Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Kupiškio rajono apylinkės teismas administracinę bylą, kurioje M. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51²⁰ str. 5 d. už tai, kad jis 2014 metais į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežė 5 transporto priemones ir perleido kitiems asmenims. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 61 punktu M. R. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekė transporto priemones. M. R. yra transporto priemonių importuotojas, tačiau 2015-06-01 – 2015-11-16 Kupiškio r. sav., Kupiškyje, Vilniaus g. 34 – 3, nevykdė transporto priemonių importuotojų pareigų – neužtikrino, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė (toliau –ENTP) neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią ENTP. Nevykdė nurodymo – šviesti ir informuoti visuomenę ENTP tvarkymo klausimais; apie ENTP esančias pavojingas medžiagas, apie ENTP netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių dalių pakartotinio naudojimo galimybes; ENTP ir jų dalių tvarkymo galimybes.

Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos M. R. 2014 metais į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežė 5 transporto priemones, kurias perleido už atlygį kitiems asmenims. Tokiu būdu jis verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekė transporto priemones. Todėl pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 5 punktą „iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones" M. R. yra transporto priemonių importuotojas. Dėl ko jam pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ str. 1 dalies 2 ir 4 punktuose "organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones " ir „aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias pavojingas medžiagas; netinkamų transporto priemonių netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių dailių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes."

Institucijos nuomone nevykdydamas šių pareigų M. R. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 51²⁰ str. 5 d., todėl remiantis atsakomybės neišvengiamumo principu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302³ straipsniu ir 302¹² dalies 5 punktu, Panevėžio apygardos teismo prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - skirti administracinę nuobaudą M. R. už pažeidimą, numatytą ATPK 51²⁰ str. 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Vertinant ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalies gramatinę išraišką, matyti, kad ji išsamiai neatskleidžia čia įtvirtintos pažeidimo sudėties, o iš esmės nukreipia į kitus teisės aktus, apibrėžiančius, kas tai yra eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymas ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistema. ATPK 51²⁰ straipsnio pavadinimas taip pat yra nukreipiamojo pobūdžio ir 5 dalies dispozicijos niekaip nesukonkretina. Norint atskleisti tikrąjį ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalies turinį, šią normą būtina sistemiškai aiškinti su aplinkos apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, kurių reikalavimų vykdymo užtikrinimui nurodytame straipsnyje ir numatyta administracinė atsakomybė. Iš ATPK 51²⁰ straipsnio pavadinimo matyti, kad šis straipsnis nustato atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, reikalavimų pažeidimus. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą reguliuoja Atliekų tvarkymo įstatymo 8² skirsnis, kuriame esančio 34⁴ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta pareiga transporto priemonių gamintojams ir importuotojams registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies 4 punktą ir 2 straipsnio 38 dalies 5 punktą, gamintojais ar importuotojais laikomi bet kurie teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą įregistravę asmenys, gaminantys ar įvežantys į Lietuvos Respubliką transporto priemones, nepriklausomai nuo to, ar jų disponuojamos transporto priemonės yra tinkamos ar netinkamos eksploatuoti. Tai reiškia, kad registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo visi transporto priemonių gamintojai ar importuotojai, neatsižvelgiant į jokius papildomus kriterijus (eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ar pan.). Tuo tarpu pagal aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 1 ir 5 punktus, visi gamintojai ar importuotojai, pradėję transporto priemonių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, privalo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnį, pareiga tvarkyti atsirandančias eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir dalyvauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje vėl gi yra numatyta visiems be išimties transporto priemonių gamintojams ar importuotojams, nepaisant to, ar jie jau turi eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ar ne, o už šios pareigos nevykdymą atsakingiems gamintojų ar importuotojų darbuotojams (pareigūnams ATPK 14 straipsnio prasme) numatyta administracinė atsakomybė ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalyje.

Atsakydamas į Institucijos apeliacinio skundo argumentus, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas neteisingai išaiškino Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 61 punkto nuostatas, kad transporto priemonių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais yra daugiau kaip 5 transporto priemonių vienetų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją per kalendorinius metus. Ginčijamoje nutartyje padaryta išvada, kad M. R. 2014 metais nebuvo transporto priemonių importuotoju Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme, neatitinka aiškinamos normos turinio ir esmės.

Šios teisės normos sisteminis, gramatinis ir įstatymų leidėjo ketinimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad šio įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje nustatytas ir aptariamos skirtingų nuostatų reglamentavimas. Iš šios normos konstrukcijos ir reglamentavimo matyti, kad joje apibrėžiamas transporto priemonių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo ir asmeninėms reikmėms. Pirmoje šios normos dalyje apibrėžiamos nuostatos dėl transporto priemonių tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai verslo tikslais, kurios apibrėžiamos kaip į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų, Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų transporto priemonių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaip matyti aptariamoje normos dalyje nereglamentuojamas (neapibrėžiamas) verslo tikslais įvežamų transporto priemonių skaičius. Tuo tarpu antroje šios normos dalyje, atskirtoje žodžiu „arba“, reglamentuojama transporto priemonių įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją asmeninėms reikmėms tvarka. Šioje normos dalyje jau yra apibrėžiamas transporto priemonių skaičius. Jos turinys „transporto priemonių sunaudojimui savoms reikmėms skirtų daugiau kaip 5 transporto priemonių vienetų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pagaminimas Lietuvos Respublikos teritorijoje per kalendorinius metus“ patvirtina, kad sunaudojimui savoms reikmėms leidžiama į Lietuvos Respubliką įvežti iki 5 transporto priemonių per kalendorinius metus, o įvežus bent vieną transporto priemonę, kurią perleidi už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui, laikoma, kad transporto priemonės tiekiamos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais. Tokiu būdu įstatymų leidėjas yra nustatęs 5 transporto priemonių įsivežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją limitą sunaudojimui savo reikmėms, tuo tarpu įvežus ir realizavus bent vieną transporto priemonę verslo tikslais, atsiranda pareigos, numatytos Atliekų tvarkymo įstatyme.

Atsiliepime į apeliacinį skundą M. R. nurodo, kad į rinką pateikė tik tinkamas naudoti transporto priemones, dėl šios priežasties atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, reikalavimų pažeidimus jam nekyla, tačiau Atliekų tvarkymo įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. įtvirtintas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas, todėl M. R. kaip produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, importuotojas privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, reikalavimų. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad ateityje susidėvėjusios transporto priemonės būtų tinkamai utilizuotos, o ši našta tenka gamintojams arba importuotojams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas ir M. R. teiginys, kad tiekiant tik tinkamas eksploatuoti transporto priemones, jam nekilo pareiga registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade.

Taip pat nepagrįsti atsiliepimą pateikusio M. R. argumentai, kad jis negali būti tinkamu subjektu ATPK 51²⁰ str. 5 d. prasme.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymas ir nedalyvavimas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje užtraukia baudą pareigūnams nuo septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro (ATPK 51²⁰ str. 5 d.).

ATPK 14 str. 1 d. numato, kad pareigūnais laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.

Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 37 straipsnio nuostatas Įmonė šiame Įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai. Taigi nagrinėjamu atveju M. R. laikytinas vienasmeniu įmonės valdymo organu – įmonės vadovu, kuriam priskirtina šios įmonės vadovo kompetencija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje asmenims, kurie įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo ar administracinių - ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą, buvo taikyta administracinė atsakomybė, kaip pareigūnams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-948/2012, Nr. N575-366/2012, N575-750/2012, N438-4273/2011, N444-179/2011).

Dėl aptartų aplinkybių, darytina išvada, kad M. R., būdamas įmonės vadovu, eina tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo ar administracinių - ūkinių pareigų vykdymu, taip pat ir susijusius su aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimu ir priežiūra, todėl bylose dėl administracinių teisės pažeidimų aplinkos apsaugos srityje jis turi specialaus subjekto – pareigūno teisinį statusą LR ATPK 14 straipsnio prasme.

Pagal ATPK 14 str. 2 d. pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytos valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga.

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pažeidimo padarymo laikas (2015-06-01 – 2015-11-16) nurodytas netiksliai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmąjį importuotą automobilį M. R. pardavė 2014-06-12 (b.l. 8.). Nuo šios datos jis privalėjo vykdyti kaltinime nurodytas pareigas, tačiau nevykdė iki 2015-11-09, kuomet buvo sudaryta ir pasirašyta sutartis dėl atliekų tvarkymo (b.l. 45). Todėl, atsižvelgiant į aptartus motyvus, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad M. R. jam inkriminuojamą trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą padarė laikotarpyje nuo 2014-06-12 iki 2015-11-09.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis M. R. į vidaus rinką 2014 metais importavo 5 automobilius: Volkswagen Sharan, Land Rover Freelender, Citroen C5, Opel Vectra ir Citroen Xsara Picasso, kurias pardavė Lietuvoje. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad M. R. turėjo ir privalėjo vykdyti šio įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalyje numatytas transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigas, tačiau 2014-06-12 – 2015-11-09 (duomenys neskelbtini), nevykdė pareigų užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė (toliau –ENTP) neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią ENTP; šviesti ir informuoti visuomenę ENTP tvarkymo klausimais; apie ENTP esančias pavojingas medžiagas, apie ENTP netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių dalių pakartotinio naudojimo galimybes; ENTP ir jų dalių tvarkymo galimybes bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51²⁰ str. 5 d.

Taigi netinkamai aiškindamas įstatymą pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą ir priėmė neteisingą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms nutarimas M. R. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą naikinamas.

M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra ta, kad jis nuoširdžiai galisi padaręs pažeidimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013,2AT-13/2013). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 51²⁰ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad M. R. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra itin šiurkštus, nes nesukėlė sunkių padarinių, kaltę dėl pažeidimo asmuo iš esmės pripažino ir neneigė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nustatyta, kad M. R. dar iki surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą (2015-11-16) sudarė sutartis su atliekų tvarkytojais (2015-11-09), o tai reiškia, kad jis, nors ir pavėluotai, tačiau įgyvendino atitinkamas pareigas savanoriškai, o ne priverstas protokolą surašiusios institucijos kuomet nustatomas pažeidimo faktas. Šis faktas ypač lengvina atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Be to, M. R. šeimos pajamos yra tik 500 – 600 eurų, todėl šiuo atveju pritartina, kad jo šeimos materialinė padėtis yra sunki. Papildomai pažymėtina, kad yra svarbu atsižvelgti ir į tai, kad Pažeidėjas iš pradžių nesuprato Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų, kuo aukštesnės instancijos teismas neabejoja atsižvelgdamas į pakankamai sudėtingas M. R. taikomų normų konstrukcijas.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, konstatuotina, kad Pažeidėjui pagal ATPK 51²⁰ str. 5 d. skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 5 p., teismas,

nutaria:

panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

pripažinti M. R. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nubausti jį 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bauda.

Išaiškinti M. R., kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).

Nutarimas neskundžiamas.