Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusios (nukentėjusios) K. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8977-2024, kuriuo N. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Bylą prašė nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktu atsiliepimu skundžiamą nutarimą prašė palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Nurodė, kad dėl įvykio kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis (b. l. 11-11-13).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. Š. skundžiamu nutarimu buvo pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad ji 2024 m. vasario 13 d., 15 val. 45 min., Kėdainiuose, Josvainių 5, išlipdama iš automobilio neįsitikino, kad yra saugu ir apgadino šalia stovintį automobilį, kuris priklauso K. R.. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 148 punktus. Jai šiuo nutarimu buvo paskirta nuobauda – 11 Eur dydžio bauda. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame nėra pasisakyta apie padarytos žalos dydį, nebuvo sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

ANK 665 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Taigi, administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Jei teismas nusprendžia šio klausimo nenagrinėti, toks jo sprendimas turi būti argumentuotas (ANK 636 straipsnio 4 dalis).

ANK 563 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Taigi žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti Civilinio proceso kodekso keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018).

Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai nepasisakė dėl padarytos žalos dydžio minėtame nutarime, todėl pareiškėjos reikalavimai yra nepagrįsti. Turtinės žalos padarymas ir jos dydžio nustatymas šiuo atveju nebuvo būtinasis administracinio nusižengimo pagal skundžiamą nutarimą požymis ir konstatuojant nusižengimą nebuvo būtinas įrodinėjimo dalykas. Be to, byloje nėra jokių neginčijamų duomenų apie pareiškėjai padarytos žalos dydį, pareiškėja net ir nagrinėjant bylą teisme nepateikė jų, civilinio ieškinio taip pat nebuvo pareiškusi. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad klausimas dėl nuostolių pareiškėjai atlyginimo priteisimo nagrinėjamu atveju buvo pakankamai sudėtingas ir administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų šiais klausimais trūkumas neleido šio klausimo toje pačioje byloje išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai, todėl institucija pagrįstai jo neišsprendė. Esminė aplinkybė, kad skundžiamu nutarimu yra konstatuotas žalos padarymo faktas, administracinio nusižengimo byloje pareiškėja pripažinta nukentėjusiąja, todėl, tuo atveju jeigu pareiškėjai kilusios žalos neatlygins draudimo bendrovė ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pareiškėjai išlieka galimybė dėl padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog panaikinti ar pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8977-2024 nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8977-2024, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.