- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- 2YT-6506-328/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04215-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolės Viktorijos Vėliuvienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Viktorija Vėliuvienė, J. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2016-03-31 skundu prašo grąžinti 1500,00 Eur neteisėtai iš banko sąskaitos išieškotą sumą, negrąžinus išieškotos sumos atlyginti patirtą žalą sveikatai. Nurodo, jog skubiam dantų gydymui ir protezavimui paėmė tikslinį kreditą. Nuvykęs į banką jo atsiimti negalėjo, kadangi antstolės patvarkymu piniginės lėšos pervestos antstolei. Nurodo, jog gydymas yra skubus, jo nepradėjus pareiškėjo sveikatai yra daroma žala (b.l. 3).
Suinteresuotas asmuo antstolė Viktorija Vėliuvienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu skundo netenkino, skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0162/16/00102 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog pinginės lėšos skolininko sąskaitoje nėra tikslinė paskola, iš jų galimas išieškojimas, todėl nėra pagrindo skolininkui grąžinti išieškotų lėšų (b.l. 6-7).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog tikslines paskolas išduoda bankai, kur nustato pinigų naudojimo tikslą ir panaudojimo kontrolę, o greitųjų kreditų įstaigos išduoda tik vartojimo paskolas (b.l. 11-12).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės Viktorijos Vėliuvienės žinioje yra vykdomoji byla 00162/16/00102, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 vykdomąjį raštą Nr. PK-6-526/2015 dėl 1477,42 Eur išieškojimo iš skolininko S. G., išieškotojos J. S. naudai (b.l. 11-12). Vykdomasis raštas priimtas vykdyti 2016-02-23. Nustatyta, jog skolininkas dirba savo įsteigtoje individualioje įmonėje, jam VSDFV Klaipėdos skyrius moka nuolatines išmokas 260,11 Eur sumai (v.b.l. 17). Skolininkui nėra paskirtos socialinės paramos išmokos (v.b.l 21). Skolininko vardu yra registruota transporto priemonė (v.b.l. 25-27), jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Klaipėdos r. sav. (v.b.l. 29-30), gyvenamasis namas su priklausiniais (v.b.l. 31-33), jis yra individualios įmonės savininkas (v.b.l. 35). 2016-03-30 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, apskaičiavo vykdymo išlaidas (v.b.l. 49, 50-51), priėmė patvarkymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriais patvarkė iš skolininko vardu atidarytų banko sąskaitų nurašyti pinigines lėšas 1921,66 Eur sumai (v.b.l. 40, 41,42, 43, 44). 2016-03-30 turto arešto aktu Nr. 162/16/102 areštavo skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (v.b.l. 46-48). Byloje pareiškėjas pateikė duomenis, jog 2016-03-30 skolininkas su UAB ,,IPF Digital Lietuva“ sudaryta paskolos sutartis, kuria skolininkui 36 mėn. laikotarpiui suteikta paskola 1500,00 Eur sumai (b.l. 4). 2016-03-31 skolininkas gavo siuntimą gydymui, preliminari gydymo išlaidų sąmata 1700,00 Eur (b.l. 5). 2016-03-31 piniginės lėšos buvo nurašytos (b.l. 23).
Pareiškėjas prašo grąžinti jam nurašytas pinigines lėšas, nurodo, jog tai tikslinė paskola dantų gydymui.
Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė vykdo vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojos J. S. naudai. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokias priverstinio vykdymo priemones taikyti, be to vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl antstolė teisėtai ir pagrįstai pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus.
Civilinio proceso kodekso 664 straipsnis, reglamentuojantis išieškojimo iš skolininko turto eilę numato, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (Civilinio proceso kodekso 662 straipsnio 4 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė areštavo skolininkui priklausantį žemės sklypą, priėmė patvarkymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje, išieškotojos reikalavimas nėra užtikrintas hipoteka.
Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pagal antstolės priimtą patvarkymą iš skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos buvo nurašytos piniginės lėšos. Skolininkas nurodo, jog tai tikslinė paskola, tačiau byloje nėra duomenų, kurie šias aplinkybes patvirtintų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų apie paskolos kilmę matyti, jog skolininkas sudarė vartojimo paskolos sutartį, kurios pagrindu jam buvo suteikta greitoji vartojimo paskola, nenurodant šios paskolos suteikimo ar panaudojimo tikslo. Tokiu būdu skolininkas gavo vartojimo, o ne tikslinę paskolą (Civilinio kodekso 6.870 straipsnis, 6.877 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Aplinkybė, jog skolininkas paskolos sumą ketino panaudoti dantų protezavimui nesudaro pagrindo kitaip vertinti skolininko gautos paskolos sumos, ar pripažinti ją tiksline paskola. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. Vartojimo paskolos sutarties pagrindu skolininko įgytos lėšos į šį sąrašą nepatenka. Be to skolininkui priklausanti pinigų suma yra didesnė nei vieno minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma, tokiu būdu šios piniginės lėšos nepatenka ir į turto, iš kurio negalima išieškoti sąrašą, nurodytą Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje. Nesant apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, antstolė galėjo nukreipti išieškojimą į šį turtą.
Tokiu būdu įvertinus byloje esančius duomenis, vykdomosios bylos medžiagą, byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog antstolė, atlikdama skundžiamus vykdymo veiksmus, nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, pagrįstai išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, todėl pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus, įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui priverstinai iš skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos nurašytas lėšas, pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.
Pareiškėjas skunde taip pat prašo negrąžinus kredito, atlyginti visą žalą, padarytą jo sveikatai.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Žalą ir jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiantis asmuo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pareiškėjas skunde nurodo, jog jo sveikatai yra daroma žala, prašo šią žalą atlyginti, tačiau tokio prašymo nemotyvuoja, nepateikia prašymą pagrindžiančių įrodymų. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo tokį pareiškėjo reikalavimą tenkinti.
Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pareiškėjo skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo S. G. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0162/16/00102 grąžinti antstolei Viktorijai Vėliuvienei.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.