Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas susipažinęs su A. Z. skundu administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

2013-06-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas administracinėje byloje pratęstas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą surašymo dienos – 2013 m. balandžio 29 dienos.

Nutartyje nurodyta, kad šis nutarimas (nutartis) per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas nenagrinėtinas ir grąžintinas apeliantui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nutartyje, kuria pratęstas terminas administracinei nuobaudai paskirti, neteisingai išaiškinta apskundimo tvarka. Teismas taip pat konstatuoja, kad nutartis, priimta LR ATPK 35 str. 3 d. tvarka, negali būti skundžiama apeliacine tvarka nepasibaigus bylos nagrinėjimui.

LR ATPK 35 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Minėtame LR ATPK 35 str. ir kituose LR administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nėra numatyta ar sprendimas, priimtas LR ATPK 35 str. 3 d. pagrindu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, todėl, aiškinant šią normą, turi būti atsižvelgiama į bendrus administracinės ir baudžiamosios procesinės teisės taikymo principus.

Vienas tokių principų numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str. 2 d., kurioje nurodyta, kokie teismo sprendimai negali būti skundžiami iki bylos išnagrinėjimo. LR BPK 439 str. 2 d. nurodyta, kad šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Nustatyta, kad prieštaravimai tokio pobūdžio teismo sprendimams gali būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu dėl teismo baigiamojo akto išnagrinėjus bylą.

Toks teisinis reguliavimas nustatytas siekiant įtvirtinti konstitucinio principo į teisingą bylos išnagrinėjimą galiojimą, nustatant, kad teismo, nagrinėjančio tam tikrą bylą, sprendimai dėl bylos nagrinėjimo galimumo, taikomo proceso tvarkos, naujų įrodymų rinkimo, absoliučiai negali būti ribojami iki pilno ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo. Įstatymo leidėjo nustatyta, kad tokio pobūdžio sprendimai iki pilno bylos išnagrinėjimo negali būti skundžiami apeliacine tvarka, kadangi pirmos instancijos teismo teisė ir pareiga išnagrinėti bylą objektyviai ir pilna apimtimi negali būti ribojama jokiais būdais, tame tarpe ir aukštesnės instancijos teismo sprendimais. Skundai ir prieštaravimai dėl tokio pobūdžio pirmos instancijos teismo sprendimų gali būti paduodami tik po bylos išnagrinėjimo ir tik tuomet gali būti įvertinti.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nutarė pratęsti terminą bylos išnagrinėjimui ir toks teismo sprendimas negali būti kvestionuojamas iki baigiamojo procesinio sprendimo priėmimo. Senaties termino klausimo išsprendimas yra vienas iš klausimų, nurodytų LR ATPK 250 str., kurį teismas turi apsvarstyti priimant galutinį sprendimą, tačiau priimti sprendimą nutraukti bylą LR ATPK 250 str. 7 p. pagrindu teismas gali tik pilnai išnagrinėjęs bylą (LR ATPK 287 str. 1 d. 2 p.). Pabrėžtina, kad tokį sprendimą teismas gali priimti tik išnagrinėjęs bylą pilna apimtimi ir įvertinus visas įvykio aplinkybes.

Priešingu atveju, jei aukštesnės instancijos teismas nutartų išnagrinėti paduotą apeliacinį skundą ir jį tenkinti, toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas būtų įsikišimas į bylos nagrinėjimą pirmoje instancijoje ir iš esmės tiesioginis nurodymas dėl bylos nagrinėjimo rezultato ir nagrinėjimo proceso tvarkos, nes tokiu sprendimu aukštesnės instancijos teismas iš esmės užkirstų galimybę išnagrinėti bylą objektyviai.

Dėl minėtų priežasčių, apeliacinis skundas dėl pirmos instancijos teismo sprendimo pratęsti terminą LR ATPK 35 str. 3 d. pagrindu, negali būti paduotas ir nagrinėjamas. Apelianto teiginiai dėl bylos perdavimo kitam teisėjui nekeičia apeliacinio skundo esmės ir jo priėmimo klausimo išsprendimo, kadangi šis apelianto prašymas yra susijęs su prašymu panaikinti teisėjo nutartį pratęsti terminą, o šis klausimas, kaip jau buvo minėta, negali būti nagrinėjamas apeliacine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimų dėl teisėjo, nagrinėjančio bylą, pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 302¹⁵ str.

nutarė:

A. Z. apeliacinį skundą dėl 2013-06-04 Kauno apylinkės teismo nutarties nepriimti ir grąžinti pareiškėjui nenagrinėtu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.