Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, VĮ "Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui J. G., institucija, teikianti išvadą byloje, VĮ "Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir pagal atsakovo J. G. priešieškinį ieškovei D. V., institucija, teikianti išvadą byloje, VĮ "Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo, nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, VĮ "Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajono savivaldybėje“ pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad R. G. gyvenamosios vietos nustatymas pas atsakovą, neprieštarautų vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Institucija, teikianti išvadą byloje, VĮ "Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius“ pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad R. G. tėvų gyvenimo sąlygos yra maždaug lygios. Institucija, teikianti išvadą byloje vertina tai, jog Rusnė jau 2 metus gyvena Klaipėdos m. ir kol ieškovė ieškiniu nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dukrai padidinimo, atsakovas nesikreipė su ieškiniu pakeisti dukters gyvenamosios vietos ir nustatyti su juo. Todėl daro išvadą, kad atsakovas nemanė, kad yra pasikeitusios dukters gyvenimo sąlygos, dėl kurių ji nebegalėtų gyventi su ieškove. Pažymėjo, jog R. gyvena kartu su savo biologiniu broliu, kurį labai myli ir su kuriuo yra susiformavęs glaudus ryšys. Įstatymai ginantys vaikų teises bei interesus vienareikšmiai pasisako, kad brolius ir seseris galima išskirti tik labai išimtinais atvejais. Teismo posėdyje, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė pateikė žodinę išvadą, kuri iš esmės atitiko 2018-08-27 rašytinėje išvadoje nurodytas aplinkybes, bei papildomai akcentavo į vaiko R. G. norą gyventi jos jau įprastoje gyvenamojoje vietoje su mama bei su broliu, tarp kurių yra stiprus ryšys ir jų išskirti negalima. Pažymėjo, kad nėra tokios informacijos, kurios pagrindu būtų galima spręsti dėl R. išėmimo iš ieškovės šeimos. Mano, kad pagrindinė nesutarimų tarp bylos šalių priežastis yra jų negebėjimas bendrauti. Pateikė išvadą, kad R. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo padidinimas iki 200,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš jo tėvo J. G. neprieštarauja vaiko interesams ir yra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-10-08 D. V. (G. – santuokoje turėta pavardė) ir J. G. gimė duktė R. G.. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-04-29 priimtu sprendimu iš J. G. vaiko išlaikymui buvo priteista mokėti kiekvieną mėnesį po 115,85 eurų (400,00 litų) Eur iki vaiko pilnametystės. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė D. V. augina sūnų T. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta 2008-10-15 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta su ieškove. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2018-03-14 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad D. V. bei nepilnamečių vaikų T. K. ir R. G. deklaruota gyvenamoji vieta adresu Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centro“ pažymą ir valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada nustatyta, kad D. V. su dukra R. G. ir sūnumi T. K., gim. (duomenys neskelbtini) bei sugyventiniu D. V. gyvena dviejų kambarių bute adresu Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame ieškovės motinai I. O.. Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus pažymos, nustatyta, kad D. V. nuo 2018-01-15 registruota darbo biržoje, SODROS duomenimis nustatyta, kad kas mėnesį D. V. yra mokama apie 300 eurų dydžio išmoka. Iš 2018-08-27 Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos R. G. charakteristikos nustatyta, kad R. G. mokosi minėtos ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) klasėje. A. Š. individualios veiklos 2018-08-21 pažymomis nustatyta, kad atsakovas J. G. dirba autošaltkalviu ir jo vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 405,00 eurų. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) 2018-07-25 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad J. G. nepadarė veikos, numatytos LR BK 164 str., vengimo išlaikyti vaiką.

Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais bei ieškovės finansine padėtimi.

Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Tai yra, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas sprendžia, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus.

Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad vaikui augant didėja vaiko poreikiai: vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl reikalinga atitinkama apranga, mokymosi reikmenys, sportinė apranga, lanko šokių būrelį, dėl pasikeitusios ekonominės situacijos padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos maistui, rūbams, pramogoms. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove. Teismo sprendimo priėmimo dienai šalių dukra yra septynių metų ir 11 mėnesių amžiaus, nuo 2013-04-29 teismo sprendimo, kuriuo iš šalys susitarė dėl vaikui mokamo išlaikymo dydžio, buvo priteista kas mėnesį po 115,85 Eur (400,00 Lt) nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, praėjo daugiau nei penki metai, per šį laikotarpį pakilo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaikų pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija. Šios aplinkybės patvirtina išaugusius vaiko poreikius, kurių tenkinimui reikia papildomai lėšų, todėl pripažintina, kad šiai dienai vaiko išlaikymui priteistų 115,85 Eur lėšų neužtenka net būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi dukters švietimu ir auklėjimu ir pan. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovė kartu su dukra augina ir kitą savo nepilnametį vaiką T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės sūnus ir dukra lanko tą pačią bendrojo lavinimo įstaigą. Sprendimo, kuriuo vaiko išlaikymui buvo priteista po 115,85 Eur, priėmimo metu vaikui nebuvo nei 3 metų, kadangi per minėtą laikotarpį nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokymo įstaigą, darytina išvada, kad vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgia į Lietuvos teismų formuojamą teismų praktiką, į tai, kad atsakovas J. G. jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus. Duomenų, kad atsakovas teiktų išlaikymą nepilnamečiui vaikui kitokiais būdais nei yra nustatyta teismo sprendimu, nenustatyta. Šalių dukra savaitgaliais ir atostogų metu lankosi atsakovo gyvenamojoje vietoje, tuo metu atsakovas rūpinasi vaiku, bendrauja, tačiau šios aplinkybės nepaneigia būtinumo teikti vaikui didesnį išlaikymą nei buvo numatyta 2018-04-29 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu. Asmens, privalančio teikti išlaikymą, galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus; subjektyvūs veiksmai – paties asmens pastangos, asmens požiūris, noras ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas teismo posėdyje sutiko, kad dukros išlaikymui reikalingas 180-190 eurų išlaikymas. Atsakovas dirba, atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje, nustatyta, kad jo pajamas per mėnesį sudaro apie 800,00 eurų, t. y. darbo užmokestis, papildomos pajamos dirbant neoficialiai, bei teikiama keturių jo brolių materialinė parama. Atsakovo manymu jis galėtų teikti savo vaikui 180-190 eurų dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų visavertį vaiko vystymąsi.

Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nors ne iš esmės, bet pasikeitė, taip pat išaugo bylos šalių nepilnamečio vaiko poreikiai. Teismas pripažįsta ieškovės finansinių galimybių sumažėjimą, vaiko poreikių išaugimą, todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis gali būti didinamas. Byloje įrodymų, kurie paneigtų esamą ieškovės turtinę padėtį, nėra ir atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos CPK 176-179 str.).

Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 200,00 Eur mėnesinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, į ieškovės išlaidų padidėjimą, šalių turtinę padėtį bei siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti 2013-04-29 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir nustatyti nepilnamečiui vaikui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo dydį po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, pasikeitus šalių turtinei padėčiai galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, todėl vadovaujamasi suformuota kasacinio teismo praktika dėl didesnio išlaikymo prievolės pradžios momento, kurioje išaiškinta, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Todėl pažymėtina, kad 200,00 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018-03-22 iki jo pilnametystės(CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl priešieškinio reikalavimų

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Todėl teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį sprendžia, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismas pažymi, kad CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tokia formuojama ir teismų praktika (LAT 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Atsakovas prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą jo dukters gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu, o ne su motina. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo dukra gimė 2010 m., šalys santuoką nutraukė 2013 m., nutraukus santuoką, jie pradėjo gyventi atskirai, vaikas teismo sprendimu liko gyventi su motina. 2014 m. gruodžio 1 d. ieškovė išvyko gyventi į Klaipėdos m. Šalių geranorišku susitarimu dukra liko gyventi su atsakovu Šilutės mieste, nes Klaipėdos mieste nebuvo vietos bendrojo ugdymo įstaigose, todėl lankė Šilutės lopšelį – darželį „Gintarėlis“. Ieškovė nuolat rūpinosi dukra, lankė ją, pasiimdavo savaitgaliais į savo namus. Nuo 2016-09-01 vaikas gyvena su ieškove nuolat Klaipėdos m., lankė paruošiamąją ikimokyklinę grupę darželyje „Liepaitė“, o nuo 2017-09-01 mokosi Martyno Mažvydo progimnazijoje. Ieškovė D. V. kartu augina ir sūnų T. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta 2008-10-15 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta su ieškove. Ieškovė gyvena motinai I. O. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, adresu Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. G. su motina D. V. nuolat gyvena jau 2 metus, o su atsakovu J. G. periodiškai bendrauja. Vaiko ir tėvo santykiai yra geri, ryšys tvirtas. Tai patvirtina ir vaiko paaiškinimai, kad vasarą pas tėtį atostogavo, kartu lanko senelius, gimines. Paaiškino, kad tėtis turi draugę Agnę, su kuria sutaria gerai, tačiau jos dukra Gintarė kartais ją skriaudžia. R. paaiškino, kad ji gyvens su mama, nieko nekeis, o su tėčiu nori dažnai matytis. Paaiškino, kad lanko šokius ir planuoja lankyti aktorinį būrelį. Su mamos draugu gerai sutaria, ir labai geri jos santykiai su broliu, kartais pasibara, tačiau myli vienas kitą. Kad vaiko ir tėvų santykiai geri patvirtina ir institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovės pateikta išvada. Atsakovas savo priešieškinį grindžia tuo, kad jis yra pajėgus savo gyvenamojoje vietoje sudaryti geresnes negu ieškovė materialines sąlygas, jos raida bus sėkmingesnė, vaikas jausis saugesnis. Ieškovė nurodo, kad vaiko gyvenimas su ja, su R. broliu, jos jau įprastoje aplinkoje, draugų rate, labiau užtikrina saugia vaikui aplinką, kuri atitinka reikalavimus normaliam vaiko vystymuisi.

Teismas, spręsdamas dėl R. G. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamoji aplinka, jų asmenybės yra tinkami vaikui augti ir auginti, jie yra galintys užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje jis galėtų augti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus. Tai patvirtino ir byloje teikiančios išvadą, atstovės pateikta išvada. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus atsakovo išreikštą poziciją, kad vaikui gyvenant su motina mažiau saugu, ar jis labiau užtikrina vaiko gerovę, lavinimąsi. Kaip matyti institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovės, nuomonės, tėvas vaiko gyvenime užima tam tikrą vietą. Vaikas gyvena su motina. Vaikas bendrauja artimai su broliu, savo bendraamžiais. Be to, vaikas mokosi mokykloje, kuri jai labai patinka ir ji nenorėtų jos keisti, kieme turi daug draugų. Spręsdamas dėl vaiko socialinių ryšių užtikrinimo, teismas atsižvelgia į vaiko amžių, kad jam yra 7 metai 11 mėnesių. Teismas sprendžia, kad svarbiausi socialiniai ryšiai tokio amžiaus vaikui yra šeima. Šiuo atveju svarbiausias vaikui asmuo yra motina, su kuria jis nuolatinai gyvena. Tai matyti ir iš vaiko apklausos. Todėl teismas sprendžia, kad pagal šį kriterijų nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu. Vaiko perkėlimas į kitą šeimą prieš jo norą prieštarautų jo interesams, ypač dėl to, kad vaikas Klaipėdoje su ieškove gyvena jau 2 metus. Rusnei tektų gyventi naujame name, eiti į naują mokyklą kitame, nei iki to laiko gyveno, mieste. Todėl perkėlimas į tėvo šeimą jai būtų nauja socialinė aplinka. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, ir pažymi, kad ypač svarbi ir teismo vertintina vaiko teisė gyventi su biologiniu broliu, su kuriuo yra susiformavęs glaudus ryšys. Teismas sprendžia, kad nepateikta įrodymų, kad esamoji aplinka tapo R. G. nebesaugi, nebeatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi, todėl esant aptartų visumos nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad R. G. gyvenamąją vietą keisti nėra pagrindo.

Atmetus atsakovo prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atmestinas ir reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 376 str. 3 d., turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu prašė įvertinus, tai, kad šalys tarpusavyje nesutaria, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Iš šalių paaiškinimų dėl R. G. bendravimo su atsakovu galimybės, sprendžia, kad šalys iki šiol geranoriškai sutarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, be to tiek ieškovės ir vaiko paaiškinimais nustatyta, kad prasidėjus mokslo metams atsakovui ieškovė netrukdys bendrauti su dukra savaitgaliais ir kitomis savaitės dienomis. Tai, kad šių metų rugpjūčio mėnesį ieškovė nesuteikė galimybės atsakovui pasimatyti su vaiku, teismas vertina, jog tai buvo poelgis paveiktas emocijų, kilusio nesutarimo tarp šalių. Teismas pažymi, kad šalys patvirtino, kad ieškovė nedarydavo dirbtinių kliūčių dukrai bendrauti su tėvu, todėl šiuo atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teismui peržengti ieškinio ribas ir pakeisti jau šalių bendru sutarimu nustatytą bendravimo tvarką su vaiku, kuri patvirtinta 2013-04-29 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu.

Šalims išaiškintina, kad be jų geranoriško bendradarbiavimo, kompromisų siekimo auklėjant dukrą nebus pasiektas rezultatas, t. y. ir toliau išliks konfliktas, kuris, tikėtina, pažeis vaiko interesus. Tuo tarpu teismo vaidmuo tokio pobūdžio byloje yra daugiau susijęs su priemonių, o ne rezultato klausimu (Europos Žmogaus Teisingumo Teismo sprendimas byloje Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, vaiko ir tėvo bendravimo tvarka gali būti keičiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškinį visiškai, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis LR CPK 85 str. 1 d. 3 p. už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 73 EUR žyminis mokestis, kadangi byla elektroninė CPK 80 str. 7 d., pagrindu mokėtina 75 procentai, t. y. 54,00 EUR žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovo J. G.. Iš atsakovo J. G. priteistinos 6,97 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė D. V. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 500,00 Eur išlaidos advokatų pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktus ieškovės atstovų veiksmus, t. y. ieškinio parengimas; atsiliepimo į priešieškinį surašymas; ieškovės atstovas dalyvavo viename parengiamajame teismo posėdyje, viename teismo posėdyje, kurių bendra trukmė – 3 valandos (suapvalinus nustatyta tvarka); konstatuotina, kad prašomų ieškovės priteisti sumokėtų bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų mažinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2013-04-29 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo J. G., teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir nustatyti nepilnamečiui vaikui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo dydį po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2018-03-19 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti D. V., tvarkyti vaiko išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.

Iš atsakovo J. G., priteisti 60,97 Eur (šešiasdešimt eurų ir 97 euro ct) bylinėjimosi išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą ir žyminį mokestį) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-4978-824/2017.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo J. G. ieškovei D. V. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.