Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant atsakovo atstovei Linai Markevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltspeda International“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-01 sprendimą Nr. 18KP-20-132, kuriuo procedūros vykdytojai UAB „Baltspeda International“ už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) įregistravo 2 970 Lt muito, 6 861 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 1 064 Lt delspinigių mokestines prievoles bei skyrė 983 Lt baudą;

Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamento) 2012-04-24 sprendimą Nr. 1A-137, kuriuo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-01 sprendimas Nr. 18KP-20-132;

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2012-07-16 sprendimą Nr. S-113(7-90/2012), kuriuo Komisija patvirtino Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2012-02-24 sprendimą Nr. 1A-137.

Atsakovas, remdamasis Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) 2008-04-03 sprendimu byloje Nr. 230/06, konstatavo, kad tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo. Pareiškėja turėjo įvertinti riziką, ar tapdama procedūros vykdytoja galės įvykdyti įsipareigojimus muitinei, susijusius su Bendrijos tranzito procedūra, ir nustatyta tvarka pateikti prekes ir atitinkamus dokumentus paskirties muitinės įstaigai. Pareiškėja patenka į Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalyje nustatytą skolininkų ratą. Atsakovas nustatė, kad pareiškėja, vykdydama tranzito procedūrą faktiškai nepristatė prekės į paskirties muitinės įstaigą, dėl ko automobilis liko Bendrijos teritorijoje. Nustačius prekių paėmimo iš muitinės priežiūros faktą, nepriklausomai nuo to, baigtas ikiteisminis tyrimas, ar – ne, privaloma apskaičiuoti ir įregistruoti už tas prekes importo mokesčių skolą muitinei. Atsakovo vertinimu, pareiškėja pagrįstai pripažinta skolininke muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtrauką ir pagrįstai jai įregistruota importo mokesčių skola muitinei.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai įregistruotos skolos muitinei: 2 970 Lt muito, 6 861 Lt importo PVM, 1 064 Lt PVM delspinigių ir 983 Lt baudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Baltspeda International“ į Europos Bendrijos muitų teritoriją atgabentai transporto priemonei „Mercedes Benz CLK320“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus teritorinėje muitinėje įformino bendrojo administracinio dokumento (BAD) importo rinkinį Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-04-16) ekonominį poveikį turinčiai sąlyginio neapmokestinimo laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (Komisijos byla, 34 l.).

Pagal 2010-09-27 pažymą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Balstspeda International“ 2010-09-27 pardavė Rusijos Federacijos pilietei Z. N. transporto priemonę „Mercedes Benz CLK320“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) už 8 800 Lt (Komisijos byla, 20 l.).

Laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra buvo užbaigta 2010-09-27, įforminus reeksporto muitinės sankcionuotą veiksmą pagal eksporto deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, 35 l.). UAB „Baltspeda International“ 2010-09-27 įformino transporto priemonei „Mercedes Benz CLK320“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas tranzito atlikimo terminas – 2010-10-05, paskirties muitinės įstaiga – Kybartų kelio postas (LT), procedūros vykdytojas – UAB „Baltspeda International“ (Komisijos byla, 19 l.).

Vilniaus teritorinė muitinė 2011-01-28 gavo Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus 2011-01-26 raštą Nr. 16T-7.34/21-178, kuriame nurodoma, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-240-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamojo kodekso) 200 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad siekiant išvengti importo mokesčių automobiliams, fiktyviai buvo užbaigta tranzito procedūra ir pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-27, Komisijos byla, 38 l.).

Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi informaciją apie neteisėtą prekių neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2011-02-01 rašte Nr. 2B-18.8/20-2068 informavo UAB „Baltspeda International“ bei prašė pateikti detalų paaiškinimą ir dokumentus, įrodančius, kad automobilis „Mercedes Benz CLK320“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos (Komisijos byla, 37 l.).

Muitinės departamentas 2011-03-01 rašte Nr. (20.4/15)3B-1565 „Dėl informacijos pateikimo“ prašė Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos Šiaurės valdybos Kaliningrado operatyvinės muitinės pagalbos, nustatant ir pateikiant informaciją, ar transporto priemonės, nurodytos priede, tarp jų ir eil. Nr. 3 – automobilis „Mercedes Benz CLK320“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įvežtos į Rusijos Federacijos teritoriją ir deklaruotos muitinėje (Komisijos byla, 42 l.).

Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos Šiaurės valdybos Kaliningrado operatyvinė muitinė Muitinės departamentui 2011-04-19 rašte Nr. 24-09/2199 pranešė, kad automobilis „Mercedes Benz CLK320“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) į Rusijos Federacijos teritoriją nebuvo įvežtas (Komisijos byla, 41 l.).

Vilniaus teritorinė muitinė, atsižvelgdama į Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus raštą dėl fiktyvaus tranzito procedūros užbaigimo ir gavusi atsakymą iš Rusijos Federalinės muitinės tarnybos, priėmė 2012-03-01 sprendimą Nr. 18KP-20-132, kuriuo, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 203 straipsnio 1, 2 dalimis bei 3- ios dalies 4 įtrauka, 215 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsnių nuostatomis, nusprendė pripažinti, kad tyrimas dėl skolininko ir skolos dydžio nustatymo baigtas 2012-03-01; kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-27) atsirado mokestinė prievolė muitinei: 2 970 Lt muito, 6 861 Lt PVM ir 1 064 Lt delspinigių bei skyrė 983 Lt baudą (b. l. 16-21).

UAB „Baltspeda International“ 2012-03-22 Muitinės departamentui apskundė Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-01 sprendimą Nr. 18KP- 20-132 (Komisijos byla, 11-14 l.).

Muitinės departamentas 2012-04-24 sprendime Nr. 1A-137 „Dėl UAB „Baltspeda International skundo“ minėtą Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-01 sprendimą Nr. 18KP- 20-132 patvirtino ir konstatavo, kad pareiškėja neužbaigė lengvojo automobilio „Mercedes Benz CLK320“ tranzito procedūros pagal 2010-10-02 įformintą tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-24).

UAB „Baltspeda International“ 2012-05-16 pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-01 sprendimą Nr. 18KP- 20-132 ir Muitinės departamento 2012-04-24 sprendimą Nr. 1A-137 „Dėl UAB „Baltspeda International skundo“ (Komisijos byla, 1-5 l.).

Komisija 2012-07-16 sprendimu Nr. S-113 (7-90/2012) „Dėl UAB „Baltspeda International“ 2012-05-16 skundo Nr. 472“ patvirtino Muitinės departamento 2012-04-24 sprendimą Nr. 1A-137. Sprendime konstatavo, kad ne Bendrijos prekė nebuvo išvežta iš Bendrijos muitų teritorijos. Remdamasi Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad už prievolių, susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, o nagrinėjamu atveju tranzito procedūros vykdytoja yra pareiškėja. Ji atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės (96 straipsnio 1 dalies a punktas), taip pat už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi (96 straipsnio 1 dalies b punktas, b. l. 25-28).

Pareiškėja nesutinka su šiais sprendimais ir prašo juos panaikinti.

Pareiškėjai skola muitinei įregistruota dėl neįvykdytos Bendrijos / bendrosios tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad tranzito procedūra buvo baigta 2010-10-02 Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste ir pareiškėja savo prievoles pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnį įvykdė.

Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnyje nustatyta, kad Bendrijos / bendroji tranzito procedūra baigiama, kai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis, prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalį už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių indentifikavimo priemonės; b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepaisant 1 dalyje nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą. Iš aptartų Bendrijos muitinės kodekso nuostatų matyti, kad procedūros vykdytojas visais atvejais yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra gabenamos prekės savininkas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja buvo tranzito procedūros vykdytoja ir būtent pareiškėja yra atsakinga už skolos muitinei atsiradimą, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji savo prievoles pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnį yra įvykdžiusi tinkamai, atmestini kaip nepagrįsti.

Vertintina, ar pagrįstai pareiškėja pripažinta skolininke muitinei. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes, o skolininku taip pat pripažįstamas asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu (Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtrauka). Šio straipsnio 3 dalyje yra pateiktas skolininkų ratas, į kurį kaip asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos Bendrijos tranzito procedūros taikymu, patenka ir pareiškėja (Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtrauka). ETT bylose Nr. C-66/99, C-371/99/, C-337/01, C-300/03, C-230/06 yra konstatavęs, kad importo skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Taip yra tuomet, kai prekių siuntos, kuriai buvo įforminta išorinio Bendrijos tranzito procedūra, nebuvo pristatyta paskirties įstaigai.

Kadangi pareiškėja, vykdydama tranzito procedūrą faktiškai nepristatė prekės į paskirties muitinės įstaigą, dėl ko automobilis liko Bendrijos muitų teritorijoje, tai atitinka anksčiau cituotą ETT suformuluotą prekių paėmimo iš muitinės priežiūros sąvoką, todėl pareiškėja pagrįstai pripažinta skolininke muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtrauką.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 2 dalį skola muitinei atsiranda prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentu. Teismas sutinka su Vilniaus teritorinės muitinės vertinimu, kad 2010-10-02 fiktyviai buvo užbaigta tranzito procedūra, todėl 2010-10-02 pagrįstai pripažinta skolos atsiradimo muitinei diena.

Pareiškėja teigia, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo automobilio „Mercedes Benz CLK320“ pagal tranzito deklaraciją Nr. MRN (duomenys neskelbtini) fiktyvaus įvežimo iš Europos bendrijos muitų teritorijos pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), todėl tik baigus ikiteisminį tyrimą, galima pripažinti tranzito deklaraciją negaliojančia, nes priešingu atveju bus pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartis, administracinėje byloje Nr. A3-689-07; 2007-05-28 administracinėje byloje Nr. A6-238/2007).

Kitų asmenų net nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti įmonei, mokestinių teisinių santykių subjektui, mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių subjektai ir jie savo galimai nusikalstamais veiksmais padarė žalos ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šie tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčio mokėtojui) galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą remiantis Civilinio kodekso normomis arba šie asmenys galėtų atsiradusias įmonei mokestines nepriemokas sumokėti valstybės biudžetui už šią įmonę Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438–59/2008; 2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–521/2009).

Taigi, nustačius prekių paėmimo iš muitinės priežiūros pažeidimo faktą, nepriklausomai nuo to, baigtas, ar – ne ikiteisminis tyrimas, privaloma apskaičiuoti ir įregistruoti už tas prekes importo mokesčių skolą muitinei. Pareiškėjai taikyta mokestinė atsakomybė, kuria siekiama įpareigoti ją sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas būtent pagal mokesčių teisę.

Pareiškėja teigia, kad Bendrijos tranzito procedūra buvo užbaigta.

1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso, įgyvendinimo nuostatas, 366 straipsnyje numatyta, jog procedūros vykdytojas gali įrodyti, kad procedūra užbaigta iki deklaracijoje nurodyto termino, muitinei priimtinu būdu pateikdamas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo identifikuojamos prekės ir kuriame nurodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties įstaigai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: a) trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas; b) trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje. Vietoj 2 dalyje minėtų dokumentų galima pateikti jų kopijas arba fotokopijas, kurių tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos (366 straipsnio 3 dalis).

Taigi, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnyje pateiktas įrodymų sąrašas yra baigtinis, šiame straipsnyje nėra nustatytų jokių išimčių, taigi, ir jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka cituotoje normoje nustatytų reikalavimų, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, pripažįstant, jog Bendrijos tranzito procedūra buvo užbaigta.

Pareiškėja nepateikė Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnyje nurodytų įrodymų, patvirtinančių, jog prekė yra išvežta iš Bendrijos muitų teritorijos. Byloje surinkti įrodymai: Rusijos Federacijos muitinės tarnybos 2011-04-19 raštas Nr. 24-0/2199 bei Muitinės kriminalinės tarnybos pateikta informacija, patvirtina, kad tranzitu gabenta prekė per Kybartų pasienio postą į Rusijos Federaciją realiai išgabenta nebuvo. Pareiškėja ir teismui nepateikė šiuos įrodymus paneigiančių duomenų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti tyrimo metu surinktų duomenų tikrumu ir negali jų vertinti kitaip nei vertino Vilniaus teritorine muitinė, Muitinės departamentas ir Komisija, priimdamos skundžiamus sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja iš esmės skundą grindė tais pačiais argumentais, kaip ir teikdama skundą Komisijai bei Muitinės departamentui. Tiek Muitines departamentas, tiek ir Komisija detaliai įvertino pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, taigi, teismas neturi pagrindo jų vertinti kitaip.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėja pagrįstai pripažinta skolininke muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtrauką ir pagrįstai jai įregistruota skola muitinei.

Byloje nustatyta, kad tranzito procedūra nebuvo užbaigta, pareiškėja buvo šios procedūros vykdytoja ir ji teisėtai pripažinta skolininke, todėl teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai, vadovaudamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bei Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniais, pagrįstai pareiškėjai pripažino mokestinę prievolę, apskaičiavo delspinigius ir skyrė 10 procentų dydžio baudą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jų naikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendžia:

UAB „Baltspeda International“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.