Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-24 · Civilinė byla Nr. e2A-840-324/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-24
Bylos Nr.
e2A-840-324/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18403-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
Danske Bank A
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-840-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18403-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.1; 99.9;121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-22826-945/2014 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo D. K. 2229,35 Lt skolos, 1625,39 Lt sutartinių palūkanų, 2371,51 Lt delspinigių ir 11 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad pagal 2006 m. gruodžio 7 d. vartojimo kredito sutartį atsakovui suteikė 2400 Lt kreditą, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti, mokėti palūkanas ir vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl susidarė 2229,35 Lt skolos, 1625,39 Lt sutartinių palūkanų, 2371,51 Lt delspinigių įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 2229,35 Lt (645,66 Eur) skolos, 1625,39 Lt (470,75 Eur) sutartinių palūkanų, 1185,75 Lt (343,42 Eur) delspinigių, 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 623 Lt (180,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų, likusius reikalavimus atmetė. Sprendė, kad atsakovas kredito negrąžino ir neįvykdė kitų įsipareigojimų ieškovui, todėl iš atsakovo priteistina negrąžinto 2229,35 Lt kredito, 1625,39 Lt sutartinių palūkanų. Nustatė, kad ieškovo prašomi priteisti 2371,51 Lt delspinigiai viršija negrąžintą kredito dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartotojas, o ne verslo subjektas, sudarant sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, neturinti galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų, prašomą priteisti delspinigių sumą laikė nepagrįstai didele, prieštaraujančią sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, sudarančią sąlygas ieškovui nepelnytai praturtėti. Nenutraukiant sutarties ir nesikreipiant dėl skolos išieškojimo per protingą terminą, prašoma priteisti suma buvo nepagrįstai didinama, todėl didžiąją dalį šios sumos apsprendė paties ieškovo veiksmai. Nutarė delspinigius mažinti per pusę, t.y. iki 1185,75 Lt. Ieškovo reikalavimus dėl skolos ir palūkanų patenkinus visiškai, o reikalavimus dėl delspinigių patenkinus iš dalies, proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė 113 Lt žyminio mokesčio ir 24 Lt pašto išlaidų. Nustatė, kad į ieškovo nurodytą 726 Lt teisinės pagalbos sumą įeina 126 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Kadangi ieškovas yra PVM mokėtojas, vadovaudamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, 58 straipsniu, turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Ieškovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai yra tiesiogiai susiję su ieškovo vykdoma veikla, todėl ieškovas turės teisę susigrąžinti savo veiklos pagrindu sumokėtą PVM sumą. Nesutiko dėl PVM sumos įtraukimo į priteistinas išlaidas teisinei pagalbai, nes ieškovas be pagrindo pasipelnytų tą pačią sumą prisiteisdamas iš atsakovo ir atsiimdamas iš valstybės. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui priteisė 486 Lt už teisinę pagalbą iš likusios 600 Lt išlaidų sumos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-06-06 įsakymo „Dėl Pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamų finansinių paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 28 straipsnio 1-4 dalyse, sąrašo patvirtinimo“ Nr. 157 nuostatas. Ieškovo veikla yra mišri, t.y. tiek PVM apmokestinama, tiek neapmokestinama (PVM įstatymo 28 str. 1 d.). Teismas neanalizavo ir nevertino, kad ieškovo pareikšti reikalavimai buvo susiję su atsakovo negrąžintu kreditu, t.y. su PVM neapmokestinama veikla.

Nurodo, kad, kai PVM mokėtojas vykdo ne tik PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytą PVM apmokestinamą veiklą, bet ir kitą veiklą, tai jis negali įtraukti į PVM atskaitą visų įsigytų prekių ir paslaugų, skirtų savo ekonominei veiklai vykdyti, išskyrus kai visos įsigytos prekės (paslaugos) su PVM yra skirtos naudoti išimtinai PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje. Pagal PVM įstatymo 59 komentarą PVM mokėtojas turi paskirstyti įsigytų ir importuotų prekių bei jam suteiktų paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas taip, kad į atskaitą būtų įtrauktos tik tų įsigytų prekių ar paslaugų pirkimo (importo) PVM sumos, kurios skirtos PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai ir PVM atskaitomas 100 procentų. Šios PVM sumos įrašomos į PVM deklaracijos 35 laukelį „Atskaitomas PVM“ tiesiogiai. Prekių ir paslaugų, kurios skirtos išimtinai kitai negu nurodyta PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje veiklai, pirkimo (importo) PVM neatskaitomas ir šios neatskaitomos PVM sumos įrašomos tik į PVM deklaracijos 25 laukelį „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“, į 35 laukelį netraukiama. Toliau, vadovaujantis PVM įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, PVM mokėtojas, vykdantis mišrią veiklą, turi proporcingai paskirstyti įsigytų prekių ir paslaugų (tiesiogiai nepriskirtinų nei PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai, nei kitai veiklai) pirkimo (importo) PVM sumas. Tai reiškia, kad reikia apskaičiuoti, kokį procentą gautos (gautinos) pajamos iš vykdomos 58 straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos sudaro visose pajamose iš bet kokio prekių (paslaugų) tiekimo už tą patį laikotarpį ir pagal šį procentą apskaičiuoti, kokią dalį iš konkrečiame mokestiniame laikotarpyje įsigytų (importuotų) prekių pirkimo (importo) PVM sumos jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą.

PVM įstatymo nurodytame straipsnyje „pajamų iš bet kokios veiklos“ sąvoka neturi būti siejama su Pelno mokesčio įstatyme naudojama pajamų sąvoka. PVM mokėtojo pajamos iš bet kokios veiklos apima gautą ar gautiną atlygį iš bet kokio prekių tiekimo ir paslaugų teikimo ir kitas pajamas iš veiklos, pvz.: nario mokestį, gaunamas palūkanas, ir kitokios veiklos pajamas. Jeigu mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas savo privatiems poreikiams tenkinti sunaudojo prekes ar paslaugas, kurios yra PVM objektas, tai apskaičiuojant PVM atskaitos procentą atsižvelgiama ir į šių sandorių vertę. Pagal PVM įstatymo 60 straipsnio komentarą į mišrią veiklą vykdančių bankų ir kitų apmokestinamųjų asmenų į per kalendorinius metus gautas (gautinas) pajamas turėtų būti įtraukiami finansiniai sandoriai, pvz. palūkanos už paskolas asmenims, kurie yra PVM mokėtojai, ir bankas yra nusprendęs taikyti PVM (PVM įstatymo 28 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra PVM mokėtojas, todėl objektyviai ieškovas negalėjo taikyti PVM ir po to PVM susigrąžinti.

Nurodo, kad teismų praktikoje bylinėjimosi išlaidos turi būti protingo, sąžiningo ir teisingo dydžio, bet, atsižvelgiant į bylos specifiką, gali viršyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo numatytus maksimalius dydžius (Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R.V., bylos Nr. 2S-391-527/2011). Teismas privalo atsižvelgti į bylos sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1061-527/2011). Teismas turi vadovautis pateiktais prašančios priteisti bylinėjimosi išlaidas šalies duomenimis, kurie pagrindžia suteiktų teisinių paslaugų dydį ir apmokėjimą už jas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1061-527/2011). Ieškovo įsitikinimu, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra protingo, teisingo ir sąžiningo dydžio (LR CK 1.5 str.), nes ir pirmosios instancijos teismas priteisė patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti be PVM (486 Lt), o nuo šios sumos apskaičiuoto PVM (102,6 Lt arba 29,56 eurų) nepriteisė dėl netinkamo PVM įstatymo taikymo.

Prašo sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovo 209,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui bylinėjimosi išlaidas, iš sumos, ieškovo skirtos advokato pagalbos išlaidoms apmokėti, pagrįstai minusavo pridėtinės vertės mokestį, o žyminį mokestį ieškovui priteisė proporcingai patenkinto reikalavimo daliai.

Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė PVM įstatymo nuostatas.

Apelianto nurodomame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio d. įsakymo „Dėl Pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamų finansinių paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 28 straipsnio 1-4 dalyse, sąrašo patvirtinimo“ Nr. 157 1 punkte nustatyta, kad PVM nepamokestinamas paskolų (įskaitant sąskaitos kreditavimą) teikimas, taip pat suteiktos paskolos priežiūra, jeigu ją vykdo tą paskolą suteikęs apmokestinamasis asmuo: 1.1. verslo plano, susijusio su paskolos gavimu, įvertinimas, kai jį atlieka asmuo, su kuriuo deramasi dėl paskolos suteikimo, minėtos paslaugos dokumentų parengimas ir priėmimas; 1.2. suteiktų paskolų administravimas (įskaitant kliento finansinės būklės įvertinimą jau suteikus paskolą), priežiūra ir sutarties sąlygų keitimas bei kitos sutarties sąlygose numatytos paslaugos, susijusios su suteikta paskola, kai šias paslaugas teikia asmuo, kuris suteikė paskolą;1.3. užtikrinimo priemonių, susijusių su paskola, ar kitų įsipareigojimų organizavimas, patikrinimas, įvertinimas, valdymas ir priežiūra, kai šias paslaugas teikia asmuo, kuris suteikia paskolą.

Advokato ir jo padėjėjo paslaugos, apeliacine tvarka vertinamoje byloje suteiktos pagal 2008 m. rugpjūčio 30 d. sutartį, ieškovės sudarytą su advokatu M. G. atstovauti ieškovę civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose ir ikiteisminiame tyrime su teise atlikti šiuos veiksmus perįgalioti kitus advokatus, advokato padėjėjus ir kitus asmenis, nėra tapačios paskolų teikimui ar paskolos priežiūrai, jeigu ją vykdo tą paskolą suteikęs apmokestinamasis asmuo, t.y. advokato suteikta atstovavimo paslauga civilinėje byloje nėra tapati su paskolų teikimu susijusiai banko veiklai, PVM apmokestinamai ar neapmokestinamai, nepriklausomai nuo bylos, kurioje atstovaujama, ieškinio dalyko. Teisę atstovauti ieškovą civilinėje byloje advokatui suteikė minėta sutartis ir CPK 56 straipsnio 1 dalies 1,2 punktų, 2 dalies nuostatos. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, 58 straipsniu, PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Aplinkybę, jog ieškovė pirko pagal minėtą sutartį suteiktas advokato M. G. paslaugas, apmokestinamas 21 procento PVM mokesčiu, patvirtina 2014 m. spalio 27 d. PVM sąskaita–faktūra Nr.MG14/0328, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės galimybe įtraukti į atskaitą pirkimo (importo) PVM neanalizuotini kaip neturintys reikšmės ginčo klausimo įvertinimui. PVM mokestis nagrinėjamu atveju sieja ne bylos šalis, o ieškovą su jo atstovu, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi Pelno mokesčio įstatymu, PVM įstatymo 60 straipsniu, tuo, kad atsakovas nėra PVM mokesčio mokėtojas. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo teiginių praktinį taikymą (duomenų apie tai, kad advokatams sumokėtas PVM mokestis ieškovo nėra susigrąžinamas).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu. Patenkinta ieškinio dalis sudaro 81 procentą pareikštų reikalavimų (6226,25/5040,49). Ieškovas, 2014 m. spalio 30 d. sumokėjęs advokatui 6776,06 Lt atstovavimo išlaidų, įskaitant 21 procento dydžio PVM, tą dieną teismui pateiktu prašymu prašė priteisti 726 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 141 Lt žyminį mokestį (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Į šią sumą įeina 152,46 Lt PVM, todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata, ieškovui priteistinos advokato pagalbos išlaidos sudarytų 464,56 Lt, žyminis mokestis – 113 Lt. Nebloginant apelianto padėties, nekoreguotina didesnė pirmosios instancijos teismo priteista suma 486 Lt (CPK 313 straipsnis). Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl bylos sudėtingumo, nagrinėjimo trukmės, nulėmusios prašomas priteisti advokato darbo ir laiko sąnaudas. Byla nesudėtinga, išnagrinėta priimant sprendimą už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Antra vertus, bylinėjimosi išlaidas teismas sumažino, teisingai pritaikęs nurodytus civilinio proceso įstatymus, o ne dėl šių kriterijų.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Gudynienė