- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- A5.-335-237/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00022-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei, dalyvaujant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ( administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos) atstovui V. J., administracinėn atsakomybėn traukiamam A. P., advokatui A. B.,
išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) , dirbantis UAB „A“ direktoriumi.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2018 m. sausio 18 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „A“ direktoriumi, sudarė sąlygas ir leido V. J. (gim. (duomenys neskelbtini) ) 2018 m. sausio 9 d. 13.45 val. dirbti šaltkalvio pareigose (V. J. buvo apsirengęs darbo rūbais, naudojosi bendrovei priklausančiais darbo įrankiais) ir atlikti automobilio kėbulo ardymo darbus UAB „A“ autoserviso patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) , nesudaręs su V. J. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, patvirtinto įstatymo Nr. XII-2603, 42 straipsnio reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
A. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis yra UAB „A“ direktorius, įmonė vykdo ir prekybą naudotomis autodetalėmis. Tą dieną jis buvo sutikęs pas jį dirbančio R. J. brolį, įmonės teritorijoje, šis jo paprašė ašies, jis leido jam tą detalę nusiardyti pačiam, pinigų už ją neėmė, nes detalė buvo iš metalo laužo krūvos. Jokių darbinių santykių su V. J. nebuvo, tai atsitiktinumas, kad jo darbuotojo brolis buvo teritorijoje, ardėsi sau detalę, naudojosi įmonės įrankiais ir buvo su darbiniais rūbais, įrankius ir švarkelį jam buvo davęs brolis.
Liudytojas V. J. parodė, kad jis atvažiavo pas brolį į įmonę, kai būna mieste, visada atvažiuoja. Pamatęs, kad yra ašis, kurios jam reikia automobilio remontui, savininko paprašė, ir šis leido ją pasiimti. Jis pats ją nusiiminėjo , įrankius davė brolis, davė ir švarkelį, kad nesusiteptų savo rūbų. Jis įmonėje nedirbo, jokio atlyginimo negavo ir nesitarė dėl darbo, ten dirbo tik jo brolis.
Administracinio nusižengimo byla nutrauktina. Iš 2018 m. sausio 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 3, 4) matyti, kad patikrinimo metu rasta dirbantys trys asmenys ir direktorius, jų tarpe, ir V. J., buvo vykdomi autoserviso patalpose automobilio kėbulo ardymo darbai. A. P. būdamas UAB „A“ direktorius sudarė sąlygas ir leido V. J. dirbti šaltkalvio pareigose ir atlikti automobilio kėbulo ardymo darbus autoserviso patalpose, nesudaręs su V. J. rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Iš A. P. paaiškinimo matyti, jog jis žinojo, kad V. J. jų patalpose nusiiminės ašeles savo reikmėms. Iš V. J. paaiškinimo (b. l. 5) matyti, kad jis pas brolį atvyko jam reikalingų mašinos dalių, kadangi brolis buvo užsiėmęs, pats pasiūlė nusiimti ašeles. Iš 2018 m. sausio 9 d. faktų fiksavimo pažymos (b. l. 6-8) matyti, kad UAB „A“ autoserviso patalpose buvo vykdomi automobilių detalių ardymo darbai, V. J. nebuvo įdarbintas bendrovėje, tačiau buvo apsirengęs darbo rūbais ir ardė automobilio dalį. Apklausti teisme V. J. ir A. P. nurodė, kad vienas leido, o kitas ardėsi automobilio dalį sau, abu neigė, jog buvo koks nors susitarimas dėl darbo įmonėje ir, kad V. J. įmonėje nedirbo.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Minėtoji teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su specialių įstatymų numatytu reguliavimu, t. y. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taip pat ir DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis), o šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kodekso 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Tokiu teisiniu reglamentavimu yra nustatyta darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį. Tuo tarpu DK 21 straipsnis apibrėžia kas yra laikytinas darbdaviu, kuriam turėtų kilti atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį, t. y. pagal šio straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo, o pagal šio straipsnio 5 dalį - darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Taip pat ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19/2013).
Teismo vertinimu, šiuo atveju, nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad V. J. dirbo UAB „A.“ autoserviso patalpose, šaltkalvio pareigose, nelegaliai su įmonės direktoriaus A. P. leidimu, nepakanka. Vien faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P., kaip UAB „A“ vadovas, yra atsakingas už darbo sutarčių su įmonės darbuotojais pasirašymą, niekaip nepatvirtina, kad jis būtent ir buvo susitaręs su nelegaliai dirbusiu V. J. dėl darbo, kuris buvo užfiksuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P., tiek ir pats V. J. vieningai patvirtino tas pačias aplinkybes, kad V. J. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje buvo UAB „A“ autoserviso patalpose nusiėminėjo automobilio ašeles savo reikmėms.
Vien tai, jog V. J., UAB „A“ autoserviso patalpose būdamas apsirengęs darbo rūbais, naudojosi bendrovei priklausančiais darbo įrankiais, žinant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. P., neįrodo, kad tarp V. J. ir A. P., kaip UAB „A“ vadovo, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai. Tai pat teismo nuomone, byloje esantys įrodymai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad V. J. veika laikytina nelegaliu darbu. Nustatytos aplinkybės, kad V. J. buvo atvažiavęs pas ten dirbantį brolį, detalę jam leido pasiimti direktorius, ją ardėsi jis pats, tą darant jį ir rado tikrinimo metu. Iš pateiktų papildomai į bylą įrodymų, matyti, kad V. J. gyvena Jurbarko rajone, padeda ūkininkauti savo mamai, tokias aplinkybes nurodo seniūnija. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad V. J. dėl darbo ir užmokesčio būtų taręsis su A. P., kaip UAB „A“ vadovu, kad jis būtų dirbęs įmonės naudai.
Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra neabejotinų, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. P. leido jo vadovaujamos įmonės autoserviso patalpose dirbti V. J., nesudarius su juo darbo sutarties. Byloje surinkti duomenys neleidžia nustatyti nelegalaus darbo požymių, t. y. byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog buvo sudarytas sutarimas dėl darbo tarp šių subjektų, taip pat nėra duomenų apie susitarimą dėl darbo sąlygų ir užmokesčio, byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad tarp V. J., kaip darbuotojo, ir A. P., kaip UAB „A“ vadovo, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai. A. P., kaip įmonės vadovo, veiksmai leidžiant pašaliniam asmeniui jo įmonės teritorijoje pačiam atlikti kažkokius darbus sau, gal ir pažeidžia vidaus darbo tvarkos taisykles, darbų saugą ar pan., kas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, tačiau tai nėra šiuo atveju nelegalaus darbo požymiai.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant visų nelegalaus darbo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, negalima inkriminuoti A. P. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylą, iškeltą A. P. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.