- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- 1S-191-449/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00073-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- G. Ž.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Ž. gynėjos Anželikos Meškaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu G. Ž. paskirta ir nesumokėta 48 MGL dydžio bauda pakeista 24 paroms arešto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu G. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio bauda, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį – 40 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta 50 MGL dydžio bauda. Į bausmę įskaityta viena laikiname sulaikyme išbūta diena.
Vilniaus apygardos teisme buvo gautas antstolės A. M. teikimas dėl baudos pakeitimo, kuriame antstolė prašė nuteistajam G. Ž. paskirtą ir nesumokėtą baudą pakeisti areštu arba viešaisiais darbais. Antstolė nurodė, kad vykdymo proceso metu patvarkymas dėl piniginių lėšų išieškojimo buvo siųstas vykdyti į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbovietė išskaitymų nevykdė. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo siųstas vykdyti į skolininko G. Ž. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbovietė pervedė tik vieną įmoką, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 753 straipsniu, buvo skirta vykdymo išlaidų dengimui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkas nuo 2014 m. lapkričio 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į šią darbovietę taip pat buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, tačiau laiškas grįžo neįteiktas, su atžyma „į pašto kurjerių paliktus pranešimus neatsiliepė“. Skolininkas G. Ž. dirba ir (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje, tačiau darbo užmokestis nėra mokamas. Bankuose esančios sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų negauta.
Turto arešto aktu areštuota skolininkui nuosavybės teise priklausanti 1/5 dalis 2,6346 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalis 2,4216 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Areštuotas nekilnojamas turtas parduotinas iš varžytynių. Vadovaujantis CPK 610 straipsniu, išieškotojui buvo pasiūlyta sumokėti vykdymo išlaidas, reikalingas apmokėti turto vertintojams už turto rinkos vertės nustatymą ir VĮ Registrų centrui už varžytynių skelbimus. Išieškotojas vykdymo išlaidų nesutiko mokėti. Be to, G. Ž. priklauso 1/5 2,6346 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame yra 0,4013 ha užstatytos teritorijos, šis sklypas priklauso penkiems savininkams. Pasak turto vertintojo, šis žemės sklypas yra namų valda, ant kurio stovi statiniai. Kadangi tarp savininkų naudojimosi tvarka nenustatyta, kuri dalis priklauso skolininkui G. Ž., nėra aišku.
VĮ „Regitra“ duomenimis skolininkui G. Ž. priklausanti 1990 m. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) išregistruota. Kito skolininko vardu areštuotino turto ar pajamų, į kuriuos galima būtų nukreipti išieškojimą, nerasta.
Antstolė taip pat nurodė, kad antstolės A. M. kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos dėl piniginių lėšų išieškojimo iš G. Ž. valstybės naudai. Išieškojimų suma viršija šimtą tūkstančių eurų. Galimybių priverstinai išieškoti paskirtą baudą nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2016 m. kovo 29 d. nutartimi tenkino antstolės A. M. teikimą ir nuteistajam G. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą baudą pakeitė areštu. Nutartyje nurodė, kad vadovaujantis BK 47 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu gali pakeisti baudą viešaisiais darbais. Bylos duomenimis nuteistasis savanoriškai baudos nesumokėjo. G. Ž. buvo išsiųstas teismo pranešimas dėl antstolės A. M. teikimo dėl baudos pakeitimo, tačiau atsiliepimas nebuvo gautas. Teismas sprendė, kad nesant nuteistojo sutikimo pakeisti baudą viešaisiais darbais nėra galimybės, tačiau baudą galima pakeisti areštu. Apygardos teismas nustatė, kad 48 MGL dydžio (1807,23 Eur) bauda yra neišieškota ir ją pakeitė 24 parų areštu, vieną arešto parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Šalies argumentai
Nuteistojo G. Ž. gynėja A. Meškaitė skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas antstolio teikimą, pasisakė, jog bauda keistina areštu, nes nesant nuteistojo sutikimo, baudą pakeisti viešaisiais darbais nėra galimybės. Kadangi nuteistasis G. Ž. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jis, būdamas išvykęs, negalėjo išreikšti savo sutikimo/nesutikimo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Skunde nurodoma, kad G. Ž. sutinka, jog jam paskirta bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Baudą pakeitus areštu, nuteistasis G. Ž. negalėtų dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Taip pat skunde nurodoma, kad G. Ž. baudos nesumokėjo dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl savo materialinės padėties, todėl jo atžvilgiu neturėjo būti taikomos BK 47 straipsnio 7 dalies nuostatos. Baudos pakeitimas viešaisiais darbais atitiktų ir teisingumo principą, ir viešąjį interesą.
Kartu su skundu nuteistojo gynėja teismui pateikė 2016 m. sausio 14 d. įmokos mokėjimo kvitą, kuris, pasak gynėjos, patvirtina, kad G. Ž. sumokėjo dalį paskirtos baudos – 400 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo gynėja prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu G. Ž. paskirtą nesumokėtą 1407,23 Eur dydžio baudą pakeisti viešaisiais darbais.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. Ž. gynėjos skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 352 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o 3 dalyje, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais arba areštu. Baudos pakeitimas viešaisiais darbais arba areštu pagal BK 47 straipsnio nuostatas galimas esant skirtingoms negalimumo išieškoti baudą priežastims. Nuteistojo sutikimu viešaisiais darbais bauda gali būti pakeista tada, jeigu sumokėti teismo paskirtą baudą asmuo neturi lėšų. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, bauda gali būti pakeičiama arešto bausme. BVK 25 straipsnyje įtvirtintos analogiškos nuostatos dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu G. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL dydžio bauda. Į bausmę įskaičius vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną, likęs sumokėti baudos dydis – 48 MGL (BK 66 straipsnis). Baudai sumokėti buvo nustatytas 2 mėnesių terminas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nuteistasis savanoriškai per nustatytą terminą baudos nesumokėjo, todėl baudžiamasis įsakymas dėl baudos priverstinio išieškojimo buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Antstolė A. M. kreipėsi į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme – viešaisiais darbais arba areštu, nurodė, kad šiuo metu vyksta dar trys priverstinio išieškojimo procedūros, išieškojimų suma viršija šimtą tūkstančių, galimybių priverstinai išieškoti G. Ž. paskirtą baudą nėra.
Vilniaus apygardos teismas, priėmęs skundžiamą 2016 m. kovo 29 d. nutartį, nustatė, kad nuteistasis savanoriškai baudos nesumokėjo, atsižvelgęs į tai, kad G. Ž. sutikimo pakeisti baudą viešaisiais darbais neišreiškė, jam paskirtą bausmę – baudą, pakeitė areštu. Pastebėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas nekonstatavo aplinkybės, jog nuteistasis G. Ž. vengia sumokėti baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.
Kaip jau buvo minėta, pagal BK 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, vadovaujantis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais. Įvertinus antstolės teikime nurodytą aplinkybę, kad galimybių priverstinai išieškoti paskirtą baudą nėra, taip pat nuteistojo gynėjos skunde nurodytą aplinkybę, kad G. Ž. sutinka, jog jam paskirta bausmė – bauda būtų pakeista viešaisiais darbais, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra BK 47 straipsnio 6 dalyje numatytos sąlygos pakeisti nuteistajam G. Ž. paskirtą bausmę – baudą viešaisiais darbais.
Nuteistojo gynėja skunde nurodo ir tai, kad nuteistasis G. Ž. dalį baudos (400 Eur) sumokėjo, su skundu pateikė 2016 m. sausio 14 d. įmokos mokėjimo kvitą. Tačiau kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolės teikimo dėl baudos pateikimo bei antstolės A. M. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. birželio 3 d. pateikto rašto, vykdant Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu G. Ž. paskirtos baudos priverstinio išieškojimo, 1807,23 Eur suma nebuvo išieškota. Antstolė 2016 m. birželio 3 d. rašte nurodo, kad G. Ž. antstolės kontorai jokių mokėjimo kvitų nėra pateikęs, o pagal kokį vykdomąjį dokumentą G. Ž. sumokėjo 400 Eur, antstolei nėra žinoma. Taigi įvertinęs byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo gynėjos skundo argumentą, kad nuteistasis G. Ž. dalį Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos yra sumokėjęs.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byloje esant G. Ž. sutikimui dirbti viešuosius darbus ir nustačius, kad galimybių priverstinai išieškoti paskirtą baudą nėra, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda keistina į viešuosius darbus.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, 1 MGL dydžio bauda prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms. Pagal BK 46 straipsnio nuostatas, viešųjų darbų atlikimo laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, per mėnesį dirbant nuo 10 iki 40 valandų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo G. Ž. nesumokėta bauda – 48 MGL atitinka 288 valandas, jam skirtinas viešųjų darbų atlikimo laikas – 288 valandų per vienerius metus, neatlygintinai dirbant 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pažymėtina, kad BK 46 straipsnyje yra numatytos galimos viešųjų darbų nevykdymo teisinės pasekmės. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.
Nuteistajam G. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 48 MGL dydžio (1807,23 Eur) baudą pakeisti į 288 valandas viešųjų darbų vieneriems metams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.