- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 1-63-204/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Robertas Skėrys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, K. M. individualios įmonės savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 219 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis K. M., patikslinęs ir pateikęs deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI), laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, t.y.: būdamas K. M. įmonės, įmonės kodas 177318372, registruotos (duomenys neskelbtini), savininku, VMI 2016-03-07 elektroniniu būdu pateikęs patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. 02, 06, 12 mėn., 2014 m. 02-08, 11-12 mėn., 2015 m. 04-05, 07, 10-12 mėn., ir pateikęs 2016 m. 01-03, 06-07 mėn. PVM deklaracijas, kuriomis deklaravo mokėtino į valstybės biudžetą, 81333,88 Eur PVM, bei 2016-03-09 pateikęs patikslintas pelno mokesčio deklaracijas už 2013 m. ir 2014 m., ir 2016-05-30 pateikęs pelno mokesčių deklaraciją už 2015 m., kuriomis deklaravo mokėtino į valstybės biudžetą 10742,42 Eur pelno mokesčio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX – 2112 81 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „1. Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu“, įmonei esant mokiai, laiku nesumokėjo šių mokesčių po to, kai VMI 2016-11-11 raštu Nr. (23.31-08) 464-1239 priminė apie pareigą sumokėti šiuos mokesčius per 20 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis K. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad jis laiku nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, apyvartinių lėšų trūkumo. Savo įmonę jis įsteigė 1997 metais. Įmonė užsiima naudotos pramoninės šaldymo įrangos prekyba, įrengimu ir aptarnavimu. Prekės gabenamos iš užsienio. Įmonės klientai dažniausiai būna bendrovės, susijusios su maisto pramone. Teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad savo įmonės veiklos deklaracijas tikslino dėl to, kad valstybinė mokesčių inspekcija 2015 metų lapkričio, gruodžio mėnesiais, tikslios datos neprisimena, pranešė, kad jo bendrovėje bus atliktas patikrinimas. Tada buhalterei D. I. apie tai pranešė ir ji paprašė pateikti visus dokumentus, kurių galimai per klaidą nebuvo jai pateikęs, kad būtų galima susivesti visas sąskaitas į įmonės buhalterinę apskaitą. D. I. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje, kuri užsiima buhalterinės apskaitos paslaugų teikimu. Jis namie surado savo įmonės sąskaitų, kurių per klaidą ir neapsižiūrėjimą buvo nepateikęs, ir jas pateikė buhalterei, kuri įtraukė sąskaitas į įmonės buhalterinę apskaitą, ir jų pagrindu buvo patikslintos PVM deklaracijos ir metinės pelno deklaracijos už 2013 m., 2014 m., ir 2015 m. Dėl šių patikslintų deklaracijų susidarė mokėtinų mokesčių apie 60000 eurų. Šią sumą sudaro PVM ir pelno mokesčiai. Sąskaitų, kurias pateikė buhalterei, buvo nedaug, apie 27. Sąskaitose buvo nurodytos didelės sumos, todėl ir susidarė tokia didelė dalis mokėtinų mokesčių. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai yra laikomi buhalterės darbo vietoje, pas jį yra tik seni dokumentai. Mokesčių nesumokėjo todėl, kad trūko apyvartinių lėšų, reikėjo sumokėti skolas kreditoriams ir tinkamai nepaskirstė prioritetų. Pirmiausiai turimi pinigai įmonėje buvo naudojami veiklos vykdymui, atsiskaitymams su kreditoriais ir skola valstybei nuėjo į antrą planą, tačiau mokesčių dalį pagal savo galimybes ir likusias įmonėje lėšas mokėjo valstybinei mokesčių inspekcijai. Su esama skola sutinka. Yra prašęs VMI suteikti atidėjimą dėl mokėtinų mokesčių 5 metams, tačiau dabar vyksta teisminis procesas ir byla yra Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Šiuo metu įmonės skola valstybei nepakito, gal šiek tiek sumažėjo ir šiuo metu sudaro apie 109000 Eurų. Įmonė taip pat yra skolinga fiziniams asmenims apie 47 000 eurų, skolos yra priteistos teismine tvarka, tačiau su asmenimis buvo sudarytos taikos sutartys ir jiems po truputi yra grąžinamos skolos. Juridiniams asmenims skolų nėra daug, maždaug 3000 eurų už suteiktas paslaugas. Kaip atskaitingas asmuo jis yra skolingas savo įmonei, tačiau tikslios sumos įvardinti negali, nes neprisimena. Įmonė skolininkų neturi. Šiuo metu įmonė veiklą vis dar vykdo, užsakymų yra. Mokesčius sumokėti galėtų, jeigu būtų suteikta galimybė juos mokėti ilgą laiko tarpą. Siekio nemokėti mokesčių niekada neturėjo, tiesiog tai įvyko dėl aplaidumo ir kitų jau įvardintų priežasčių. Nori, kad įmonė toliau dirbtų, uždirbtų pelną ir galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais, tame tarpe ir su valstybe (t. 2, b. l. 168-169). Taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2016-11-22 pas jį, kaip pas atskaitingą asmenį, buvo rasta 477484 Eur, kurie susidarė, vykdant prekybą dažniausiai su fiziniais asmenimis, kurie neišrašydavo sąskaitų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu mokėtinų mokesčių suma yra sumažėjusi 16000 Eur, nes vienas areštuotas sklypas, kurį buvo areštavusi VMI, buvo parduotas ir ši pinigų suma paskirta mokestinės skolos dengimui (t. 2, b. l. 175-176).
Liudytoja D. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. M. įmonei pradėjo teikti paslaugas 2007 m. rugsėjo 3 dieną. K. M. pats susirado jos vadovaujamą bendrovę, sudarė sutartį ir pradėjo bendradarbiauti. K. M. įmonės apskaitą bendradarbiavimo pradžioje tvarkė ji, po to kitos dvi bendrovės darbuotojos. Šiuo metu apskaitą tvarko ji. K. M. savo įmonės dokumentus pateikdavo pats ir ji pagal juos teikdavo privalomas deklaracijas. K. M. dokumentus pristatydavo dažniausiai paskutinę dieną prieš PVM deklaracijos teikimą, t. y. mėnesio 25 dieną. Būdavo, kad tekdavo prašyti dokumentų ir būdavo atvejų, kad dokumentai vėluodavo, tačiau tai greičiausiai būdavo dėl to, kad jis dažnai važinėjo į užsienį, dirbo visoje Lietuvoje. 2016 m. vasario mėnesį paskambino specialistas iš valstybinės mokesčių inspekcijos ir pranešė, kad bus atliekamas K. M. įmonės patikrinimas, nes jie atlikę priešpriešinį patikrinimą nustatė, kad K. M. įmonėje nėra užpajamuota dalis pajamų. Tada paskambino K. M. ir pasakė, kad bus atliekamas jo įmonės patikrinimas, ir kad yra nustatyta, kad PVM deklaracijos neatitinka su kitų juridinių asmenų, su kuriais įmonė turėjo ūkinių komercinių sandorių, pateiktomis deklaracijomis. Taip pat paragino atnešti dokumentus, kurių galimai nebuvo pristatęs. Tuomet, 2016-03-01 jis pristatė nedidelį dokumentų pluoštą, sudarė perduodamų dokumentų lydraštį. Pagal šiuos pristatytus dokumentus buvo tikslinamos K. M. įmonės pateiktos deklaracijos. Apie tai, kad jis gali turėti nepristatytų dokumentų, ji nežinojo, tik matė, kad sąskaitas ir orderius jis rašo netvarkingai, dažnai sumaišo eilės numerius. Patikslinus deklaracijas, susidarė apie 71000 Eur mokėtino PVM, buvo paskaičiuoti delspinigiai apie 18000 ar 19000 Eur bei pelno mokestis, sumų tiksliai neprisimena. Tuo metu, kai susidarė šie mokėtini mokesčiai, K. M. įmonė realiai nebuvo pajėgi sumokėti valstybei tokių sumų. Su K. M. įmone paslaugų teikimo sutartis nėra nutraukta, tačiau jis veiklos beveik nebevykdo, nuo 2017 m. pradžios įmonė turėjo vos kelis sandorius. Dažnai K. M. iš užsienio pristatydavo tik važtaraščius be sąskaitų faktūrų ir dažnai skųsdavosi, kad jam neišrašo prekių įsigijimo dokumentų. Prekes jis veždavo dažniausiai iš Lenkijos, Belgijos, Vokietijos. K. M., kaip atskaitingas asmuo, kas mėnesį sau išsimokėdavo iš įmonės kasos pinigų pragyvenimui. Pas K. M. pagal balansą, kaip pas atskaitingą asmenį, yra apie 400000 Eur. Tokia suma yra susidariusi dėl to, kad jis užsienyje pirkdamas prekes už grynus pinigus, kuriuos jis pasiimdavo iš įmonės kasos arba iš banko sąskaitos, negaudavo prekių įsigijimo dokumentų. Netgi galima pagal banko sąskaitos išrašą nustatyti, kad užsienyje būdavo nuo banko sąskaitos nuimamos didelės sumos, tačiau toms sumoms išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra. Jis yra sakęs, kad bandys išsireikalauti prekių įsigijimo dokumentus. Kai prekės būdavo įsigyjamos Lietuvoje, problemų dėl sąskaitų nekildavo, visos bendrovės sąskaitas išrašydavo (t. 2, b. l. 103-104).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-11-11 priminimo matyti, kad K. M. įmonei primenama, kad nustatyta tvarka turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą 109840,05 Eur. K. M. yra pasirašęs, kad priminimą gavo (t. 1 , b.l. 5,6, t. 2, b.l. 14-15).
Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-10-05 rašto Nr. (6.1E)-D2-2229 matyti, kad K. M. įmonė laiku nesumokėjo 92076,30 Eur mokesčių po VMI priminimo. VMI iš K. M. įmonės priskaičiuotus mokesčius ketina išieškoti Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (t. 2, b.l. 100).
Iš 2017-08-23 specialisto išvados Nr. 5-3/51 ir prie jos pridėtų priedų (t. 1, b.l.185-198, t.2, b.l. 1-98) matyti, kad K. M. įmonė laikotarpiais nuo 2016-11-22 iki 2016-12-12 (per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos) ir nuo 2016-12-12 iki 2016-12-31 turėjo piniginių lėšų sumokėti deklaruotus 92076,30 Eur mokesčių (10742,42 Eur pelno mokestis, 81333,88 Eur PVM), nurodytų VMI prie LR FM Nepriemokų administravimo departamento nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus 2016-11-22 įteiktame priminime Nr. (23.31-08)464-1239. Pagal K. M. įmonės pateiktą atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur), esančios AB „Swedbank“, išrašą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 nustatyta, kad dokumentinis likutis 2016-11-22, 2016-12-12 ir 2016-12-31 – 0,03 Eur. Pagal K. M. įmonės pateiktą atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur), esančios AB DNB banke išrašą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, nustatyta, kad dokumentinis likutis 2016-11-22, 2016-12-12 ir 2016-12-31 – 0 Eur. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus K. M. įmonės kasos apskaitos dokumentus ir kasos knygą nustatyta, kad dokumentinis grynųjų pinigų likutis: 2016-11-22 – 485,66 Eur, 2016-12-12 – 565,46 Eur bei 2016-12-31 – 6080,20 Eur. K. M. įmonės apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Didžioji knyga“ (už laikotarpius nuo 2016-11-01 iki 2016-11-22 bei nuo 2016-11-23 iki 2016-12-12) užregistravo atskaitingų asmenų įsiskolinimo K. M. įmonei dokumentinį pinigų likutį: 2016-11-22 – 477483,93 Eur, 2016-12-12 – 476916,10 Eur, 2016-12-31 – 474629,25 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 straipsnio 8 dalies nuostatas „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“.
Pagal K. M. įmonės pateiktą kreditorių sąrašą „Kreditorių sąrašas (skolos tiekėjams ir kitiems kreditoriams) 2016-12-31 dienai“, kurį pasirašė K. M. įmonės savininkas K. M., nustatyta, kad pradelstų įsipareigojimų kreditoriams bendra suma: 2016-11-22 – 5966,80 Eur, 2016-12-12 – 5966,80 Eur, 2016-12-31 – 98988,63 Eur.
2003 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose“. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad „Mažų įmonių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: balansas arba sutrumpintas balansas...“. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą išrašą „Paieška pagal juridinį asmenį“ iš VĮ „Registrų centras“ svetainės matyti, kad K. M. įmonė už 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. balanso nesudarė ir nepateikė.
K. M. įmonė ūkinių operacijų duomenis registravo apskaitos registre „Didžioji knyga“, kurioje užregistravo turto vertę iš viso: 2016-11-22 – 487149,30 Eur, 2016-12-12 – 486627,75 Eur ir 2016-12-31 – 486071,46 Eur. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad K. M. įmonė 2016-11-11 priminimo Nr. (23.31-08)464-1239 įteikimo 2016-11-22 datai, 2016-12-12 datai bei 2016-12-31 datai buvo moki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai (2016-11-22 – 5966,80 Eur, 2016-12-12 – 5966,80 Eur ir 2016-12-31 – 98988,63 Eur) neviršijo pusės turto (2016-11-22 – 243574,65 Eur (487149, 30/2), 2016-12-12 – 243313,88 Eur (486627,75/2), 2016-12-31 – 243035,73 Eur (486071,46/2)) vertės.
K. M. įmonė (savininkas K. M.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įgaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų: „Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; <...> 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka“ ir nevykdė įsipareigojimų valstybės biudžetui (pagal VMI prie LR FM elektroniniu būdu pateiktas už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. pelno mokesčio bei už 2013 m. 02, 06, 12 mėn., 2014 m. 02-08, 11-12 mėn., 2015 m. 04-05, 07, 10-12 mėn. ir 2016 m. 01-03, 06-07 mėn. PVM deklaracijas privalėjo sumokėti 92076,30 Eur (10742,42 Eur pelno mokestis, 81333,88 Eur PVM) mokesčių, tačiau jo nesumokėjo) (t. 1, b. l. 196-198).
Motyvuojamoji dalis
Atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nustatyta, kad K. M. kaltė dėl laiku nesumokėtų mokesčių yra įrodyta.
Jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 219 str. 2 d., kadangi jis laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.
R. Š. pateikė prašymą, kuriuo ji sutinka būti kaltinamojo laiduotoja be piniginio užstato, nurodė, kad ji nėra teista, neturi administracinių nuobaudų, vykdo individualią veiklą ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra kaltinamojo sugyventinė, gyvena kartu su kaltinamuoju apie 20 metų, augina dukrą. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ji gerai sutaria su kaltinamuoju, su juo visą laiką praleidžia šeimoje, prašo vienerius metus skirti ją laiduotoja.
Įvertinus R. Š. asmenines savybes, į tai, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė, kartu su kaltinamuoju gyvena apie 20 metų, yra neteista, neturi administracinių nuobaudų, teigiamai charakterizuojama, ją su kaltinamuoju sieja glaudus ryšys, manytina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl skirtina jo laiduotoja.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, nustatytina, kad kaltinamasis K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 str. 2 d., prisipažino, padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, baustas administracine tvarka dag kartų, tačiau turi 3 galiojančias nuobaudas (t. 2, b. l. 143-152), dirba, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 40 str. nuostatos, ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla nutrauktina.
Vadovaujantis BK 67 str., kaltinamajam K. M. taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės, jam paskirtina įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis BPK 94 str. 3 p., 15 segtuvų su K. M. įmonės dokumentais, saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, grąžintini K. M. įmonei, įsiteisėjus nuosprendžiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 40 str.1 d.- 4 d., 7 d.-8 d., BPK 303 str.1 d., 4 d., 304 str.-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
K. M., kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nustatyti vienerių (1) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., K. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įpareigoti K. M. per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti šią įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, (gavėjo pavadinimas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įmonės kodas 188604955, sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, mokėjimo paskirtis: „įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“.).
Vadovaujantis BPK 94 str. 3 p., 15 segtuvų su K. M. įmonės dokumentais, saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, grąžinti K. M. įmonei, įsiteisėjus nuosprendžiui.
Išaiškinti, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, laidavimo metu padariusiam naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O asmeniui, laidavimo metu padariusiam naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas proceso dalyvių apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.