- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- I-2356-423/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00041-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, susipažinusi su pareiškėjos R. J. , atstovaujamos advokatės Dianos Višinskienės, skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas R. J. , atstovaujamos advokatės Dianos Višinskienės, skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. T-421 „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) pardavimo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę įkainojimo akto 1.2. punkte nurodyti būsto vertę pakeitusių nuomininko investicijų dydį ir jas įvertinti apskaičiuojant parduodamo savivaldybės būsto kainą.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
ABTĮ 15 straipsnis nustato bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, kategorijas. Akcentuotina, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnis).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (toliau – ir ABTĮ) administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) nutartyse ne kartą buvo nurodyta, kad valstybės ir jos institucijos dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti laikomas viešuoju administravimu, o bylos dėl ginčų kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str., 22 str. ir 25 str., ABTĮ 3 str., 15 str. ir 16 str. (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį Nr. T-119/2013, priimtą byloje Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincija v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija).
Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarant privatizavimo sandorį, šiuo atveju valstybė ar savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Taigi ir ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmai, kada valstybė ar savivaldybė per savo institucijas veikia kaip būsimos (arba jau sudarytos) pirkimo–pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai. Šią išvadą patvirtina Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies norma, nustatanti, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip.
Iš pareiškėjos skundo ir prie jo pridėtų priedų matyti, kad ginčas šiuo atveju kyla tarp privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties šalių dėl privatizuojamo būsto kainos nustatymo. Pareiškėja buvo sudariusi nuomos sutartį su atsakovu, kuria pareiškėjai suteikta teisė neterminuotai valdyti ir naudoti būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsigaliojus LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, pareiškėja nusprendė būstą privatizuoti. Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. T-421 „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) pardavimo“, kuriuo nusprendė patvirtinti minėto būsto įkainojimo aktą ir parduoti jį pareiškėjai už 26 107,69 Eur. Pareiškėja nesutinka su šiuo atsakovo sprendimu ir siekia, kad Kauno miesto savivaldybė, nustatydama pareiškėjos norimo įsigyti būsto kainą, įvertintų jo vertę pakeitusias pareiškėjos (nuomininkės) investicijas. Taigi pareiškėja kelia ginčą iš civilinių – valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo teisinių santykių, kuriuose atsakovas veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Dėl nurodytų aplinkybių, skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, bei pasiūlytina pareiškėjai kreiptis dėl įsigijamo būsto vertės nustatymo į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. į Kauno apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 105 str., teisėja
nutaria:
Pareiškėjos R. J. skundą atsisakyti priimti, pasiūlant pareiškėjai kreiptis į Kauno apylinkės teismą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apygardos administracinį teismą.