Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, kaltinamajam Vytautui V. M., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiesiems An. M., Al. M., nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-06-21 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d. - 1 m. laisvės apribojimu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 2 d. 3 p., 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. V. M. 2015 m. birželio mėn. 28 d. apie 21 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu į širdies sritį savo sūnui Al. M., tuo padarydamas nukentėjusiajam Al. M. durtinį - pjautinį kiauryminį krūtinės kairės pusės sužalojimą su kairio plaučio pažeidimu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p..

Be to, jis 2015 m. liepos mėn. 22 d. apie 3 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sutuoktine An. M. metu, grasino ją nužudyti, veržliarakčiu daužydamas kambario, kuriame buvo An. M. duris bei sakydamas, kad ją užmuš, papjaus, sukapos kirviu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes 2015-06-28 V. V. M. peiliu sužalojo savo sūnų, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d..

Kaltinamasis V. V. M. kaltu prisipažino iš dalies, t. y. iš esmės pripažinimo kaltinimą dėl sūnaus Al. M. sužalojimo ir nepripažino kaltinimo dėl grasinimo nužudyti An. M. bei parodė, kad 2015-06-28 jam esant truputį išgėrusiam (neblaiviam) ir valgant vakarienę prie jo žodžiais lindo sūnus, priekaištavo, todėl jis supyko ir peiliu, kurį naudojo valgydamas, truputį, vieną kartą brūkštelėjo sūnui - pataikė lyg ir į ranką. Sutinka, kad galėjo įdurti, bet nenorėjo. Peilis neaštrus, skusti bulvėms. Tą dieną alaus, vyno išgėrė, neatsimena kada gėręs buvo, tai tiek ir reikėjo. Anksčiau su sūnum nesimušdavo. Savo poelgį vertina blogai, pergyvena, daugiau taip nedarys. Nebegers. Žmonos nužudyti neketino, jai negrasino. Gal iš piktumo apkalba. Nesakė, jog užmuš, sukapos, papjaus. Kai apkaltino grasinimu žmonai, policija jį išvežė. Buvo truputį išgėręs, bet nieko blogo ten nebuvo. Veržliarakčio nebuvo paėmęs. Dėl civilinio ieškinio - kiek reikės tiek sumokės.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. V. M. parodė, kad sūnui Al. M. dūrė dešinėje rankoje laikomu peiliu, kuriuo pjaustė duoną, sėdėdamas virtuvėje ant kėdės ir pataikė į krūtinės sritį, o sūnus tuo metu buvo tarp spintėlės ir dujinės viryklės. Nurodė, kad visų detalių neprisimena (b. l. 168-169, t. 1).

Nukentėjusysis Al. M. parodė, kad 2015-06-28 su seserimi buvo nuvažiavę į sodą, dirbo. Paskui paskambino mama ir paprašė grįžti, nes tėvas triukšmauja, neduoda jai ramybės. Parvažiavę namo mėgino jį paguldyti. Konflikto didelio nebuvo. Kiek pagulėjęs tėvas vėl atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, kur vaikščiojo, triukšmavo. Tuo metu tėvas nevalgė. Jam (nukentėjusiajam) einant iš kambario, o tėvui iš virtuvės, susitiko prieškambaryje. Tėvas nuleistoje rankoje laikė virtuvinį, apie 20 cm. peilį. Susitikus, tėvas iš karto užsimojo peiliu ir nieko nesakęs vieną kartą dūrė iš viršaus. Dūrė užsimojęs, todėl mano, kad tyčia dūrė. Jis griebė tėvui už rankos, spėjo pagauti, tačiau visiškai nepavyko sulaikyti. Peilis kaltinamajam iškrito ir pradėjo bėgti kraujas. Jis baltiniais prisispaudė ir atėjo į kambarį pas motiną, pasakė kviesti greitają, nes jį perdūrė. Viskas buvo į vakarą, apie 21 val.. Tėtis tuo metu buvo girtas. Tuo metu, kai dūrė nužudyti negrasino. Dėl sužalojimo apie 10 parų gulėjo ligoninėje. Civilinio ieškinio nereiškia. Po įvykio su tėvu susitaikė, jis atsiprašė, jam atleido. Mano, kad nereikia jam skirti laisvės atėmimo, daugiau gal taip nebus.

Kai grasino mamai ir daužė veržliarakčiu duris, jis buvo atvažiavęs į svečius. Buvo kambaryje, dar nemiegojo. Tėvas girtas triukšmavo. Pasakė mamai, kad užrakintų duris ir jis gal nueis miegoti. Kai užsirakino duris, jis (tėvas) pasiėmęs nemažą raktą, gal 32 dydžio, (kur dujų balionui pakeisti), pradėjo daužyti duris. Durys buvo uždarytos, bet prieš tai tėvas buvo išdaužęs langą, tai per išdaužtą langą matėsi raktas. Daužydamas duris gąsdino, kad nužudys, užmuš, papjaus, sukapos kirviu. Kirvio rankose neturėjo, turėjo tik raktą. Motina sakė, kad bijo jo. Kai tėvas negeria, tai būna normalus.

Nukentėjusioji An. M. parodė, kad dukra su sūnum buvo sode, tvarkė. Parėjęs girtas sutuoktinis pradėjo siautėti, tai ji jiems pasiskambino ir paprašė grįžti. Sutuoktinis visą gyvenimą buvo agresyvus ir gėrė. Siautėja jis dažnai. Vaikai grįžo apie 21 val., buvo blaivūs. Sūnus su dukra tėvą bandė paguldyti, paguldė, bet jis vėl prie jų kabinosi. Vėliau, žiūrėdama televizorių, išgirdo kažkokį triukšmą ir atsikėlusi pasižiūrėti, pamatė sūnų perdurta krūtine. Paklausė kaip čia buvo, sūnus pasakė, kad jie susitiko prieškambaryje ir jam smogė peiliu užsimojęs. Paties dūrimo momento ji nematė. Pamatė, kad bėga kraujas, labai išsigando. Tuo metu dukra virtuvėje kažkur buvo, valgyt darė. Kad prie stalo viskas buvo, netiesa, koridoriuje viskas buvo. Sūnus ligoninėje buvo apie 10 dienų. Sūnus nekonfliktiškas, su tėvu nesimuša.

Kai duris daužė, girdėjo trenksmus, o ar kojom, ar rankom daužė nežino. Sūnus patarė užsirakinti kambaryje, tai ji užsirakino. Durys buvo užrakintos, o jis raktą atsinešė ir daužė. Durų stiklą jis prieš kelis metus išmušė. Jis per tą stiklą įkišo raktą ir bandė kažkaip mesti. Tuo metu grasino, kad ji niekam nereikalinga, kad ją reikia užmušti. Sakė, kad užmuš, papjaus, kirviu sukapos. Visą gyvenimą piktas buvo. Jei jau jis girtas, tai nuo jo laikosi per atstumą, nes jis ar kumščiu užtrenks, ar kažką padarys. Iškvietė policiją, nes išsigando. Pinigus kartu tvarko. Civilinio ieškinio nereiškia. Dabar gal mažiau geria, bet vis tiek prisigeria. Kai negeria, tai žmogus, kaip žmogus.

Liudytoja D. T. parodė, kad su broliu buvo sode. Kai grįžo, tėvas valgė virtuvėje, jie buvo kambaryje. Tėvas buvo girtas, nerado vietos, visus erzino. Brolis ėjo į virtuvę ir staiga sušuko, gelbėk. Jokio konflikto ten nebuvo. Tėvas jam iš virtuvės smeigė. Matė juos, nes buvo atidarytos kambario durys. Dūrimo metu tėtis stovėjo. Kažkaip iš priekio dūrė, prieš duriant nieko nesakė. Vieną kartą dūrė. Peilis buvo virtuvinis, nedidelis, kaip sprindis panašiai. Brolis buvo susiėmęs, labai kraujas bėgo iš krūtinės. Kai daužė duris veržliarakčiu nebuvo namuose. Dabar tėvas su protu visiškai nesusitvarko, nesiorientuoja. Jam būtinai reikia psichiatro pagalbos. Po to įvykio išvis pradėjo blogėti sveikata. Anksčiau tėtis išgėręs nebūdavo agresyvus.

Dėl Al. M. sužalojimo

2015-06-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota, kad pareiškėjas A. M. nurodė, kad 2015-06-28 apie 20.30-21.00 val. tėvų namuose (duomenys neskelbtini), girtas tėvas V. V. M. vieną kartą jam peiliu dūrė į širdies plotą (b. l. 2-3, t.1).

2015-06-28 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog policiją kvietė D. T., kadangi žodinio konflikto metu tėvas V. V. M., būdamas girtas, vieną kartą peiliu dūrė į krūtinės sritį ir sužalojo Al. M., kuris GMP išvežtas į KMUK (b. l. 10-11, t. 1).

2015-06-29 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rastos rudos spalvos dėmės, kurių pavyzdžiai po apžiūros paimti (b. l. 13-21, t. 1).

2015-06-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad įtariamasis V. V. M. pateikė virtuvinį peilį (b. l. 34, t. 1).

Iš 2015-07-08 apžiūros protokolo matyti, kad peilis yra virtuvinis su juodos spalvos plastikine rankena, kurios ilgis 11 cm, geležtės ilgis 13,5 cm.. Ant rankenos yra metalinės kniedės. Peilis naudotas, nešvarus (b. l. 35-38, t. 1).

Iš 2015-07-03 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti liudytojos An. M. pateikti rūbai ir užfiksuota, kad ant kelnių paviršiaus yra įvairios rudos ir baltos spalvų dėmės. Marškiniai dėvėti, ties visu paviršiumi matomos rudos spalvos dėmės, galimai kraujo. Iš priekio, ties krūtine yra kišenė. Tarp kišenės ir segamojo priesiuvo yra ertmė 1,5 cm ilgio, galimai peilio dūrio vieta (b. l. 38-42, t. 1).

Teismo med. specialisto išvadoje Nr. G2393/15(02) nurodyta, kad Al. M. padaryta durtinis - pjautinis kiauryminis krūtinės kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu. Durtinis - pjautinis kiauryminis krūtinės kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu padarytas aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Medicininių duomenų, leidžiančių nustatyti ar krūtinės sužalojimas buvo padarytas be pašalinės jėgos, nėra. Krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas Al. M. galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku ir aplinkybėmis (2015-06-28, apie 21 val. vieną kartą duriant peiliu). Krūtinės kairės pusės durtinis - pjautinis sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Dėl durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės kairės pusės sužalojimo su kairio plaučio pažeidimu Al. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 53, t. 1).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7835 užfiksuota, kad 2015-06-28, 00 val. 37 min. V. V. M. nustatytas 1,37 promilių girtumas (b. l. 86, t. 1).

Iš kaltinamojo V. V. M. asmens duomenų matyti, kad Al. M. yra jo sūnus (b. l. 95, t. 1).

Dėl grasinimo nužudyti

2015-07-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja An. M. nurodė, jog 2015-07-22 apie 03:00 val. namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras V. V. M., paėmęs metalinį veržliaraktį, daužė juo į kambario, kuriame ji buvo, duris ir grasino užmušti, papjauti, kirviu sukapoti. Ji labai išsigando, nes prieš tai 2015-06-29 jis buvo peiliu sužalojęs jų sūnų. Taip pat užfiksuota, kad bute, vienų durų stiklas išdaužtas, prie tų durų stovi kėdė, ant kurios padėtas metalinis veržliaraktis. Veržliaraktis paimtas (b. l. 22-23, 32- 33, 78, t. 1).

2015-07-22 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog policiją kvietė An. M., dėl to, kad jos sutuoktinis V. V. M. būdamas girtas, šaukdamas ir rėkaudamas bandė patekti į jos kambarį lauždamas užrakintas kambario duris su metaliniu daiktu ir grasindamas užmušti, papjauti, nukirsti kirviu ne tik ją, bet ir sūnų Al. M.. Smurtu įtariamas asmuo – V. V. M. įvykio vietoje paaiškino, kad boba jo durna, jis ant jos tik šaukė (b. l. 30-31, t. 1).

2015-09-04 apžiūros protokolas pavirtina, kad buvo apžiūrėtas 2015-07-22 paimtas rudos spalvos veržliaraktis, kuris yra metalinis, parūdijęs, 30 cm ilgio, ant vienos veržliarakčio pusės išraižyti skaičiai 32 ir 36 (b. l. 43-44, t. 1).

2015-07-22 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 408 fiksuota, kad 7.25 val. V. V. M. neblaivus, vengia ištyrimo (b. l. 87, t. 1).

Dėl veikų kvalifikavimo

Aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent V. V. M. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sunkiai sužalojo savo sūnų Al. M.. Tokios aplinkybės atitinka ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų visumą, bet ir ekspertizės akte nurodytą sužalojimų mechanizmą bei poveikių kiekį. Nekyla abejonių, kad būtent dėl V. V. M. dūrio peiliu, nukentėjusiajam buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, kas leidžia konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių, todėl jis yra atsakingas už kilusias pasekmes. Nukentėjusiajam padaryto sužalojimo lokalizacija bei kaltinamojo pasirinktas įrankis – peilis, kuriuo sužalojimai buvo padaryti, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis (įvertinus jo psichinę būklę), durdamas peiliu nukentėjusiajam į gyvybei ir sveikatai svarbią sritį, nors ir ne visiškai teisingai, tačiau suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali sužaloti nukentėjusįjį, tačiau nors tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasi, todėl sunkiai sužalojo nukentėjusįjį netiesioginės tyčios forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013).

Nekyla abejonių ir dėl to, kad nukentėjusysis yra kaltinamojo sūnus (b. l. 87, t. 1). BK 248 str. 1 d. numatyta, kad vaikai yra artimieji giminaičiai, o tai yra kvalifikuojantis, veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 3 p. požymis, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 dalies 3 punktą.

Aukščiau išvardinti įrodymai (nukentėjusiosios An. M., liudytojo Al. M. parodymai) neabejotinai patvirtina ir tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bei laiku, kaltinamasis grasino nužudyti savo sutuoktinę An. M.. Nors kaltinamasis ir neigė padaręs šią nusikalstamą veiką, teigdamas, jog yra apkalbamas, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti aukščiau paminėtų asmenų parodymais, juolab, kad jų suinteresuotumo apkalbėti savo sutuoktinį/tėvą nepatvirtina jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Priešingai – jų parodymus patvirtina ir tai, kad dėl šio įvykio iškvietus policiją, būtent tokias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pareigūnams, fiksavusiems nusikalstamos veikos aplinkybes (b. l. 22, 30, t. 1). Be to, kaip nurodė nukentėjusioji ir liudytojas Al. M., įvykio vietos apžūros metu buvo rastas ir kaltinamojo naudotas grasinimų metu veržliaraktis. Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina ir tai, jog prieš šį įvykį kaltinamasis peiliu buvo sužalojęs savo sūnų, todėl nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimai jos atžvilgiu gali būti įvykdyti. Iš kaltinamojo veiksmų ir išsakytų žodių akivaizdu, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmai 2015-07-22 grasinant nužudyti savo sutuoktinę, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., sudėtį.

Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės

Nors kaltinamasis nurodė, kad smurtą sūnaus atžvilgiu (dūrį peiliu) išprovokavo pats jam priekaištavęs sūnus, tačiau įvertinus tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus šioje dalyje, nėra pagrindo išvadai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ir tai pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip seka iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, pats kaltinamasis buvo agresyvus, todėl artimųjų dėl to išsakyti priekaištai, negali būti pagrindu juos vertinti kaip provokuojantį ar rizikingą elgesį.

Dėl šios nusikalstamos veikos (BK 135 str. 2 d. 3 p.) kaltinamasis iš esmės savo kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu šią aplinkybę pripažinti lengvinančia dėl veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. pagrindo nėra, kadangi savo kaltės dėl šio kaltinimo, kaltinamasis nepripažino (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2008).

Iš 2015-12-14 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-484/2015 matyti, kad V.V. M. iki nusikalstamų veikų padarymo ir nusikalstamų veikų padarymo bei šiuo metu konstatuojami psichikos sutrikimai: F07.0 Organinis asmenybės sutrikimas. F06.7 lengvas kognityvinis sutrikimas. F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Nusikalstamų veikų padarymo metu V.V. M. galėjo nevisiškai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V.V. M. gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V.V. M. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pagal gyvenamą vietą psichikos sveikatos centre (b. l. 136-138, t. 1).

2016-01-14 specialisto paaiškinimų protokole VTPT prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatras ekspertas S. S. parodė, kad ekspertizės akto išvadoje numatoma, jog V.V. M. būtų taikomas ribotas pakaltinamumas pagal esamą sveikatos būklę. Teismo prerogatyva atsižvelgti į ekspertizės akto išvadas. Ekspertizės akte nėra nurodoma, kad asmuo yra ribotai pakaltinamas, tai sprendžia teismas (b. l. 139-141, t. 1).

Ekspertizės akte nurodytos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, kad nusikalstamų veikų padarymo metu V. V. M. galėjo nevisiškai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kas atitinka BK 18 str. 1 d. numatytą riboto pakaltinamumo būklę, todėl pripažintina, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas ribotai pakaltinamu ir tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 str. 1 d. 11 p.). Įvertinus tai, jog vienas iš nusikaltimų yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 135 str. 2 d. 3 p.), ankstesnį jo teistumą dėl veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., paminėta aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 18 str. 2 d. pagrindais, tačiau į tai atsižvelgtina skiriant bausmę.

Kaltinamojo V. V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (abiejų nusikaltimų padaryme), kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. padarymo, V. V. M. tikslus girtumas ir nenustatytas, tačiau jo girtumą patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo A. M. parodymai, 2015-07-22 medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyti girtumą apibūdinantys požymiai (b. l. 87, t. 1).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaip jau minėta, kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas ribotai pakaltinamu. Nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas tik vieną kartą, tuo tarpu dar anksčiau, nors yra garbaus amžiaus, teistas nebuvo (b. l. 100-101, t. 1). Administracinėmis nuobaudomis nebaustas (baustumas išnykęs, b. l. 99, t. 1).

Kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 135 str. 2 d. 3 p.) priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kita (BK 145 str.) – nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3, 6 d.). Už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p., yra numatyta tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 12 metų bausmė. BK 75 str. nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už labai sunkų nusikaltimą, vykdymą. Pagrindų taikyti BK 62 str. nuostatas, leidžiančias paskirti švelnesnę bausmę nei numatytoji įstatymo, nėra.

Viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų yra bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Įvertinus aukščiau paminėtas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, ribotą pakaltinamumą ir garbų amžių, atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusysis A. M. kaltinamajam atleido, teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, rodančiomis, jog bausmės tikslai šioje byloje dar gali būti pasiekiami neskiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 135 str. 2 d., kadangi paskirta net ir trumpalaikė - minimali ar artima minimaliai, laisvės atėmimo bausmė, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Įvertinus visumą aukščiau išdėstytų apklinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, analogiška bausmė kaltinamajam skirtina ir už nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.. Teismo nuomone, būtent ši bausmė, paskyrus kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus, padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str.. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p., pritaikius BK 54 str. 3 d. skirtina maksimali – 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Siekiant padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, jis laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigotinas: būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo, be to jam uždraudžiama turėti ir įgyti alkoholinius gėrimus. Už veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., kaltinamajam skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimus ir įpareigojimus analogiškus paskirtiesiems už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p. (BK 48 str. 4 d., 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 7 d.). Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu (kadangi veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms) (BK 41 str., 54 str., 48 str. 4, 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 7 d.).

V. V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-06-28 22.03 val. iki 2015-06-29 16.59 val. (1 parą) (b. l. 147, 148, t. 1), ir nuo 2015-07-22, 04.20 val. iki 2015-07-23 14.40 val. (2 paras) (b. l. 149, 151, t. 1), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną sulaikymo parą (dieną) prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, viso 6 laisvės apribojimo dienoms (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., 65 str.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. V. M. 2015-06-29 ir 2015-07-22 tyrėjos nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – naikintinos (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 136 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d., (b. l. 152-153, 154-155, t. 1).

Dėl civilinio ieškinio

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 162,23 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo Al. M. gydymosi išlaidų, kuris neatlygintas (b. l. 57-60, t. 1).

Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. 1 d. numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys įrodytas prie ieškinio pateiktais dokumentais (b. l. 59, t. 1). Baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, jog Al. M. sveikata sunkiai sutrikdyta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjusieji civilinio ieškinio nepareiškė, proceso išlaidų byloje nebuvo.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

du vatos tamponai su į kraują panašiomis dėmėmis, paimti 2015-06-29 įvykio vietos apžiūros metu; metalinis veržliaraktis, paimtas 2015-07-22 įvykio vietoje; virtuvinis peilis, paimtas 2015-06-29 daiktų pateikimo protokolu, nukentėjusiojo Al. M. kelnės ir marškiniai, pateikti 2015-06-29 liudytojos An. M. apklausos metu, 2015-12-21 priduoti saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK saugyklą ir saugomi pagal kvitą Nr. 0047813 (b. l. 45 – 47, t. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. Marcinkevičių, a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir, taikant BK 54 str. 3 d., paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės metu, vadovaujantis BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 7 d., uždrausti turėti ir įgyti alkoholinius gėrimus, įpareigoti būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

V. V. Marcinkevičių, a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės metu, vadovaujantis BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 7 d., uždrausti turėti ir įgyti alkoholinius gėrimus, įpareigoti būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

V. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams. Laisvės apribojimo bausmės metu, vadovaujantis BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 7 d., V. V. M. uždrausti turėti ir įgyti alkoholinius gėrimus, įpareigoti jį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d., BK 66 str. 2 d., į V. V. M. paskirtą subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-06-28 22.03 val. iki 2015-06-29 16.59 val. (1 para) (b. l. 147, 148, t. 1), ir nuo 2015-07-22, 04.20 val. iki 2015-07-23 14.40 val. (2 paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, viso 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuteistajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.

V. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tyrėjos 2015-06-29 ir 2015-07-22 nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai: priteisti iš V. V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 162,23 eurų PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- du vatos tamponus su į kraują panašiomis dėmėmis, metalinį veržliaraktį, virtuvinį peilį, nukentėjusiojo Al. M. kelnes ir marškinius, 2015-12-21 priduotus saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.