Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-06 · Civilinė byla Nr. 2-1677/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-06
Bylos Nr.
2-1677/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, akcinei bendrovei „Citadelė bankas“
Ieškovas
Ą. Š.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1677/2014Proceso Nr. 2-55-3-01176-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Ą. Š. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Citadelė bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarė J. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovų AB „Citadelė bankas“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2011 m. liepos 13 d. susitarimo dėl būsto paskolos grąžinimo grafiko nutraukimą neteisėtu; panaikinti Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-5879 dėl 368 482,97 Lt skolos ir 6 mėnesių LIBOR EUR +1,7 procentų palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos nuo 2013 m. spalio 3 d. iki visiško skolos išieškojimo iš skolininko Ą. Š. išieškotojo AB „Citadelė bankas“ naudai. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. T. atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0241/14/00518, kadangi pardavus įkeistą turtą sąžiningam įgijėjui, esant palankiam teismo sprendimui šioje byloje, jo įvykdymas pasidarytų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovo Ą. Š. prašymą patenkino; sustabdė vykdymo veiksmus, atliekamus antstolio D. T. vykdomojoje byloje Nr. 0241/14/00518, išieškotojas AB „Citadelė bankas“, skolininkas Ą. Š., iki sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje.

Teismas nustatė, kad ieškovas ginčija vykdomąjį įrašą, išduotą hipotekos lakšto pagrindu, kuriuo banko naudai prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui buvo įkeistas ieškovui priklausantis butas, (duomenys neskelbtini). Vykdomojo įrašo pagrindu antstolis pradėjo vykdymo veiksmus. Teismas konstatavo, jog ieškovas šioje proceso stadijoje ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė; pateikė duomenis, kad jo vardu išduotas kreditas buvo apdraustas ir jam netinkamai vykdant prievoles pagal kredito sutartį, UAB „Būsto paskolų draudimas“ pripažino draudėjo Ą. Š. prievolės pagal būsto kredito sutartį nevykdymą draudiminiu įvykiu, sudarė draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką, tačiau toks susitarimas buvo nutrauktas ir pradėtas priverstinis vykdymas iš įkeisto turto. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog įkeistą turtą pardavus sąžiningam įgijėjui, sprendimo vykdymas pasunkėtų ir/ar pasidarytų negalimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę; priteisti iš ieškovo su atskirojo skundo nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas nepagrindė nei ieškiniu keliamų reikalavimų, nei savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtinumo, todėl teismo priimta nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovas savo įsipareigojimų bankui nevykdo nuo 2011 m. vasario 19 d., todėl bankas nutraukė sutartį ir 2011 m. gegužės 5 d. kreipėsi į apeliantą dėl draudimo išmokos gavimo. Nuo kreditavimo sutarties nutraukimo momento išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tapo iš esmės neišvengiamas, nepriklausomai nuo to buvo kreditas draustas, ar ne, nuo draudimo išmokos mokėjimo sąlygų ir t. t. Apeliantas pripažino įvykį draudžiamuoju ir 2011 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą mokėti draudimo išmoką, pagal draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką, todėl neatitinka tikrovės ieškovo argumentas, kad apeliantas neteikia draudiminės apsaugos, todėl ieškovas nepagrindė ieškinio ir nėra būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos. Hipotekos kreditorius – bankas, turėdamas dvi prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones: hipoteką ir draudimą, laisva valia pasirinko, kad prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties nevykdymo, užsitikrins parduodamas ieškovui priklausantį ir hipoteka įkeistą turtą. Ieškovui neginčijant kreditavimo sutarties nutraukimo, nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra kreditorių teisių suvaržymo ir pačios nutarties neteisėtumo išraiška.Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sprendimo įvykdymo pasunkėjimą jų nesiėmus. Teismas nemotyvuotai taikė laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgdamas, kad atsakovai yra bankas ir draudimo bendrovė, t. y. pakankamai patikimi verslininkai, todėl net visiško ieškinio patenkinimo atveju, sprendimo vykdymo atgręžimo galimybės neturėtų būti apsunkintos. Ieškovui nepateikus įrodymų dėl išieškojimo proceso veiksmų sugrąžinimo į pradinę padėtį galimybių nebuvimo, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas ir neekonomiškas.Dėl skundžiamos nutarties kreditoriai negali atgauti lėšų, kurios išmokėtos/išmokamos pagal kredito ir draudimo sutartis. Ieškovo prievolių nevykdymas trunka daugiau kaip 3 metus ir negali būti tęsiamas ilgiau laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, nes draudimo ir banko veikla yra finansinė veikla, o negalėjimas tinkamai ir laiku susigrąžinti išmokėtos draudimo išmokos iš atsakingo už žalą asmens, kaip ir bankų veikloje kelia grėsmę finansų sistemos stabilumui ir viešiesiems interesams; šios laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ieškovo kreditorių atžvilgiu.Apelianto vertinimu, nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota, varžo atsakovų teises susigrąžinti lėšas iš hipoteka įkeisto turto, nutartimi vilkinami vykdymo veiksmai, pats ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis išraiška.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirojo skundo netenkinti; priteisti patirtas 300 Lt išlaidas už atsiliepimo surašymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Apeliantas skunde pasisako dėl bylos baigties, nurodydamas, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, tuo pačiu prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturi ir negali pasisakyti dėl paties ieškinio.Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad įkeistam turtui buvo paskelbtos varžytynės nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 9 d., todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, turtas galėjo būti parduotas.Ieškiniu prašoma panaikinti vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu pradėtas išieškojimas, nurodoma, kad nepagrįstai buvo nutrauktas 2011 m. liepos 13 d. susitarimas dėl būsto paskolos grąžinimo grafiko, sudaryto tarp atsakovų. Ieškovui sumokėjus visą draudimo įmoką, apeliantui pripažinus įvykį draudžiamuoju, jis turi vykdyti įsipareigojimus bankui, vėliau turint regreso teisę į ieškovą, o ne susitarus su banku nustatinėti kitokius sutartinius įsipareigojimus.Ieškinio atmetimo atveju kreditoriai nepatirs nuostolių, nes palūkanų skaičiavimas proceso metu nestabdomas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Apeliantas neteisus teigdamas, kad ieškovas nepagrindė ieškinio ir teismas netinkamai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinyje nurodyti argumentai ir prie jo pateikti atitinkami dokumentai, kurie, ieškovo manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl nėra pagrindo išvadai apie ieškinio pagrįstumo netinkamą vertinimą. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo klausimu nuosekliai pasisakoma, kad tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis pradėjo vykdymo veiksmus ieškovo ginčijamo vykdomojo įrašo, išduoto hipotekos lakšto, kuriuo banko naudai prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui buvo įkeistas ieškovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo išsprendimas šioje byloje turi esminę įtaką išieškojimo nukreipimo į minėtą nekilnojamąjį turtą galimumui. Ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju – teismui pripažinus Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-5879 dėl 368 482,97 Lt skolos ir 6 mėnesių LIBOR EUR +1,7 procentų palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos nuo 2013 m. spalio 3 d. iki visiško skolos išieškojimo iš skolininko Ą. Š. išieškotojo AB „Citadelė bankas“ naudai negaliojančiu, išnyktų pagrindas priverstiniam išieškojimo į įkeistą turtą nukreipimui. Turtą pardavus iš varžytynių sąžiningam įgijėjui, iškiltų restitucijos taikymo problemos (CK 6.222 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju nukreiptos į konkretaus turto išsaugojimą – t. y. draudimą jį realizuoti priverstine tvarka, kol bus išspręstas tokio realizavimo pagrindo pagrįstumas, todėl tokiu atveju, neturi teisinės reikšmės apelianto argumentai dėl atsakovų, kaip patikimų verslininkų, galimybių įvykdyti sprendimą, be to, tokie apelianto argumentai neparemti įrodymais.

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui egzistavimo, tuo tarpu apeliantas, nepateikė pakankamų argumentų ir įrodymų, paneigiančių pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimą. Kiti apelianto argumentai dėl kreditorių teisių suvaržymo ir ekonomiškumo principų pažeidimo laikytini deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atskirojo skundo netenkinimas sudaro pagrindą bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, atlyginimui (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 300 Lt išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.15. p.), todėl atlygintinos visiškai (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ (į. k. 110076079) ieškovui Ą. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų.

Teisėja Danutė Gasiūnienė