- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- e1-1494-1109/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43855-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.2Prokuroro pareiškimo turinys (BPK 419 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. 2022 m. lapkričio 5 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia laidu sudavė vieną smūgį per kojas savo šeimos narei, nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas nepilnametei dukrai fizinį skausmą ir padarydamas jai kraujosruvą dešinio kelio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 5 d. sudavė dukrai G. K. elektros laidu per dešinę koją, nes dukra G. visiškai jo neklauso. G. nieko nesitvarko namuose, neplauna nei indų, nei grindų, neužsiima jokia veikla, tik nueina į mokyklą, grįžta ir sėdi namuose prie interneto. G. pas jį namuose buvo ir gyveno apie pusantro mėnesio. Pas jį buvo atvežta, nes G. mama D. ją išvarė iš namų, nes nesusitvarko su G. elgesiu. G. diržu sudavė per dešinę koją, kadangi ji visiškai neklausė ir sudavimas buvo auklėjimo priemonė, o ne fizinio smurto naudojimas. Kai G. sudavė su laidu, ji buvo su kelnėmis ir sėdėjo ant fotelio prie kompiuterio stalo. Sudavus su laidu G. verkė, tačiau negali pasakyti ar verkė dėl to, kad skauda. Laidas, kuriuo sudavė G., yra jau panaudotas, jis yra sienoje ir juo eina elektra. Laidą, kuriuo sudavė per koją, laikė balkone. G. apie tą laidą žinojo, kadangi jai buvo pasakyta, kad jeigu neklausys, tai juo gaus, tačiau ji vis tiek neklausė. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir su dukra G. K. nori susitaikyti. Po šio įvykio su dukra G. bendrauja, tačiau tik SMS žinutėmis. Dukrą šiuo metu auklėja motina ir vaiko teisių apsaugos specialistė. Šiuo metu jo vaidmuo mokėti alimentus.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. K. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nepilnametės nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nepilnametė nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su mama, su tėčiu E. K. matosi tik kas antrą savaitgalį. Santykiai per tuos metus su tėčiu buvo visai geri, jie susitikę pasikalbėdavo apie įvairius dalykus. Jų santykiai pasikeitė, kai 2022 rugsėjo 22 d. mama turėjo vykti į komandiruotę ir pasakė, kad ji keturias dienas turės gyventi pas tėtį. Tą dieną jos su mama susipyko, dabar jau neprisimena dėl ko. Tas buvimas pas tėtį išsitęsė iki 1,5 mėn., mama pasakė, kad nepasiims jos, kol ji nepasitaisys, kol nepradės plauti indų. Iš pradžių santykiai su tėčiu jai gyvenant pas jį buvo geri, o paskui jis pradėjo darytis griežtesnis, ėmė rėkti. Jis pyko dėl pažymių, indų neplovimo, maudymosi. 2022 m. lapkričio mėnesį, lyg 5 d. vakare, apie 19-20 val., ji buvo namuose pas tėtį ir tėtis supyko, kad ji neišplovė lėkščių. Ji nusijuokė ir kadangi jis labai nemėgsta būti pažemintas, tai pasakė, kad jis tėtis ir ji turi jo klausyti, ir paėmęs iš balkono kažkokį laidą, priėjęs prie jos, sėdinčios virtuvėje ant fotelio, tuo laidu sudavė jai vieną kartą per kojų kelius, šiek tiek virš kelių. Nors ji tuo metu vilkėjo vilnones kelnes, bet jai vis tiek skaudėjo ir toje vietoje, kur sudavė, ant dešinės kojos virš kelio matėsi žymė – dryžis, aplink ją paraudo oda, o vėliau pasidarė mėlynė. Ji ėmė verkti, o jis nusijuokė ir nuėjo. Sekančią dieną ji paskambino telefonu į pagalbos liniją, bet linijos darbuotoja ją išklausė ir pasakė, kad dabar niekuo negali padėti, nes yra savaitgalis. Pirmadienį vėl paskambino į pagalbos liniją. Sekančią dieną ją licėjuje per pamokas pakvietė į socialinių darbuotojų kabinetą. Ten buvo atvykusi moteris iš vaikų teisių. Jai papasakojo kas nutiko, apie sudavimą laidu per kojas. Moteris surinko jos duomenis, iškvietė mamą ir tada jos su mama nuvyko į tėčio namus, ji susirinko savo daiktus ir vėl grįžo gyventi pas mamą. Nuo to laiko iki šios dienos su tėčiu nebendravo, jis jai parašė tik SMS žinutę. Po pamokų dar su mama buvo nuvykusios į Kauno klinikas, vėliau buvo ir policijoje. Tėčio elgesį vertina blogai, mano, kad jis jai yra per griežtas.
Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja. Su G. tėvu E. K. yra išsiskyrusi nuo 2015 m., E. gyvena vienas. 2022 m. rugsėjo 22 d. paliko G. pas tėvą keturioms dienoms, nes turėjo išvykti, tačiau prieš tai kilo konfliktas su ja, G. priėjusi ją tampė už plaukų, daužė kumščiais į nugarą, spyrė į dešinę koją, jos kojos pirštas buvo pamėlęs, vos paėjo. Tada nusprendė, kad G. pabus pas tėvą ilgiau, nes jos visai neklauso, negerbia, smurtauja. G. yra problematiškas vaikas, linkusi meluoti. 2022 m. lapkričio 8 d. apie 10.00 val. jai paskambino iš vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus ir paprašė vėliau atvykti į KTU inžinerijos licėjų, kuriame mokosi G.. Telefonu jai paaiškino, kad prieš G. galimai smurtavo tėvas ir paklausė, ar ji pasiims dukrą. Atvykusi į mokyklą pabendravo su vaikų teisų atstove, tada su dukra nuvyko į E. namus, ten G. susirinko savo daiktus ir parsivežė ją namo. Dukra jai apie tai, kad ją mušė tėvas, smulkiai nepasakojo, vieną kartą paminėjo, kad mušė, nes ji neišsiplovė indų, kitą kartą versiją pakeitė ir teigė, kad mušė, nes ji per ilgai maudosi. Iš vaikų teisių atstovės sužinojo, kad jai dukra pasakė, jog šeštadienį, 2022 lapkričio 5 d. vakare apie 19.00 - 20.00 val. pas tėvą namuose, virtuvėje, sėdint ant kėdės tėvas vieną kartą laidu mušė jai per kojas. Dukra paskambino į Jaunimo liniją sekmadienį, tačiau ten niekas nedirbo, todėl skambino pirmadienį. Su G. nuvyko į Kauno klinikas, ten jokių sužalojimų nenustatė, tik kelio vidinėje pusėje žalsvai gelsvą mėlynę. Buvęs jos vyras iki šiol nėra mušęs dukters.
Liudytoja J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno socialinių paslaugų centre, yra atvejo vadybininkė. 2022 m. lapkričio 15 d. Kauno m. socialinių paslaugų centre gauta informacija iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus apie galimai panaudotą tėvo fizinį ir gal net psichologinį smurtą prieš nepilnametį vaiką, šiuo atveju prieš G. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 24 d. lankėsi E. K. namuose, kur bendrauta su E. K.. Apie esamą situaciją, sakytų, kad jis yra ūmaus būdo ir jo požiūris į šią situaciją yra šiek tiek kitoks, t. y. jis traktuoja, kad smurtas prieš G. K. buvo naudojamas kaip auklėjimo poveikio priemonė. Pagrindinę priežastį, kodėl taip yra, nurodė tai, kad G. nesitvarko, nors būna pasakyta ir po kelis kartus.
Liudytoja M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno miesto socialinių paslaugų centre, socialinių paslaugų šeimai skyriaus socialine darbuotoja. 2022 m. lapkričio 15 d. buvo gautas pranešimas iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus apie tėvo E. K. galimą smurtą prieš nepilnametę dukrą G. K.. Gavus raštą, 2022 m. lapkričio 15 d. Kauno m. socialinių paslaugų centras ją paskyrė socialine darbuotoja K. šeimai. Apsilankymo metu pas E. K., su juo buvo aptarta tarp jo ir dukros įvykusi situacija. E. K. neneigė smurto atvejo prieš savo dukrą G. K., tačiau teigė nežinantis, kaip auklėti savo vaiką, kad žino tik tokį būdą, mano, kad jis yra tikslingiausias.
Iš 2022 m. spalio 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą matyti, kad pagalbos vaikams linijoje 2022 m. lapkričio 7 d. gautas nepilnametės skambutis dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Nepilnametė pasakojo, kad iš tėvo patiria fizinį smurtą, paskutinį kartą 2022 m. lapkričio 5 d. mušė su vielos tipo laidu, ant kojos liko pusės plaštakos dydžio mėlynė. Mergaitė teigia, kad pas tėvą gyvena nuo 2022 m. rugsėjo 22 d., mama jos nepasiima, nors buvo sakiusi, kad dukra pas tėvą važiuoja keturioms dienoms. Mergaitė patikslino, kad kiek supranta, jos gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra su mama, o su tėvu nustatyta bendravimo tvarka. Vaiko situacijos aptarime su vaiku nurodyta: G. sako: sekmadienį skambino 11611, jai atrodo, o po to paskambino vakar 11611 ir sujungė su vaikų linija darbo dienomis. Kreipėsi dėl skriaudimo iš tėvo pusės. Šeštadienį vakare, apie 19 val. tėtis supyko turbūt dėl neišplautų indų, pasiėmė tokį laidą ir davė su tuo laidu per dešinę koją. Jai atsirado mėlynė. Ji verkė, nes jai skaudėjo.
Iš 2022 m. lapkričio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2572/2022 (02) matyti, kad G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta kraujosruva dešinio kelio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas buku daiktu.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2022 m. lapkričio 5 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia laidu sudavė vieną smūgį per kojas savo šeimos narei, nepilnametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas nepilnametei dukrai fizinį skausmą ir padarydamas jai kraujosruvą dešinio kelio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis pripažino, kad 2022 m. lapkričio 5 d. dukrai G. K. sėdint ant fotelio prie kompiuterio stalo sudavė jai elektros laidu per dešinę koją, nes dukra G. visiškai jo neklausė. Kaltinamojo parodymus patvirtina nepilnametės nukentėjusiosios parodymai, kad 2022 m. lapkričio 5 d. vakare, jai būnant pas tėvą E. K. namuose, jis ant jos supyko, kad ji neišplovė lėkščių, ir paėmęs iš balkono kažkokį laidą, priėjęs prie jos, sėdinčios virtuvėje ant fotelio, tuo laidu sudavė jai vieną kartą per kojų kelius. Nuo suduoto smūgio ji ėmė verkti, jai skaudėjo ir toje vietoje, kur sudavė, atsirado mėlynė. Įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojos, nepilnametės nukentėjusiosios motinos, D. K. parodymai, kad 2022 m. lapkričio 8 d. jai paskambino iš vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus ir paprašė atvykti į KTU inžinerijos licėjų, kuriame mokosi G., kadangi prieš G. galimai smurtavo tėvas. Dukra jai paminėjo, kad ją tėvas mušė, nes ji neišsiplovė indų. Iš vaikų teisių atstovės sužinojo, kad dukra pasakojo, jog 2022 lapkričio 5 d. vakare apie 19.00 - 20.00 val. pas tėvą namuose, virtuvėje, sėdint ant kėdės tėvas vieną kartą laidu mušė jai per kojas, dukra dėl to kreipėsi į Jaunimo liniją. Liudytoja, Kauno socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė J. N. patvirtino, kad Kauno m. socialinių paslaugų centre gauta informacija iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus apie galimai panaudotą tėvo fizinį smurtą prieš nepilnametį vaiką – G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Apsilankius E. K. namuose, asmuo nurodė, kad smurtas prieš G. K. buvo naudojamas kaip auklėjimo poveikio priemonė. Šias aplinkybes patvirtino ir socialinė darbuotoja, liudytoja M. S., kuri parodė, kad 2022 m. lapkričio 15 d. buvo gautas pranešimas iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus apie tėvo E. K. galimą smurtą prieš nepilnametę dukrą G. K.. Apsilankymo metu pas E. K., su juo buvo aptarta tarp jo ir dukros įvykusi situacija, E. K. neneigė smurto atvejo prieš savo dukrą G. K., tačiau teigė nežinantis, kaip daugiau auklėti savo vaiką. Iš 2022 m. spalio 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą matyti, kad į pagalbos vaikams liniją 2022 m. lapkričio 7 d. paskambino nepilnametė, kuri nurodė, jog 2022 m. lapkričio 5 d., tėvas ją mušė su vielos tipo laidu, po smūgio ji verkė, nes jai skaudėjo, ant kojos liko pusės plaštakos dydžio mėlynė. Specialisto išvada patvirtina, kad G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta kraujosruva dešinio kelio srityje. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai sukėlė kaltinamojo vartotas fizinis smurtas – suduotas smūgis laidu per koją, todėl konstatuojama, jog šios pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu – smūgio sudavimu.
Kaltinamasis E. K. būdama suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad smurto vartojimas gali sukelti fizinį skausmą ar sužaloti asmeniui sveikatą ir tokių pasekmių norėjo ir siekė – nurodė, kad tokiu būdu norėjo paauklėti dukrą. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamojo E. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. K. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu sutinka.
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šia veika kėsintasi į šeimos nario sveikatą, nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anksčiau E. K. yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 114–133). Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 145), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 143), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant 9 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba tęsti darbą.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veikas padarė prieš savo šeimos narį, jam vadovaujantis BK 72² straipsnio pagrindu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su apklausos įrašu (saugomas prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba tęsti darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti E. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su apklausos įrašu (saugomą prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.