Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-2481/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-06
Bylos Nr.
2-2481/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Plienas“
Kategorijos
  • 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 127.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2481/2011Procesinio sprendimo kategorijos 127.2; 127.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Plienas“ administracijos vadovo G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl atsisakymo nuo pareiškimo civilinėje byloje B2-1192-253/11.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Plienas“ administracijos vadovas G. B. 2010-12-31 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Plienas“ iškėlimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Plienas“, paskyrė administratore V. L. restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu, nustatė 6 mėnesių terminą parengti ir pateikti teismui bendrovės restruktūrizavimo planą. Teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi terminas minėtam planui pateikti pratęstas iki 2011-08-07.

Šalies argumentai

RUAB „Plienas“ administracijos vadovas G. B. 2011-08-03 pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo pareiškimo iškelti UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą ir prašė civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad nėra išduoti statybos užbaigimo aktai pastatams, esantiems Birutės g. 22, 22 A, Kuosų g. 20, Klaipėdoje, kurie pagal restruktūrizavimo plano metmenis turėjo būti užbaigti 2011-04-30. Teigė, kad dėl to negalima teikti tvirtinti restruktūrizavimo plano ir dėl to jis, kaip ieškovas, atsisako nuo pareiškimo CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tvirtino, kad jam yra žinomos tokio atsisakymo teisinės pasekmės, numatytos CPK 239 straipsnio 4 punkte, 294 straipsnyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB „Plienas“ administracijos vadovo G. B. prašymo. Teismas konstatavo, jog esant iškeltai restruktūrizavimo bylai taikytinas ne CPK, bet specialusis Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau ĮRĮ), kurio 28 straipsnyje, numatančiame restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus, nėra nustatyta, kad tokia byla gali būti nutraukta atsisakius nuo pareiškimo (CPK 1 str. 1, 5 d., ĮRĮ 1 str.). Nurodė, kad suėjus nustatytam terminui pateikti restruktūrizavimo planą ir jo nepateikus, skirtinas teismo posėdis nagrinėti šios bylos nutraukimo klausimą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas RUAB „Plienas“ administracijos vadovas G. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas be pagrindo sprendė, jog ĮRĮ nesuteikia teisės ieškovui atsisakyti pareikšto ieškinio CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes tokia ieškovo teisė yra galima pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį, ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalį, todėl jos nebūtina pakartoti specialiame įstatyme. Kitoks šių normų aiškinimas prieštarautų dispozityvumo principui ir būtų paneigta ieškovo proceso teisė.

2. ĮBĮ 28 straipsnyje numatyti restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai papildo CPK įtvirtintus bendruosius civilinių bylų nutraukimo pagrindus.

3. Teismas netinkamai vertino jo nurodytas faktines aplinkybes: nėra išduotas statybos užbaigimo aktas pastatui, esančiam Birutės g 22 A, Klaipėdoje, kuris pagal restruktūrizavimo plano metmenis turėjo būti užbaigtas 2011-04-30. Dėl to neįvykdžius restruktūrizavimo plano metmenų nuostatos dėl pastatų pridavimo valstybinei komisijai, nėra objektyvių galimybių teikti tvirtinti restruktūrizavimo planą. Tikėtina, jog minėto pastato pridavimas užsitęs iki 2011 m. spalio mėn., todėl jo prašymas dėl atsisakymo nuo pareiškimo yra pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas RUAB „Plienas“, atstovaujamas direktoriaus G. B., atsiliepime prašo skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar yra pagrįsta ir teisėta teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti RUAB „Plienas“ administracijos vadovo G. B. atsisakymą nuo pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą ir ją nutraukti CPK 293 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Aukščiau nustatyta, kad patenkinus UAB ,,Plienas“ administracijos vadovo G. B. pareiškimą teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartimi šiai bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2011 m. sausio 17 d. (ĮRĮ 7 str. 6 d.).

Kaip yra žinoma, CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kita vertus, net ir esant įstatyme įtvirtintam civilinio proceso normų prioritetui prieš kitus įstatymus (CPK 1 str. 2 d.), CPK įtvirtinti ir kai kurių kategorijų, tarp jų ir restruktūrizavimo, bylų nagrinėjimo ypatumai, kuriuos gali nustatyti kiti įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo apeliantas, ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama ir nagrinėjama CPK ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo išimtis (Įstatymo 2010-10-01 redakcija). Tačiau, kaip paminėta, vadovaujantis CPK 1 straipsnio 1 dalimi pirmenybė suteikiama ĮRĮ, kaip specialiajam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas teisingai nurodo, jog pagal civiliniame procese taikomą dispozityvumo principą ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet kurioje proceso stadijoje ir tokia byla gali būti nutraukta CPK 293 straipsnyje numatytais pagrindais. Tačiau atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad šios taisyklės taikytinos tuo atveju, kai bendrovės, kuriai yra iškelta restruktūrizavimo byla, administracijos vadovas, pateikęs pareiškimą, prašo priimti atsisakymą nuo šio pareiškimo (CPK 1 str. 1, 2 d., 3 str. 6 d.).

Visų pirma, ĮRĮ yra nustatyti specialūs restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2011). Be kita ko, ĮRĮ 28 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyti ir tokios bylos nutraukimo padariniai. Iš to seka išvada, kad, priešingai nei teigia apeliantas, ĮRĮ 28 straipsnyje įtvirtinti įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai ne papildo CPK numatytus bendruosius civilinių bylų nutraukimo pagrindus, bet yra specialūs ir taikytini būtent šiuose teisiniuose santykiuose. Kaip teisingai nustatė teismas, ĮRĮ 28 straipsnis, kuriame įtvirtintos 5 sąlygos, iš kurių esant bent vienai, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, nenumato galimybės nutraukti bylą, pareiškėjui atsisakius nuo pareiškimo. Beje, pagal CPK 293 straipsnio 9 punktą bylos nutraukimo pagrindai yra apribojami reikalavimu, kad jie būtų nustatyti šiame kodekse, o pagal CPK nustatytus bylos nutraukimo padarinius, neleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 294 str. 2 d.).

Antra, apeliantas yra neteisus teigdamas, jog pareiškimą pateikęs asmuo per visą įmonės restruktūrizavimo procesą išsaugo ieškovo teises, įtvirtintas CPK 42, 140 straipsnyje. Kaip žinoma, plačiąja prasme tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonių nemokumo sprendimo būdai, kai iš esmės yra siekiama atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau įmonių restruktūrizavimui yra teikiamas prioritetas bankroto atžvilgiu, nes pirmuoju atveju siekiama sudaryti jai sąlygas plėtoti veiklą, sumokėti skolas ir atkurti mokumą, o bankrotas yra nemokios įmonės likvidavimo procedūra. Tai reiškia, kad minėti procesai yra tarpusavyje susiję ir restruktūrizavimo teisiniai santykiai gali modifikuotis į bankroto (ĮRĮ 28 str. 2 d., ĮBĮ 9 str. 4 d.). Be to, tiek ĮBĮ, tiek ĮRĮ numato aiškiai viena nuo kitos atribotas proceso stadijas: pasirengimo svarstyti bylos iškėlimo klausimą (1), bylos iškėlimo (2), restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo (3), bylos užbaigimo (4). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pareiškėjas (įmonės valdymo organas) turi tam tikras CPK numatytas ieškovo teises, nes, kaip jau minėta, restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Todėl teismas, pasitelkęs ieškovą, atsakovą, kitus asmenis, pasirengimo stadijoje renka informaciją apie tai, ar yra restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindai, t. y. gali pareikalauti papildomų dokumentų, taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, kviesti į teismą įmonės darbuotojus ir kt. (ĮRĮ 7 str., CPK 1 str. 1 d.). Tuo tarpu iš ĮRĮ normų, reglamentuojančių restruktūrizavimo bylos nagrinėjimą – tai yra procesą po teismo nutarties įsiteisėjimo, matyti, kad pareiškimą pateikęs asmuo netenka ieškovo teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju įmonės valdymo organui suteikiamos ĮRĮ įtvirtintos teisės ir pareigos (ĮRĮ 9, 14, 21, 29 str., 12 str. 3 d., 15 str. 1 d. ir kt.).

Trečia, nagrinėjami apelianto teiginiai yra nepagrįsti dar ir dėl to, kad įmonės administracijos vadovas pareiškimą dėl šios bylos iškėlimo teismui pateikia tik esant įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko funkcijas įgyvendinančios institucijos sprendimui (ĮRĮ 6 str. 1, 2 d.). Iš paminėto seka išvada, kad įmonės valdymo organas (pareiškėjas) iš esmės nėra savarankiškas ir laisvas savo iniciatyva vienasmeniškai pateikti tokį pareiškimą teismui, todėl pagal analogiją taip pat negali vienasmeniškai nuspręsti jo atsisakyti. Šios išvados teisingumą iš dalies patvirtina tai, kad pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 punktus, restruktūrizavimo byla gali būti nutraukiama esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, o ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas atvejis, kai byla gali būti nutraukta administratoriaus arba kreditorių susirinkimo teikimu, tai yra jiems pateikus įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 25 str. 1 d. 8 p.). Taigi šis įstatymas nenumato, kad bylos nutraukimo pagrindu gali būti administracijos vadovo, kaip restruktūrizavimo proceso dalyvio, kreipimasis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šios kategorijos civilinėse bylose esančio plataus viešojo intereso, proceso ypatumų, tiek restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo, tiek jau iškeltos bylos nutraukimo procesas yra aiškiai reglamentuojamas specialiojo įstatymo normų, nes teisinės pasekmės, kurios atsiranda jau po to, kai teismas priima nutartį dėl bylos iškėlimo, realiai paliečia ne tik patį atsakovą, tačiau taip pat ir jo kreditorius: šis juridinis faktas yra paviešinamas, pasikeičia įmonės statusas, draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, kt. (ĮRĮ 7 str. 10 d., 8 str.). Būtent siekdamas apsaugoti šių asmenų teises bei teisėtus interesus, teisėjų kolegijos nuomone, įstatymų leidėjas ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalyje vienareikšmiai nustatė, jog pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis