Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pensininkui, spec. vidurinio išsilavinimo, vedusiam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2016 m. birželio 3 d., apie 18.48 val. Vilniuje, Gvazdikų Sodų 1-oji g. 1, vairuodamas automobilį „Volvo S80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „VW Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadino. Taip V. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. N., surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1dalį dėl to, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Volvo S80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kliudęs automobilį „VW Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei abu automobilius apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad išties protokole nurodytu laiku ir vietoje galėjo kliudyti kitą automobilį savo automobilio užpakalinėmis durelėmis, tačiau tikrai nieko nepajuto, kad užkliudė. Volvo yra sunki mašina, nei žmonės nepasakė, kad jis kliudė, kai iškvietė į policiją, net nežinojo, dėl ko ten eina, tik policijoje sužinojo, kad taip įvyko, turi 40 metų stažą. Garbės žodis, nepajuto, jei būtų jutęs, nebūtų nuvažiavęs. Jo automobilis, tvarkingas, dokumentai tvarkingi, draustas, jis pats 40 metų negeria. Apsižiūrėjo, kad nebuvo ant jo mašinos jokių žymių, kai tardytojas pasakė, kad atsitrenkė. Paskui pažiūrėjo, kad šiek tiek durelės įlenktos. Gailisi dėl šios situacijos, prašo griežtai nebausti.

Nukentėjusioji M. N. apklausiama teisme parodė, kad 2016 m. birželio 3 dieną, apie 18 val. buvo Gvazdikų Sodų 1-oji g. 1, prie parduotuvės „Norfa“. Kai išėjo iš parduotuvės, liudytojai jai pasakė, kad jos automobilį VW. „Jetta“ kliudė kitas automobilis, kurio valstybinius numerius minėti žmonės užsirašė, be to jie nurodė, kad vairavo senyvo amžiaus žmogus. Liudytoja jai nenurodė ar buvo didelis kontakto garsas, o jos automobilio signalizacija nesuveikė. Jos automobilis draustas, ji ir jos kompanija kreipėsi tiek į kaltininko draudimą, tiek į savo draudimą ir žala greičiausia atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). V. N. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. N. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Teisme V. N. paaiškino, kad išties protokole nurodytu laiku ir vietoje galėjo kliudyti kitą automobilį savo automobilio užpakalinėmis durelėmis, tačiau tikrai nieko nepajuto, kad užkliudė. Volvo yra sunki mašina, nei žmonės nepasakė, kad jis kliudė, kai iškvietė į policiją, net nežinojo, dėl ko ten eina, tik policijoje sužinojo, kad taip įvyko, turi 40 metų stažą. Garbės žodis, nepajuto, jei būtų jutęs, nebūtų nuvažiavęs. Jo automobilis, tvarkingas, dokumentai tvarkingi, jis pats 40 metų negeria. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame rašytiniame V. N. 2016 m. birželio 3 d. paaiškinime nurodyta, kad jis apie 18.00 val. nuvažiavo į parduotuvę „Norfa“. Nusipirkęs maisto nuvažiavo į kiemo galą, nes norėjo pasisukti, ten stovėjo daug mašinų. Pradėjo manevruoti norėdamas apsisukti, pamatė laisvą vietą, įvažiavo į ją, apsisuko ir nuvažiavo, kad kliudė mašiną nejautė. Už kelių dienų dukra jam pasakė, kad skambino iš inspekcijos ir sakė, kad įtaria jį kliudžius kitą mašiną. Jis tuo netikėjo, bet inspekcijoje įrodė, kad mašiną jis kliudė. Jis labai gailisi, kad taip atsitiko ir žada atsiprašyti šeimininkų bei inspektorių už tai, kad sukėlė jiems nepatogumų. Prašo neskirti jam didelės bausmės, nes yra pensininkas ir gauna 240 Eur pensiją, be to, jam pakeisti abiejų šlaunų sąnariai, turi tris pastovias ligas (b. l. 14). Taigi iš esmės V. N. pripažįsta, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo automobilį „Volvo S80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kliudė kitą automobilį. V. N. kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia ir kita bylos medžiaga: 2016 m. birželio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiosios patrulės J. S. tarnybinis pranešimas, kuriame ji nurodo, kad 2016 m. birželio 3 d. dirbant kartu su vyr. patruliu R. T. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo apie 19.20 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Gvazdikų Sodų 1-oji g. 1 „Norfos“ aikštelėje įvyko eismo įvykis, automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) mėlynos spalvos kliudė stovintį automobilį „VW Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus minėtu adresu kreipėsi „VW Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoja N. M., kuri paaiškino, kad priėjusi prie savo automobilio rado jį apgadintą. Prie jos priėjo moteris B. tel. (duomenys neskelbtini), kuri pasakė, kad matė, kaip automobilis „Volvo“, mėlynos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė jos automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pasak liudytojos, už automobilio vairo sėdėjo vyresnio amžiaus vyras. Automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojama vaizdo kameromis (b. l. 3); policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2016 m. birželio 3 d. 19.02 val. BPC gautas M. N. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Gvazdikų g. 1, prekybos centro „Norfa“ aikštelėje pranešėjos automobilį „VW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino (b. l. 4); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Gvazdikų Sodų 1-oji g., taip pat apgadinto automobilio „VW Jetta“ padėtis po eismo įvykio (b. l. 5); papildomi duomenys apie eismo įvykį, i kurių matyti, jog automobiliui „VW Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, o automobiliui „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintos priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys (b. l. 6, 7); rašytinis M. N. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad 2016 m. birželio 3 d., apie 18.30 val. ji vairavo automobilį „VW Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pilkos (sidabrinės) spalvos. Važiavo Nemenčinės plentu ir sustojo Gvazdikų g. 1, aikštelėje prie prekybos centro „Norfa“. Nuėjo į parduotuvę. Grįžusi po 15 minučių prie savo mašinos rado ją apgadintą: buvo nubrozdintas sparnas ir bamperis priekyje vairuotojo pusėje. Kaltininko nematė. Prie jos priėjo moteris bei vyras, kurie pasakė matę mašiną, kuri užkabino jos mašiną ir pabėgo iš įvykio vietos, pasakė minėtos mašinos valstybinį numerį ir modelį, tai – „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat pasakė, kad „Volvo“ vairavo vyresnio amžiaus vyras. Liudytoja paliko savo kontaktus (b. l. 8); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriame nurodoma, kad automobiliui „VW Jetta“ įlenktas ir nubrozdintas priekinis sparnas kairėje pusėje, yra likę mėlynos spalvos dažų likučių. Nežymiai nubrozdintas priekinis bamperis kairėje pusėje. Apgadinimų aukštis nuo 0,36 iki 0,68 m. Automobiliui „Volvo“ nubrozdintas priekinės ir galinės durys dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis nuo 0,48 iki 0,70 m. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, jog minėtų automobilių apgadinimų aukštis ir mechanizmas sutampa (b. l. 15-16); fotolentelė, kurioje užfiksuoti automobiliams padaryti sugadinimai (b. l. 17); vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad važiuodamas V. N. išties kliudė automobilį (b. l. 12). Pirmiau išdėstyti įrodymai laikytini pakankamais, kadangi jie visiškai patvirtina, jog V. N., 2016 m. birželio 3 d., apie 18.48 val. Vilniuje, Gvazdikų Sodų 1-oji g. 1, vairuodamas automobilį „Volvo S80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „VW Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadino.

Pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis V. N. veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Be to, V. N., surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1dalį dėl to, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Volvo S80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kliudęs automobilį „VW Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei abu automobilius apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog jis nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, o apie eismo įvykį sužinojo tik vėliau, kai su susisiekė policijos pareigūnais. Pasak V. N., tą dieną jis išties buvo toje vietoje, bandė prisiparkuoti, tačiau netilpo ir išvažiavo, bet jokio kontakto nepajuto. Jo automobilis didelis, didelis, gal tai ir sutrukdė pajusti kontaktą. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo V. N. parodymais teismas neturi teisinio pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji duodama parodymus nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad V. N. galėjo pajusti kontaktą. Priešingai, ji teigė, kad liudytoja jai nenurodė girdėjusi kokį nors didelį garsą, be to, jos automobilio signalizacija nesuveikė. Pažymėtina, jog V. N. yra senyvo amžiaus, jam (duomenys neskelbtini) metai, be to jis sėdėjo važiuojančiame (judančiame) automobilyje, kurio gabaritai dideli, todėl teismas negali atmesti galimybės, jog dėl transporto priemonės judėjimo ir triukšmo bei amžiaus jis iš tiesų galėjo nepajusti bei negirdėti kontakto. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad V. N. suvokė sukėlęs eismo įvykį. Byloje atliktas transporto priemonių sugretinimas leidžia spręsti, kad automobilių kontaktas buvo menkas, jis braukiamojo pobūdžio, taigi objektyviai keliantis mažesnį garsą nei susidūrimo metu. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog automobilių kontaktas buvo nestiprus ir V. N. jo iš tiesų galėjo ir nepajusti. Pagrindą manyti, jog V. N. galėjo nepajusti eismo įvykio, ir todėl, neturėdamas tyčios, pasišalino iš eismo įvykio vietos, sustiprina ir jo elgesys po eismo įvykio, t. y. tai, jog pats tuoj pat atvyko į policijos įstaigą, neslėpė automobilių apgadinimų. Be to, iš byloje esančių duomenų bei V. N. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jo vairuotas automobilis eismo įvykio metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą, buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl mažai tikėtina, jog asmuo, apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vengtų atsakomybės už padarytą nežymią žalą. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog V. N. būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. N. veiksmai jam pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės.

Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog V. N. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jam nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas V. N. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pensininkas, turi daug sveikatos problemų, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau nuobauda nebegalioja. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino esmines faktines bylos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, V. N. už pažeidimo padarymą skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

V. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

V. N. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16058973914 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.