Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-04-25 · Byla Nr. ATP-212-282/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
ATP-212-282/2013
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00135-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-212-282/2013Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00135-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 48.8.; 62.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal I. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarimo, kuriuo I. B. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje, ir nubausta 450 Lt bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. nubausta už tai, kad ji 2013 m. sausio 6 d. 19.22 val., būdama neblaivi, iškvietė policiją melagingai teigdama, kad prieš ją smurtauja sugyventinis A. L., ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarimu I. B. pripažinta kalta pagal ATPK 186 straipsnį ir jai paskirta 450 Lt bauda.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-03-13 nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, nevisapusiškai, nesigilino į reikšmingas bylos aplinkybes, nevertino liudytojų parodymų bei jos paaiškinimų, įrodymus ištyrė nevisapusiškai ir neišsamiai, be motyvų nustatė sunkinančią aplinkybę, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutarimą. Nurodo, kad 2013-01-06 tarp jos ir iš darbo grįžusio neblaivaus jos sugyventinio įvyko konfliktas, jo metu A. L. trenkė jai į šoną, ją stumdė, ji atsitrenkusi į sieną nugriuvo ant lovos, po to išbėgo pas kaimynus, iškvietė policijos pareigūnus, kad jie sutramdytų smurtautoją ar A. L. išvežtų iš namų. Nurodo policijos pareigūnų laukusi lauke avėdama tik kambarines šlepetes, nes namuose jai buvo nesaugu, atvykusiems policijos pareigūnams ji skundėsi dėl A. L. smurto, tačiau pareigūnai tik įspėjo A. L. daugiau nesmurtauti, jai pasiūlė kreiptis į medikus ir išvažiavo neapžiūrėję buto, nenustatę, ar jame buvo grumtynių ar smurto pėdsakų. Po 3–4 savaičių ji sužinojo, kad dėl šio įvykio jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo.

Teigia, kad nagrinėdamas bylą teismas neatsižvelgė į jos paaiškinimus ir prieštaringus bei nenuoseklius liudytojų H. Z., A. L. parodymus, tik formaliai nutarime išdėstė jos paaiškinimo ir liudytojų parodymų esmę, tačiau teisinio jų vertinimo ir įrodomosios reikšmės nepateikė, nemotyvavo to, kurių jos paaiškinimų ir liudytojų parodymų nelaiko įrodymais. Dėl šių priežasčių teigia, kad toks nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė ATPK 257, 286 straipsnių reikalavimus. Tvirtina, kad nepagrįstai teismas nurodė, kad jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo, tarnybiniu pranešimu dėl telefoninio pranešimo, pažyma apie asmens baustumą, kadangi nutarime nepateiktas motyvuotas jų įvertinimas, teismas taip pat nemotyvavo, kaip pasireiškė jos tyčia. Be to, šie įrodymai patvirtina faktą, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, kad jai pagalba nebuvo reikalinga. Priešingai, ji policijos pareigūnams skundėsi A. L. smurtu, rodė kraujosruvas, pareigūnai jai siūlė kreiptis į medikus. Liudytojai A. L. ir H. Z. teisme patvirtino siūlę jai kreiptis į medikus. Dėl to tvirtina, kad smurto žymės buvo, nes priešingu atveju pareigūnai nebūtų siūlė kreiptis į medikus. Nurodo, kad atsisakė kreiptis į medikus, nes žino, jog kraujosruvos laikui bėgant išnyksta, ir tai nėra pavojinga gyvybei ar sveikatai, kadangi kraujosruvos buvo tik ant rankų. Tvirtina, kad jai užteko to, kad policijos pareigūnai nuramino ir įspėjo A. L. nesmurtauti, pastarasis nusiramino ir daugiau tą vakarą nesmurtavo.

Nurodo, kad tarp byloje esančių įrodymų ir liudytojų parodymų yra prieštaravimų: A. V. tarnybiniame pranešime, H. Z. tarnybiniame pranešime dėl telefoninio pranešimo nuodyta, kad nuvykus į įvykio vietą, ji buvo akivaizdžiai neblaivi ir apie smurtą nieko nepaaiškino, tačiau liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad atvykus policijos pareigūnams, ji jiems pasakojo apie smurtą, dėl to ir buvo pasiūlyta kreiptis į medikus. Liudytojas H. Z. teisme parodė, kad tarpusavio nesutarimai tarp jos ir A. L. buvo, o vėliau teigė, kad konfliktinės situacijos nebuvo. Mano, kad tokie prieštaravimai turėjo būti vertinami jos naudai. Be to, teigia, kad teismas vertino pavienius įrodymus neatsižvelgdamas į bylos aplinkybių visetą, o jos paaiškinimų ir A. L. parodymų iš viso nevertino. Tvirtina, kad kaimynai S. S. ir I. J. žinojo apie A. L. naudotą smurtą, kadangi ji pas juos buvo nubėgusi tą vakarą išsikviesti policiją. Pastebi, kad kaimynai iš viso nebuvo apklausti, o rėmėsi pareigūno H. Z. parodymais, jog kalbinti kaimynai paaiškino, kad jos būdas pasikeičia pavartojus alkoholio, kad ji bėgioja po laiptines, kelia triukšmą, pradeda su visais pyktis. Tokiais liudytojo parodymais negalima vadovautis, nes nenurodytas tikslus informacijos šaltinis. Byloje nėra jokių duomenų, kokie konkrečiai kaimynai buvo apklausti, nėra tinkamai įformintų jų paaiškinimų. Mano, kad pareigūnas H. Z., tirdamas šį įvykį, privalėjo apklausti kaimynus ir prie bylos pridėti tinkamai įformintus jų paaiškinimus. Mano, kad kaimynus būtina apklausti dėl to, ar jie girdėjo (matė) triukšmą. Tvirtina, kad įvykis buvo tirtas aplaidžiai. Teigia, kad šių aplinkybių nustatymas turi reikšmės sprendžiant jos kaltės klausimą. Mano, kad neapklausdamas kaimynų, teismas buvo pasyvus, nerinko įrodymų ir taip pažeidė ATPK 256 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be to, teismas nepagrįstai nustatė jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad administracinį teisės pažeidimą ji padarė būdama neblaivi, kadangi nutarime nenurodyta, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė tokią išvadą, nes girtumas jai nebuvo nustatytas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ATPK 286 straipsnio 2 dalį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos motyvuotai įvertintos.

ATPK 186 straipsnis numato administracinę atsakomybę už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba jam nereikalinga. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitrinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad I. B. kaltę padarius jai inkriminuotą pažeidimą apylinkės teismas grindė administraciniu teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pažyma apie baustumą, tačiau nutarime nenurodyta, kokias aplinkybes patvirtina šie duomenys, t. y. pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo išvados dėl apeliantės kaltės padarius teisės pažeidimą. Pastebėtina, kad iš pažymos apie baustumą matyti, kad I. B. anksčiau nebausta už melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, ji iš viso nebausta, todėl neaišku, kaip ši pažyma apie baustumą patvirtina I. B. kaltę melagingai iškvietus policijos pareigūnus. Nutarime taip pat nemotyvuotos teismo išvados dėl teisme apklaustų asmenų parodymų vertinimo. Taigi, skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, pažeidė ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Be to, apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė pažeidęs ATPK 257 straipsnio bei 284 straipsnio nuostatas, nes nutarimą priėmė išsamiai neištyręs bei neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyręs byloje esančių įrodymų bei neįvertinęs jų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles. Iš policijos pareigūnų A. V. ir H. Z. tarnybinių pranešimų matyti, kad jie išvadą apie melagingą policijos iškvietimą padarė remdamiesi A. L. paaiškinimu, kad tarp jo ir I. B. jokio konflikto nebuvo, nors pats A. L. savo paaiškinime (6 b. l.) nurodė, kad įvykio dieną jiedu susipyko ir I. B. išėjo pas kaimynus, kvietė policiją. Šio prieštaravimo teismas nepašalino. Be to, I. B. nurodė, kad tuoj po įvykio ji nuėjo pas kaimynus S. S. ir I. J. kviesti policijos dėl A. L. smurtavimo. A. L. paaiškinime nurodė, kad minėti kaimynai buvo atėję pas jį į namus. Iš bylos matyti, kad nei S. S., nei I. J. jokių paaiškinimų dėl tiriamo įvykio nedavė, jie nebuvo apklausti ir teisme. Teismas, neapklausęs minėtų asmenų, neištyrė visų bylos aplinkybių, nepatikrino I. B. versijos, kad ji kaimynams skundėsi dėl A. L. smurtavimo jos atžvilgiu, nesiaiškino, ar jie matė jai padarytus sužalojimus, ar I. B., būdama pas juos, skambino policijai. Be to, teismas nesiaiškino, su kuriais (duomenys neskelbtini) namo gyventojais įvykio metu kalbėjosi policijos pareigūnas H. Z., nes būtent šio policijos pareigūno parodymais bei tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis teismas grindė apeliantės kaltę. Nepatikrinęs I. B. versijos ir nenustatęs įrodymų, kurie šią versiją paneigtų, pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės niekuo nepagrįstą išvadą, kad policija buvo kviečiama melagingai. Tai, kad I. B. atsisakė vykti pas medikus ar atsisakė tikrintis blaivumą nepatvirtina, kad ji melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Taigi, skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nepašalinus prieštaravimų bei abejonių.

Įvertinus tai, kad skundžiamas nutarimas visiškai nemotyvuotas, kad išvada dėl I. B. kaltės padaryta neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, daroma išvada, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o administracinė byla grąžinama iš naujo nagrinėti skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarimą I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Virginija Žindulienė