- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 1S-197-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00176-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- G. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiame sektoriuje (toliau - Komisija) 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, 146 straipsnį (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, galutine 15 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. kovo 23 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 23 d.
3. Komisija 2021 m. sausio 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė G. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą, ir konstatavęs, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas, o teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis G. P. prašo panaikinti Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1.1. Nuteistasis skunde nurodo, kas jis vykdė jam nustatytas rekomendacijas - tęsti darbinę veiklą, nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat nebendravo su bendrininkais bausmės atlikimo metu, tik atvykęs į pataisos namus sutiko su administracijos siūlomu darbu, šiuo metu taip pat dirba, moka civilinius ieškinius, lygtinio paleidimo atveju turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą („Tėvo namuose“), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 54 balų pagal OASys iki 51 balo, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už gerą elgesį ir darbą yra skatintas. Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.
1.2. Skunde, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1125-624/2020, nuteistasis prašo nevertinti dalies jam paskirtų nuobaudų, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2018 m. sausio 25 d., nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodeksu (toliau - CK) yra suėjusi 3 metų senatis. Nors nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos sunkios nusikalstamos veikos padarymą, tame tarpe ir nužudymą, tačiau nusikalstamų veikų skaičius ir jų pavojingumas jau buvo įvertinti Panevėžio apygardos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant 15 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl šios aplinkybės jau neturėjo būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo.
1.3. Skunde pabrėžiama, kad neaišku kuo remiantis apylinkės teismo teisėjas, atmesdamas nuteistojo skundą, nutartyje nurodė, kad „yra tikimybė, jog nuteistasis, pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį“, nors Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 24 d. nuosprendyje buvo konstatavęs, kad nužudymas padarytas esant netiesioginei tyčiai ir nėra jokio pagrindo teigti, kad alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes nužudymas buvo įvykdytas esant blaiviam. Be to, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų baustas pataisos įstaigoje už alkoholio vartojimą, todėl argumentas, kad nuteistasis turi problemų su alkoholio vartojimu yra visiškai nepagrįstas ir siekis apšmeižti asmenį. Minėtame nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad nuteistasis yra neteistas, tik baustas administracine tvarka.
1.4. Nuteistasis taip pat teigia, kad Komisija pagrįstai nurodė, jog gaunamų pajamų nuteistajam pakanka jo kasdieninėms išlaidoms, tačiau ne santaupoms. Akivaizdu, kad išėjęs į laisvę ir netgi gaudamas socialinę pašalpą, nuteistasis turėtų didesnes galimybes dengti priteistą civilinį ieškinį, nes gautų didesnes pajamas. Taip pat turėtų galimybę susirasti darbą, daugiau uždirbti ir greičiau išmokėti civilinius ieškinius. Lygtinio paleidimo atveju jis ketina kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl darbo. Komisijos argumentai, kad jis užsiims nusikalstama veika, yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir žmogaus teisėms. Nuteistasis taip pat pabrėžia, kad nuolatinė gyvenamoji vieta nėra tas kriterijus, kuris gali apspręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi nuteistasis daugiau kaip 10 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, o į ankstesnę gyvenamąją vietą Panevėžio r. negali grįžti, nes ten gyvena nukentėjusieji ir jo grįžimas į tą pačią gyvenamąją vietą galėtų sukelti jam papildomų psichologinių nepatogumų. Būtent dėl šių priežasčių nuteistasis ir renkasi gyvenamąją vietą „Tėvo namuose“, esančią visai kitoje savivaldybėje.
1.5. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jam skirtų ir jau nebegaliojančių nuobaudų vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra asmens baudimas antrą kartą už tą patį, nes už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą jam jau buvo paskirtos drausminės nuobaudos, kurios galioja tik 1 metus. Be to, po jų paskyrimo praėjus 3 mėnesiams, jos gali būti panaikintos, todėl pakartotinis nuteistajam paskirtų nuobaudų vertinimas yra psichologinis smurtas.
1.6. Skunde pabrėžiama, kad taikant lygtinį paleidimą nuteistajam gali būti paskiriami įvairūs įpareigojimai, tame tarpe ir elektroninio stebėjimo priemonių naudojimas, tačiau kažkodėl Komisija tokių priemonių net nesvarsto, kas kelia pagrįstų abejonių Komisijos kompetencija ir nešališkumu. Juolab, kad nuteistojo lygtinis paleidimas atitinka ir visuomenės interesus, nes paleistas lygtinai nuteistasis galės mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas, efektyviau dengti ieškinius, savanoriauti ir laikytis įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. P. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam G. P. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, vyks gyventi į „Tėvo namus“ (gauta tai patvirtinanti pažyma), dėl darbo ketina kreiptis į Užimtumo tarnybą. Iki suėmimo taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, oficialaus darbo stažo turi apie 5 metus, taip pat yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pataisos namuose taip pat dirbo: nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. Valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“, nuo 20015 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. vasario 2 d. valgyklos darbininku, nuo 2018 m. lapkričio 6 d. dirba ūkio aptarnavimo brigadoje šaltkalviu. Pataisos namuose taip pat mokėsi, įgijo naujų specialybių – siuvinių gamintojo, baldų apmušėjo, odinių gaminių gamintojo, suvirintojo. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais – mama ir seserimi. Pataisos namuose nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dengia civilinį ieškinį, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 14 kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio vertinimo sumažėjo nuo 54 balų iki 51 balo pagal OASys. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad Komisija ir nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, G. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.
8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, G. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu pagal OASys metodiką yra 51 balas, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš pagal OASys nustatytų 51 balo net 28 balai yra dinaminiai. Tokia ženkli kintančių balų suma leidžia teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
9. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę G. P. atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (neįgalaus, bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant bendrininkų grupėje) padarymą. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis praeityje taip pat buvo teistas ir nors teistumas išnykęs, tačiau šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Praeityje nuteistajam buvo taikyta švelnesnės rūšies bausmė (areštas), tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir skaičius, kaip tai pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad nuteistojo padarytų veikų pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl jo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių.
10. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad vis dar išskiriamas ne vienas G. P. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – gyvenimo sąlygos, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys bei nuostatos, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.
11. Vertinant G. P. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2021 m. sausio 20 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo, siekiant kitų asmenų paklusimo naudoja smurtą. Dažnai supyksta, todėl yra tikimybė, kad pavartojęs alkoholio gali supykti. Nuteistasis nepastebi, kad anksčiau egzistavę problemos vis dar egzistuoja, savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitais nusižengimais. Nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, reikalingų pasiekti tikslus, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu ir „sveiku protu“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.
12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog G. P. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis 13 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir už tai buvo nubaustas drausmine tvarka 9 kartus (net dvi drausminės nuobaudos skirtos už smurto naudojimą kito asmens atžvilgiu). Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai pačių pažeidimo faktų nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį pastoviai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors G. P. skatintas 14 kartų, tačiau, taip pat buvo baustas 9 kartus drausmine tvarka, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina apelianto nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad G. P., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai buvo nuoseklūs ir ilgalaikiai bei tęsis ir lygtinio paleidimo metu bei jam pasibaigus.
13. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą pakartotinis jam paskirtų drausminių nuobaudų vertinamas yra dvigubo nebaudžiamumo principo pažeidimas, nes jo veiksmai buvo jau įvertinti paskiriant nuobaudas. Atmetant šiuos G. P. teiginius, pažymėtina, kad netenkinus jo skundo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistajam paskirtų drausminių nuobaudų vertinimas, jo padėties nesunkina, todėl teigti, jog dėl to jis baudžiamas antrą kartą už tą patį, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog sprendžiant klausimą, dėl nuteistajam taikytino lygtinio paleidimo ir vertinant nuteistojo pažangą, svarbu įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo elgesį atliekant bausmę, tame tarpe ir jam paskirtas nuobaudas, tačiau teigti, kad toks vertinimas atitinka dvigubo baudžiamumo principą, teisinio pagrindo nėra. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo argumentu, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1125-624/2020, dalis jam paskirtų nuobaudų, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2018 m. sausio 25 d., turėjo būti nevertinamos, nes yra suėjusi 3 metų senatis. Pažymėtina, kad nuteistojo nurodomoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir neturtinės žalos atlyginimo bei taikomas ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnyje reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, minėta nutartis nenumato civilinio ieškinio senaties taikymo vertinant nuteistiesiems skirtas drausmines nuobaudas, kadangi lygtinio paleidimo institutui yra taikomos BPK ir BVK nuostatos.
14. Skunde akcentuojamas galiojančių nuobaudų neturėjimas, gauti paskatinimai, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, specialybių turėjimas bei teigiama nuostata į darbą neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų negaliojimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog G. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aplinkybės, susijusios artimaisiais bei gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog G. P. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo artimieji (mama) nenori, kad G. P. grįžtų gyventi į ankstesnę gyvenamąją vietą.
15. Abejonių tinkamu G. P. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų – priteistas 25797,41 eurų civilinis ieškinys, pataisos įstaigoje gauti vykdomieji dokumentai 29070,64 eurų sumai, tuo tarpu išmokėta tik nedidelė dalis – 3420,33 eurų. Teisėjų kolegijai pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie asmens turtą, į kurį būtų galima nukeipti išieškojimą, tokiu būdu palengvinant jo finansinę naštą laisvėje. Nors bausmės atlikimo metu G. P. dirba ir turi pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad finansinis nestabilumas, lėšų trūkumas gali trukdyti nuteistojo sėkmingai probacijai. Tokią išvadą tik dar labiau sustiprina tai, kad nors nuteistasis ir turi ilgalaikių tikslų, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis neturi numatęs konkrečių žingsnių jiems pasiekti.
16. Pagrindo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nesudaro ir nuteistojo skundo teiginiai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog „yra tikimybė, jog nuteistasis, pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį“. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados minėta aplinkybė yra konstatuota šios išvados 4.9 punkte ir tokia išvada padaryta atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. Juolab, kad pats nuteistasis yra pripažinęs, jog išgėrus jo elgesys tampa nekontroliuojamas (Socialinio tyrimo išvados 4.7 punktas). Pažymėtina, kad tiek Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismo nutartyje atmesti nuteistojo skundą, pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktais patvirtintas metodikas.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2021m. vasario 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.