Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-06-04 · Administracinė byla Nr. A-556-901-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-04
Bylos Nr.
A-556-901-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
M. K.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556- 901/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Indrei Mikaitei,dalyvaujant pareiškėjai M. K. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja M. K. (toliau – ir pareiškėja) prašymu (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. V. valdytą 3,8238 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį - teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)), kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėja nurodė, kad jos senelis F. V. iki nacionalizacijos valdė 2 ha apaugusį mišku žemės sklypą bei 5 ha dirbamos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nurodytą žemę pateikė 1991 m. gruodžio 30 d. Šiuo metu nuosavybės teisės į F. V. iki nacionalizacijos valdytą 2 ha apaugusios mišku žemės sklypą yra atkurtos. Tačiau iki šiol neatkurtos nuosavybės teisės į likusią pareiškėjos senelio F. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypo dalį - 5 ha, dėl to, kad pareiškėja negalėjo pateikti nuosavybės teises patvirtinančių įrodymų. Dėl teisinio neišprusimo, žemėtvarkos skyriaus darbuotojų nepakankamai aiškiai suteiktos informacijos ir įstatymo nustatyto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti teisinių pasekmių nesuvokimo, dėl nepalankiai susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėja laiku nesikreipė į valstybinius archyvus dėl archyvinių duomenų suteikimo. Pareiškėja tik 2005 m. rado bei gavo iš archyvo dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjos senelis F. V. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė ne tik 2 ha žemės sklypą, bet dar ir 3,8238 ha (3,5 deš.) žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius neinformavo pareiškėjos, kad byloje nepakanka dokumentų, tik 2006 m. kovo 27 d. pareiškėjai kreipusis buvo atsakyta, jog atkurti nuosavybės teisėms nepakanka įrodymų ir kad yra praleistas įstatymų nustatytas terminas šiems įrodymams pateikti.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) atsiliepimu į pareiškėjos prašymą (b. l. 155-156) nurodė, kad teismui pripažinus, jog pareiškėjos nurodytos įstatymu nustatytų terminų praleidimo priežastys yra svarbios, neprieštaraus, kad terminas būtų atnaujintas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b. l. 169-171) pareiškėjos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad F. V. buvo pareiškėjos senelis. Teismas konstatavo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnį pareiškėja yra priskirta prie subjektų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės į F. V. valdytą nekilnojamąjį turtą. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m.gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys, kad pareiškėja neturėjo informacijos apie savo senelio valdytą žemę, nėra pagrįstos įrodymais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.). Byloje nėra ir pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji buvo suklaidinta ar nepakankamai informuota žemėtvarkos skyriaus darbuotojų. Pareiškėja nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kokiu būdu jai nebuvo suteikta informacija ar kaip kitaip buvo pažeistos jos teisės. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjai buvo trukdoma įgyvendinti jos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja kreipėsi į žemėtvarkos skyrių tuomet, kai įstatymo numatytas terminas buvo pasibaigęs. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į archyvą tik 2005 m., t. y. po įstatymo numatyto termino pasibaigimo (b. l. 145). Pareiškėjos nurodytos šeimyninės aplinkybės - tėvų ir brolio mirtis (duomenys neskelbtini), pareiškėjos skyrybos (duomenys neskelbtini), negali būti termino atnaujinimo pagrindu, nes nurodytos priežastys atsirado iki to laikotarpio, kuomet pareiškėja galėjo atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus. Dėl analogiškų motyvų negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis sveikatos problemos, kurios pagal medicininius dokumentus atsirado nuo 1986 m. (b. l. 13-16). Nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja praleido terminą teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne dėl svarbių priežasčių, bet dėl jos pačios nepakankamo aktyvumo įgyvendinant savo teises. Byloje nėra ir pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji dėl savo amžiaus, išsilavinimo, gyvenimo sąlygų ar kitokių panašių aplinkybių nežinojo ar negalėjo žinoti įstatymų reikalavimų, ar neturėjo galimybės įgyvendinti savo teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškimo turinys bei paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja dėl subjektyvių priežasčių neatliko veiksmų, reikalingų papildomų dokumentų gavimui. Pareiškėja nepateikė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo objektyvios priežastys, trukdžiusios gauti reikalingus dokumentus. Todėl nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti pareiškėjai terminą minėtiems veiksmams atlikti.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 176-178) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti pareiškėjos prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra ir ji nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad buvo suklaidinta ar nepakankamai informuota žemėtvarkos skyriaus darbuotojų.

2. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, neįvertino jos ligos pobūdžio. Šizofrenija yra nepagydoma ir progresuojanti liga. Dėl blogos sveikatos ir savo susirgimo pobūdžio pareiškėjai buvo ir iki šiol yra ypatingai sunku rūpintis nuosavybės teisių atkūrimu.

3. Teismas visiškai neįvertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, jog ji tik 2005 m. gruodžio mėnesį kartu su savo seserimi rado senelio F. V. nuosavybės teises į iki nacionalizacijos Horovo kaime valdytą žemės sklypą patvirtinančius dokumentus.

4. Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaravo, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas ir terminas pateikti nuosavybės dokumentus būtų atnaujintas. Pareiškėjos manymu, tokį sprendimą lėmė ir tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija žino, kad (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. buvo rėžinis kaimas, o dokumentų nei archyve, nei žemėtvarkos skyriuje nei apie vieną Vilniaus raj. rėžinį kaimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku įrodantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas suteikia teismui diskreciją, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, tačiau veikimo laisvę sieja su tam tikromis aplinkybėmis, kurios, siekiant atnaujinti terminą, turi būti pripažįstamos svarbiomis, t. y. turinčiomis didelę reikšmę, esančiomis svariomis. Svarbių priežasčių konstatavimas ar nekonstatavimas atliekamas konkretaus teismo, nagrinėjančio individualų visuomeninį santykį, atsižvelgiant į pateikiamas faktines aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, laiko aspektą. Nagrinėjant šį (termino atnaujinimo) klausimą būtina atsižvelgti ir į pretendento, besistengiančio atkurti nuosavybės teises, veiksmų operatyvumą.

Tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėja M. K. , kaip termino atnaujinimo priežastis nurodo žemėtvarkos skyriaus darbuotojų nepakankamą priskirtų funkcijų įvykdymą, jos ligą, apskrities viršininko administracijos neprieštaravimą pareikšto prašymo tenkinimui.

Visus pareiškėjos išvardintus, jos nuomone, prašymo atnaujinimo pagrindus pirmosios instancijos teismas išanalizavo visapusiškai ir išsamiai bei padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių objektyvių priežasčių buvimą, sąlygojusių termino praleidimą.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotojai atsakingi už nuosavybės teisių atkūrimą būtų pasielgę ne taip, kaip numatyta teisės aktais ar neatlikę jiems pavestų uždavinių bei funkcijų. Pareiškėjos apeliacija į valdžios institucijos darbuotojų netinkamą veikimą (neveikimą) abstraktaus pobūdžio ir niekuo neparemta, todėl teisingai konstatuota, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie jos suklaidinimą nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Liga svarbia skundo pateikimo termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo padaryti įtaką sergančiojo asmens valiai ar fizinėms galimybėms paštu ar per atstovą laiku paduoti skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006. Procesinio sprendimo kategorija 48, 50.3.8). Administracinėje byloje duomenų visiškai paneigiančių pareiškėjos M. K. galimybę pateikti reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui nėra. Prie bylos pridėtas Išrašas iš medicininių dokumentų, Medicininis pažymėjimas tik patvirtina M. K. sveikatos problemas, tačiau neįrodo, jog įvardijami susirgimai truko visą dokumentų padavimo (daugiau kaip 10 metų) laikotarpį ir objektyviai kliudė pasirūpinti reikalingų dokumentų paieška siekiant atkurti nuosavybės teises.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje subjektyvaus pobūdžio priežastys, kurios priklausė nuo paties pareiškėjo valios, nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, patiklumas, neryžtingumas - subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–646/2004. Procesinio sprendimo kategorija 13.1.2; 6).

Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į archyvą tik 2005 m., t. y. po įstatymo numatyto termino pasibaigimo (b. l. 145). Vadinasi, ji neveikė pakankamai ryžtingai, o tokia aplinkybė sietina su asmens valios išraiškos stoka ir nepripažįstama svarbia priežastimi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies prasme.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos neprieštaravimas pareiškėjos pareikštam prašymui negali būti savarankišku pagrindu prašymo dėl termino atnaujinimo tenkinimui. Vilniaus apskrities viršininko administracija administracinėje byloje yra tretysis suinteresuotas asmuo ir pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą). Pateikdamas atsiliepimą formuoja savo požiūrį į iškeltą reikalavimą, kuriuo teismas nagrinėjantis konkrečią bylą nėra saistomas. Tik teismui įstatymo leidėjas suteikė teisę nuspręsti, ar yra pagrindas atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 str.; Atkūrimo įstatymo 10 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė surinktus įrodymus ir pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis bei pateisinančiomis Atkūrimo įstatymo nustatyto termino praleidimą, todėl skundžiamo sprendimo naikinimui pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius