Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-430-1035/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
1-430-1035/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33484-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
V. J.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Sergejus Pelšas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-430-1035/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33484-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.2.14.10.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. K. (J. K.),vertėjai Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, sulaukęs senatvės pensijos, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2018 m. liepos 7 d., apie 22.06 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje metaliniu strypu daužydamas vaizdo stebėjimo kamerą sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį reklaminį stendą, 200 Eur vertės, t. y. sugadino nedidelės vertės svetimą vertės turtą. Šiais savo veiksmais V. J. padarė BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, V. J. 2018 m. liepos 7 d., apie 22.06 val., (duomenys neskelbtini), iš bendro naudojimo koridoriaus pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą, 200 Eur vertės, t. y. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Šiais savo veiksmais V. J. padarė BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis V. J. apklausiamas teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikos padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) laiptinėje sutiko J. K., kuriam pareiškė pretenzijas, jog jo įmonės darbuotojai palieka neuždarytas metalines duris, kurie jam (kaltinamajam) trukdo įeiti į savo butą ir išeiti. Namas yra trijų aukštų daugiabutis, jis gyvena pirmame aukšte, šalia jo buto yra J. K. įmonė. Problemos esmė, kad įmonės darbuotojai jam trukdo. J. K. jam atsakė, kad tai jo (J. K.) durys, todėl jis daro, ką nori. Po pokalbio su J. K. išėjo į lauką. Tą pačią dieną buvo dingusi elektra, bute nebuvo šviesos, grįžęs namo negalėjo patekti į butą, kadangi durys buvo vėl paliktos netvarkingai. Liepos 6 d. metalinės durys buvo uždarytos tvarkingai, o tos pačios dienos vakare – vėl paliktos netvarkingai. Liepos 7 d., labiau į vakaro pusę, vėl susinervino dėl metalinių durų. Grįžo namo, išsitraukė 2 metrų ilgio pagalį užuolaidoms kabinti, atidarė duris, šviesos nebuvo, kadangi ji nebuvo įjungta, ir tuo pagaliu 3–4 kartus trenkė į vaizdo kamerą. Ji buvo pritvirtinta prie sienos, tiksliau ten buvo stendas, prie kurio buvo pritvirtinta kamera. Vaizdo kamera buvo apvali, kaip pusė kamuolio, jos diametras buvo apie 20 cm. J. K. sakė, kad tai vaizdo kamera. Trenkė į kamerą ir pasišalino. Kamera liko vietoje, stendas nebuvo pažeistas. Taip pasielgė, kadangi buvo piktas dėl darbuotojų elgesio ir dėl to, kad J. K. pasakė, jog daro, ką nori. Jeigu jam taip daro, tai ir jis turi jiems atsakyti tuo pačiu. Norėjo pamokyti. Tai padėjo, nes situacija dėl durų pagerėjo. Kamera liko sveika, ji nenukrito. Į stendą nepataikė. Tos kameros, į kurią trenkė, toje vietoje nebėra, o stendas liko, jis yra nesugadintas. Kitą dieną, po to, kai trenkė į kamerą, kameros nebematė. Nesutinka atlyginti žalos už stendą, o kas pavogė tą kamerą, nežino, todėl su civiliniu ieškiniu nesutinka. Kai daužė kamerą, ji liko vietoje.

Liudytojas P. S. apklausiamas teisme parodė, kad paskambino J. (J. K.) ir pasakė, kad koridoriuje nėra kameros, todėl prašė atvažiuoti. Kamera yra prie J. darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). J. būtent jam skambino, nes jis montavo tą kamerą. Kai atvyko, matėsi, kad kamera nuplėšta, nes ją plėšiant galima ištraukti laidą arba pačią rozetę. Kamera buvo pritvirtinta prie stendo, ją nutraukus liko tik kabelis. Kamera buvo pritvirtinta prie stendo, o laidai yra lubose. Iš lubų sugadinimo galima suprasti, kad buvo traukiama kamera, kad buvo ištrauktas laidas. Vaizdą įrašantis įrenginys yra J. K. dirbtuvėse. Kamera įsijungia ir filmuoja reaguodama į judesį. Buvo nustatytas maksimalus jautrumas. Vaizdo įraše susirado tą paskutinį momentą, kai kažkas judėjo, po ko kamera dingo. Vaizdo įrašą perkėlė į kompiuterį arba atmintinę, viską paliko dirbtuvėse. Jis montavo kamerą. Ji kompaktiška, apie 10 cm diametro. Kamera buvo prisukta 3 varžtais. Kai atvyko, pamatė, kad visas korpusas, visas laidas buvo išplėštas. Vėliau pritvirtino kitą kamerą. Reikia normaliai padaužyti, kad kamera nukristų. Ant stendo buvo daug žymių, matėsi, kad buvo į tą tašką daužyta. Prie tos vietos, kur buvo pritvirtinta kamera, matėsi žymės. Ant stendo liko skylutės, varžtų irgi turėjo likti. Jie ieškojo paskutinio kameros užfiksuoto įvykio. Paskutinis įvykis ir buvo toks, kad kamera daužoma, matėsi, kad jį plėšiama. Matėsi, kad žmogus traukia kamerą ir vaizdas dingo.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. K. apklausiamas teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, kurį pažįsta apie 26 metus. Name (duomenys neskelbtini) yra jo raktų įmonė, įsikūrusi pirmame aukšte. Tos metalinės durys, kurios truko kaltinamajam, yra ne tik jo (J. K.), bet ir kito kaimyno nuosavybė. Durys buvo pakabintos prieš 20 metų, niekam netrukdo, išskyrus kaltinamąjį. Liepos 5 d. su kaltinamuoju nekalbėjo, paskutinį kartą kalbėjo prieš porą mėnesių iki įvykio. Kamera buvo įrengta jo iniciatyva, įrengė P. S.. Ji buvo nukreipta link įėjimo ir bendrų durų. Vieną dieną atėjęs pamatė, kad nėra kameros, apgadintas stendas ir lubos. Tą pačią dieną susitiko kaltinamąjį. Pradžioje kilo mintis, kad kamerą pavogė, bet vėliau pagalvojo, kam ji yra reikalinga. Susitiko su kaltinamuoju, pastarasis ėjo pro šalį, kuomet jis stovėjo koridoriuje. Paklausė kaltinamojo, ar paėmė kamerą, o šis pasakė, kad nieko neėmė, jog jo savaitę nebuvo. Jis paprašė, kad P. (P. S.) atvažiuotų. Peržiūrėjo vaizdo įrašą. Pamatė, kad kaltinamasis atėjo, pažiūrėjo į kamerą, išjungė šviesą, po to atėjo su pagaliu ir pradėjo daužyti. Daužė tikrai daugiau nei 3–4 kartus. Vaizdo kamera nuo smūgių buvo nuplėšta, tada vaizdas dingo. Civilinis ieškinys pareikštas dėl kameros ir jos montavimo. Kamera buvo labai gera, ji kainavo apie 200 Eur, o montavimas kainavo apie 70 Eur. Tai patvirtinančių dokumentų neturi, kadangi viskas buvo seniai. Kamera buvo labai geros būklės. Gal jos vertė ir buvo mažesnė, bet jam teko pirkti naują kamerą. Nauja kamera kainavo ne daugiau kaip 200 Eur. Civilinio ieškinio mažinti nenori, nes reikėjo pirkti naują kamerą. Stendas yra jo, jis taip pat apgadintas. Stendą jam davė jo reklamistas. Jis pastarajam paskambino, sakė, kad jį pataisyti kainuos 200 Eur, į tą kainą įeitų nauja plėvelė ir atstatymas, kadangi stendas yra didelis. Pats stendas kainavo dar brangiau. Kol kas nieko netvarkė, galvojo, kad gal kaimynas atlygins žalą, tačiau planuoja stendą atstatyti. Palaiko civilinį ieškinį.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 14 d. 09.12 val. užregistruotas įvykis, kad apvogta UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavogta video kamera, sugadintas reklaminis stendas. Žala 500 Eur. Lauks (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018 m. liepos 7 d., apie 22.06 val., (duomenys neskelbtini), iš koridoriaus-laiptinės pavogta vaizdo stebėjimo kamera „Mik vision“, sugadintas reklaminis stendas ir pakabinamos lubos. Įtaria, kad šį nusikaltimą galėjo padaryti kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nes vaizdo stebėjimo kamera užfiksuota kaip jis daužo kamerą. Dėl šio įvykio padaryta 445 Eur turtinė žala (b. l. 7).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), padarytos nuotraukos (b. l. 8–14).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas 2018 m. liepos 13 d. J. K.. Pirmas vaizdo įrašas pavadintas: IP Camera3_(duomenys neskelbtini)_(duomenys neskelbtini)_20180707220512_ 20180707220554_1426613.mp3. Vaizdo įrašas yra juodai baltas. Vaizdo įrašas trunka 41 sekundes. Viršutiniame kairiajame ekrano kampe užrašas: 07-07-2018 22:05:12. Vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta ir filmuoja namo įėjimo duris ir raktų gamybos dirbtuvių duris. 12 vaizdo įrašo sekunde (vaizdo įraše užfiksuotas laikas 07-07-2018 22:05:27) kairiajame ekrano pusėje matome įtariamąjį, kuris žiūri į kamerą, po to išeina. Antras vaizdo įrašas pavadintas IP Camera3_(duomenys neskelbtini)_(duomenys neskelbtini) _20180707220600_20180707220759_1431169.mp4. Vaizdo įrašas yra juodai baltas. Vaizdo įrašas trunka 1 minutę 58 sekundes. Viršutiniame kairiajame ekrano kampe užrašas: 07-07-2018 22:06:00. Vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta ir filmuoja namo įėjimo duris ir raktų gamybos dirbtuvių duris. 25 vaizdo įrašo sekunde (vaizdo įraše užfiksuotas laikas 07-07-2018 22:06:26) matome, kad įtariamasis, kairėje ekrano pusėje, išeina laikydamas rankoje strypą, kuriuo daužo vaizdo stebėjimo kamerą. Iš viso strypu daužo stebėjimo kamerą ne mažiau 26 kartų. 41 vaizdo įrašo sekunde vaizdo kamera pakrypsta. Įtariamasis toliau strypu daužo stebėjimo kamerą. 1 vaizdo įrašo minute vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į grindis, kas leidžia suprasti, kad vaizdo stebėjimo kamera numušta nuo tvirtinimo elementų. Toliau vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja grindis, įtariamojo kojas, ranką, galimai įtariamasis liečia vaizdo stebėjimo kamerą, taip pat užfiksuoja strypą, kuris yra atremtas į sieną. Nuo 1 minutės 27 sekundės vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja dalį stendo (b. l. 36–42).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, o pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė sugadinus stendą ir pagrobus vaizdo stebėjimo kamerą visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo dalinis prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. civilinės ieškovės atstovo J. K. parodymai, liudytojo P. S. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, protokolas-pareiškimas, apžiūros protokolai.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltę pripažino iš dalies. Jis neginčijo aplinkybių, kad paėmęs pagalį priėjo prie vaizdo stebėjimo kameros ir sudavė 3–4 smūgius į kamerą, tačiau kamera nenukrito, liko savo vietoje, kameros jis nesudaužė, ji liko sveika. Nesutinka, kad pavogė vaizdo stebėjimo kamerą, nes po to, kai trenkė į kamerą pagaliu, tiesiog grįžo namo. Be to, kaltinamojo teigimu, kai pagaliu daužė kamerą, nebuvo prisilietęs prie reklaminio stendo, jo negadino. Teismas kritiškai vertina šią V. J. pateiktą versiją ir ja nesivadovauja, nes ji prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms.

Byloje neginčijamai nustatytas kaltinamajam inkriminuotų veiksmų padarymo motyvas – tai kerštas J. K., kurio (jo įmonės) darbuotojai neuždaro metalinių durų, kurios, kaltinamojo teigimu, jam trukdo patekti į savo butą, nes kiekvieną kartą turi pats jas uždaryti. Kaltinamasis teisme pripažino, kad norėjo tokiu būdu pamokyti J. K. ir tai jam pavyko, nes po aptariamo įvykio problemų dėl durų nebeliko. Akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo tikslą ne tik sudaužyti kamerą, bet ją pagrobti. Tokį tikslą patvirtina kaltinamojo veiksmai strypu daug kartų (daugiau kaip 20) daužant pritvirtintą kamerą, kol ši nukrito. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, t. y. paskutinio įrašo, kuris užfiksuotas prieš nutraukiant maitinimo laidą, matyti, kad kaltinamasis laiko rankose nukritusią kamerą. Nors vėliau ją paleidžia ir kamera kurį laiką laisvai kabo ant laido, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis ją paliko ir nepaėmė. Liudytojas P. S., kuris įrengė šią kamerą, teisme parodė, kad jis peržiūrėjo ir įkėlė į laikmeną paskutinį vaizdą, kurį užfiksavo kamera, prieš atjungiant maitinimą. Tai reiškia, kad kamera veikė (fiksuodama vaizdą) tol, kol buvo nutrauktas maitinimo laidas. Minėtas vaizdo įrašas J. K. yra pateiktas byloje (kompaktinis diskas prisegtas prie bylos viršelio) ir yra aprašytas apžiūros protokole bei peržiūrėtas teisiamajame posėdyje. Dėl kaltinamojo gynėjo argumentų, kad vaizdas nutrūko, kamerai kabant ant laido, o ne jai būnant kaltinamojo rankose, pažymėtina, jog, pasak liudytojo P. S., kamera veikė ir fiksavo vaizdą, kol buvo nutrauktas maitinimo laidas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuo to momento, kai kamera kabo, iki įrašo pabaigos (laido nutraukimo) praėjo vos kelios sekundės. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia gynėjas, kamera neliko kaboti ant laido, o ją paėmė (užvaldė), nenustatytu būdu nutraukęs maitinimo laidą, būtent kaltinamasis. Priešingu atveju, kamera, atsižvelgiant į jos veikimo principą – pradeda filmuoti, reaguodama į judesį, būtų užfiksavusi daugiau duomenų. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo sąžiningumu, šiam teigiant, kad jis įkėlė į laikmeną visą iki laido nutraukimo kameros užfiksuotą vaizdą. Darant prielaidą, kad liudytojas ir (ar) J. K. galėtų būti nesąžiningi, tokiu atveju jiems niekas netrukdė pateikti vaizdo įrašo dalį, kuris pasibaigtų tuo momentu, kai kaltinamasis laiko kamerą rankose. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti, kad teismui pateiktas visas (neapkarpytas) kameros užfiksuotas paskutinis vaizdo įrašas. Reziumuojant darytina išvada, kad niekas, išskyrus kaltinamąjį, negalėjo nutraukdamas maitinimo laiką paimti kamerą. Šios išvados nekeičia ir aplinkybė, kad pati kamera kaltinamajam nėra reikalinga.

Teismas, atsižvelgdamas į J. K. teisme nurodytą aplinkybę, kad kamera jam kainavo 200 Eur, o 70 Eur jos montavimas, patikslina kaltinime nurodytą kameros vertę ir nustato, jog kameros vertė yra 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuotina ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o pagal šio straipsnio 4 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas, nes šioje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės (t. y. nuo 3 MGL (150 Eur) iki 5 MGL (250 Eur), BK 190 str. 1 d.) svetimo turto pagrobimą.

Kaltinamojo versiją, kad jis nesugadino stendo paneigia, ne tik liudytojo P. S. ir J. K. teisme duoti parodymai, jog kamera buvo pritvirtinta prie stendo (šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis) ir daužant kamerą buvo apgadintas stendas, bet ir įvykio apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei pateiktos nuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad stendas yra apgadintas. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti J. K. teisme nurodytomis aplinkybėmis, kad apgadinimų pašalinimas kainuoja 200 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad J. K. nurodė ne viso stendo kainą, kuri, jo teigimu, yra žymiai didesnė, o tik jo apgadinimų pašalinimo kainą.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. J. bendro naudojimo koridoriuje metaliniu strypu daužydamas vaizdo stebėjimo kamerą sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį reklaminį stendą, 200 Eur vertės, bei pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą, 200 Eur vertės. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nustatytą turto, kurį kaltinamasis sugadino ir pagrobė, vertę, jo veikos kvalifikuotinos atitinkamai pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę V. J., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčiniai (tiesiogine tyčia) du baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 70), nebaustas administracine tvarka (b. l. 71), nedirbantis (b. l. 72), sulaukęs pensinio amžiaus.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokurorės siūlomas laisvės apribojimo bausmes, jų dydžius nustatant šios bausmės rūšies minimumui, skiriamas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.), skiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 495 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 46). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veikų civilinė ieškovė neteko vaizdo stebėjimo kameros, 270 Eur vertės, sugadintas reklaminis skydas, 200 Eur vertės, sugadintos lubos, kurių taisymas kainavo 25 Eur. Civilinės ieškovės atstovas teisme patikslino, kad į kameros vertę yra įskaičiavęs 70 Eur montavimo išlaidų. Teismas neturi pagrindo netikėti atstovo nurodyta pagrobtos kameros verte, jos montavimo ir padarytų stendo bei lubų remonto darbų sumomis. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad civilinė ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl civilinei ieškovei iš kaltinamojo V. J. priteistina 495 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su vaizdo įrašu (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir V. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti V. J. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš V. J. 495 (keturis šimtus devyniasdešimt penkis) Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su vaizdo įrašu (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti V. J., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš