Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-74-397/2012

Teisėjas Bronislovas Liatukas Proceso Nr. 1-20-2-00166-2011-2

2012 m. kovo 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, A. S. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant A. S. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. S. Valstybinei ligonių kasai priteista 1249,84 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas dėl to, kad 2010 m. liepos 3 d., apie 19.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini),tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo žmonai I. S. į galvą, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą viršugalvio dešinėje pusėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas visai netyrė aplinkybių, susijusių su paties A. S. sužalojimu, neprijungė prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-2-353/10, kurioje galėjo būti svarbių pirminių duomenų, galėjusių atskleisti nukentėjusiosios I. S. parodymų prieštaringumą. A. S., po konflikto, buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu į priėmimo skyrių. I. S. tuo metu į medikus pagalbos nesikreipė. Ši aplinkybė apylinkės teisme nebuvo tiriama. Į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, kurie turėjo susidurti ir su I. S., niekas neapklausė. Pas šiuos pareigūnus I. S., kaip nukentėjusi nuo A. S., nesikreipė. Tik išvykus policijos pareigūnams, I. S. kreipėsi pagalbos pas kaimynus Tamašauskus, prašydama iškviesti policiją. Nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybės yra patvirtintos tik netiesioginių liudytojų parodymais, kurie aplinkybes perpasakojo iš I. S. pasakojimo ar medicininių dokumentų. Taip pat nebuvo aiškintasi, kodėl pirminiai abiejų sutuoktinių parodymai policijos komisariate užregistruoti tik 2010-07-07, nors, kaip ant jų nurodyta, jie tariamai buvo surašyti 2010-07-03. Nukentėjusioji to paties konflikto aplinkybes civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir šioje byloje, aiškino skirtingai. Tokie jos parodymų prieštaravimai, anot apelianto, leidžia manyti, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nepasakė tiesos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė bei nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnis).

Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, įrodančių A. S. kaltę, šie teiginiai neargumentuoti, nekonkretūs, todėl atmestini.

Pirmosios instancijos teismas A. S. kaltę nuosprendyje pagrindė nukentėjusiosios paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, bei kitais nuosprendyje išdėstytais ir įvertintais įrodymais. Pažymėtina, kad A. S. apylinkės teisme nurodyta konflikto versija, taip pat buvo tiriama ir nuosprendyje motyvuotai atmesta.

Tiesiogiai nuteistojo kaltę patvirtina nukentėjusioji I. S., iš kurios parodymų seka, jog 2010-07-03, apie 16.00 val., ji sugrįžo į namus, tuo metu namuose buvo tik A. S.. Tarp jų kilo konfliktas. Tai išgirdę kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai pasiūlė atvykti į komisariatą ir parašyti pareiškimą. Pareigūnams išvykus, I. S. ir A. S. būnant virtuvėje, tarp jų vėl kilo konfliktas, kurio metu A. S. griebė I. S. už atlapų, invalido vežimėliu prispaudė jai koją, bandė trenkti kumščiu į veidą, ji lenkėsi žemyn, norėdama išvengti smūgio, A. S. pataikė jai į viršugalvį. Tuo metu rankose ji turėjo vazelę, todėl, suvokdama, kad kaltinamasis smogs jai dar kartą, gindamasi nuo jo smūgio ir norėdama ištrūkti, trenkė jam vazele į viršugalvį. A. S. iškart ją paleido. Ji bėgo pas kaimynus, gyvenančius vienu aukštu aukščiau ir paprašė iškviesti policiją bei papasakojo kaimynams, kad ją sumušė sutuoktinis. Grįžus sūnui nuvyko į KMUK. Sūnui taip pat papasakojo apie A. S. jos atžvilgiu pavartotą smurtą.

Liudytoja G. T. parodė, kad 2010 metais, tikslios datos ir laiko neprisimena, į jos buto duris paskambino kaimynė I. S., kuri rankomis buvo susiėmusi už galvos ir prašė kuo greičiau iškviesti policiją, paaiškino, kad ją sumušė sutuoktinis. Jos vyras, neurochirurgas J. M. T., apžiūrėjęs I. S. galvoje esantį sužalojimą pasakė, kad joje yra muštinė žaizda ir patarė I. S. vykti į gydymo įstaigą, kad būtų išvengta galimų komplikacijų. Analogiškus parodymus davė liudytojas J. M. T..

Iš liudytojo S. S. parodymų seka, kad A. S. yra jo tėvas, o nukentėjusioji – motina. Įvykio metu jam paskambino motina ir paprašė grįžti į namus, kadangi tėvas ją sumušė. Sugrįžęs į namus rado motiną, kuriai buvo sumušta galva. Į butą buvo atvykę policijos pareigūnai. Tėvo namuose nebuvo. Motina S. S. papasakojo, kad ji, gindamasi, sudavė tėvui vazos šuke į galvą. Motiną liudytojas nuvežė į KMUK. Matė priėmimo skyriuje savo tėvą A. S. bei girdėjo kalbančius medikus, jog A. S. nėra taip sužalotas, kaip stengiasi įrodyti medikams.

Iš specialisto išvados (b. l. 32-33) matyti, kad I. S. konstatuota poodinė kraujosruva viršugalvio dešinėje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas) vieno ir daugiau trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas buvo vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo I. S. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui.

Taigi, šie virš aptarti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirti įrodymai, kuriais netikėti jokio pagrindo nėra, patvirtina, kad A. S. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – žmoną I. S.. Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus jis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir jis pagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra pagrindo sutikti su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo teiginiais, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, byloje surinkti įrodymai šią nuteistojo versiją visiškai paneigia.

Apeliacinio skundo argumentai, jog buvo pažeista A. S. teisė į gynybą, kadangi, kuomet A. S. ginti teisme negalėjo jam paskirta advokatė R. Kalkauskienė, bylą nagrinėjęs teisėjas, prieš posėdį asmeniškai surado kitą advokatą – V. Karpovą, kuris nebuvo susipažinęs su byla, nesuderinęs pozicijos su A. S., atstovavo jį teisme, atmestini, kadangi prieštarauja byloje esančiai medžiagai, kurioje nėra duomenų, kad advokatas V. Karpovas būtų netinkamai gynęs A. S., o šis būtų prieštaravęs jo gynybai. Iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 132-138) matyti, jog advokatui V. Karpovui nušalinimai pareikšti nebuvo, A. S. neišsakė prašymų bylą atidėti, nereikalavo, kad jį būtinai atstovautų kitas gynėjas. Iš to paties protokolo matyti, jog advokatas V. Karpovas buvo pakankamai susipažinęs su byla ir suderinęs poziciją su A. S., kadangi prašė prijungti prie bylos atitinkamus dokumentus, uždavinėjo apklausiamiems proceso dalyviams klausimus, pasisakė baigiamosiose kalbose. Jokių pozicijų prieštaravimų tarp A. S. bei advokato V. Karpovo protokole ar kitoje bylos medžiagoje, užfiksuota nebuvo, todėl nėra pagrindo spręsti dėl advokato V. Karpovo netinkamo atstovavimo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos neprijungė ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau byloje duomenų, kad būtų prašoma prijungti, išreikalauti atitinkamą ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra, tokie prašymai nebuvo išsakyti ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo teiginius laiko tik niekuo nepagrįsta gynybine versija, pateikta tinkamai nesusipažinus su bylos medžiaga.

Atmestini ir tie apeliacinio skundo argumentai, kad gynėją, gynusį A. S. pirmosios instancijos teisme, prieš pat posėdį surado bylą nagrinėjantis teisėjas, kadangi iš bylos medžiagos (b. l. 112) matyti, jog dėl gynėjo A. S. parinkimo, teismas kreipėsi į Kauno antrinės teisinės pagalbos tarnybą, kuri iš pradžių parinko A. S. gynėja advokatę R. Kalkauskienę, o pastarajai negalint ginti apelianto, buvo parinktas tos pačios tarnybos kitas advokatas – V. Karpovas. Pažymėtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato, jog konkretus advokatas yra parenkamas teisinės pagalbos tarnybos, o ne teisėjo. Šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje pasakyta, kad Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (kaip šiuo atveju paskirta advokatė R. Kalkauskienė negalėjo dalyvauti dėl užimtumo kitose bylose), sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba (o ne teisėjas). Net teisėjui paprašius, advokatas be tarnybos sprendimo atstovauti byloje nebūtų galėjęs. Taigi, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas teisiškai visiškai nepagrįstas, bei pateiktas visiškai nesusipažinus su atitinkamais teisės aktais.

Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinį skundą atmesti.