Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, T. M.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovams E. S., M. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Juškaitė 2015-08-27 priėmė nutarimą Nr. 15198075 AM 124017, kuriuo T. M. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 144 Eur baudą. Šiame nutarime konstatuota, jog 2015-07-27 sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje Kairos upės apsaugos juostoje, yra pastatyta stacionari tvora, sklypo savininkė yra T. M., kuri pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 1992-05-12 dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punktą, neleistinai pastatė tvorą Kairos upės apsaugos juostoje. Nutarime nurodyta, jog T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad ji kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 straipsnio 1 punktas).

Teismo posėdžio metu apklausta T. M. nurodė, kad ji neginčija jog sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), prie upės administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu stovėjo ginčo tvora. Minėtas sklypas bendrąja nuosavybe priklauso jai ir jos tėvui. Ji savo dalies savininke tapo apie 1996 m., kai dalį sklypo jai padovanojo jos tėvas. Anksčiau visas sklypas priklausė jos tėvui, o tėvas jį gavo iš savo tėvo, t. y. jos senelio, sklypą tėvas įgijo jau su jame esančia tvora. T. M. nurodė, kad ji niekada nėra tvėrusi ginčo tvoros, jos neremontavo, šiame sklype ji apskritai retai lankosi. Be to T. M. nurodė ir tai, jog 2015-08-25 ji gavo įpareigojimą nugriauti ginčo tvorą, kurį ji jau yra įvykdžiusi ir tvorą nuėmusi.

Teismo posėdžio metu apklaustas institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas E. S. nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, jog T. M. atžvilgiu buvo surašytas tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek jo pagrindu priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, tiek privalomasis nurodymas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Edita Juškaitė nurodė, kad ji surašė skundžiamą nutarimą, šiuo metu skundžiamą nutarimą priėmusioje institucijoje nebedirba. Paaiškino, kad skundžiamą nutarimą ji surašė remdamasi tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, kiek pamena, jokios papildomos medžiagos neturėjo, į vietą, kurioje stovi ginčo tvora, nuvykusi nebuvo, nuotraukų nematė. Vadovaudamasi protokolu, ji nusprendė, kad sklypo, kuriame stovi tvora, savininkė yra T. M., todėl jai ir buvo surašytas nutarimas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. paaiškino, jog jis yra T. M. tėvas ir sklypo, kuriame stovi ginčo tvora bendrasavininkis. Jam sklypas atiteko 1976 m., o tvora buvo apstatyta apie 1963 m. ar 1964 m. Jis pats tvoros netvėrė, šiek tiek prižiūrėjo ją, tiesiog tam, kad nesupūtų. Šiuo metu tvora jau yra nugriauta.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas M. S. nurodė, kad prašo skundą atmesti, kadangi skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, jog nutarimas T. M. atžvilgiu surašytas už statinio statymą upės apsaugos juostoje, nes, jo manymu, protokolą surašęs asmuo tvorą palaikė statiniu. Be to nurodė, kad įrodymai, patvirtinantys, jog ginčo tvora pastatyta po 1992 m., yra administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas. Atstovas nurodė, jog jis nežino, kodėl protokolas ir nutarimas buvo surašytas būtent T. M., nors sklypo, kuriame stovi tvora, savininkai yra du asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

T. M. atžvilgiu 2015-08-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Juškaitė 2015-08-27 priėmė nutarimą, kuriuo T. M. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje.

ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą. Minėta norma yra blanketinė, todėl ją inkriminuojant yra būtina nuoroda į konkretų Specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų punktą. Skundžiamame nutarime institucija nurodė, jog T. M. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992- 05-12 nutarimą Nr. 343 dėl specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (toliau – Sąlygos) 126.1 punktą. Minėtas Sąlygų punktas numato draudimą pakrantės apsaugos juostoje statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Nors šių Sąlygų 126.2 punktas numato draudimą tverti tvoras pakrantės apsaugos juostoje, o nagrinėjamu atveju nutarimas priimtas būtent dėl tvoros buvimo pakrantės apsaugos juostoje, tačiau teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovai negalėjo nurodyti, kodėl T. M. inkriminuotas ne Sąlygų 126.2 punkto pažeidimas, o Sąlygų 126.1 punkto pažeidimas.

Skundą pateikusi T. M. kategoriškai neigė savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nurodydama, kad ji pati niekada nėra tvėrusi/stačiusi jokios tvoros, minėta tvora sklype stovi jau nuo 1964 m.

Sprendžiant klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai T. M. atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, yra būtina atsižvelgti į teismų praktiką analogiškose bylose. Šiuo aspektu yra reikšminga LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011, kurioje, pasisakydama dėl minėtų Sąlygų nuostatų, teisėjų kolegija pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. LVAT minėtoje administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011 taip pat pažymėjo, kad Sąlygų 126.1 punkto loginės bei lingvistinės konstrukcijos matyti, jog jomis yra ribojama tik asmenų teisė (galimybė) atlikti konkrečius veiksmus – tverti tvoras pakrantės apsaugos juostoje. Šių nuostatų taikymas yra akivaizdžiai nukreiptas į ateitį ir, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną, nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog remiantis šiomis nuostatomis, neteisėtais (draudžiamais) gali būti pripažinti ir iki šių normų įsigaliojimo atlikti veiksmai. Tai reiškia, kad minėtomis įstatymo ir poįstatyminio teisės akto nuostatomis nėra reguliuojami teisiniai santykiai dėl iki jų įsigaliojimo atliktų veikų (pastatytų tvorų pakrantės apsaugos juostoje). Kitaip tariant, vien tik ta aplinkybė, kad tvora stovi pakrantės apsaugos juostoje, dar nereiškia, jog minėtos normos, draudžiančios atitinkamus veiksmus (tvoros tvėrimą), buvo pažeistos. Siekiant įrodyti, kad draudžianti atitinkamus veiksmus norma yra pažeista, be kita ko, būtina nustatyti, jog inkriminuojamas veiksmas buvo atliktas tuo metu, kai norma galiojo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. N-143-1083-12).

Nagrinėjamu atveju tiek pačiame skundžiamame nutarime, tiek atsiliepime į skundą Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nurodė, jog T. M. atžvilgiu priimtas nutarimas dėl to, jog apsaugos juostoje stovi tvora, t. y. T. M. pažeidusia Sąlygų 126.1 punktą buvo pripažinta vien tik užfiksavus faktinę aplinkybę, kad pakrantės apsaugos juostoje stovi tvora, iš esmės nevertinant, kada ši tvora buvo pastatyta. Pati administracinėn atsakomybėn traukiama T. M. kategoriškai teigė, jog ginčo tvora buvo pastatyta dar 1964 m., šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M.. Teismo posėdžio metu apklausti Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovai teismui negalėjo nurodyti, kokiais įrodymais remiantis, buvo nuspręsta, jog ginčo tvora apsauginėje juostoje buvo pastatyta jau galiojant Sąlygoms, t.y. jau po 1992 m. Institucijos atstovas, M. S. teismui nurodė, jog įrodymai, kad tvora pastatyta po 1992 m., tai administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas. Skundžiamą nutarimą surašiusi E. J., teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, nurodė, jog ji nebuvo nuvykusi į vietą, kurioje pastatyta tvora, ji net nebuvo mačiusi ginčo tvoros nuotraukų. Iš to kas pasakyta, akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas T. M. atžvilgiu buvo priimtas vien tik konstatavus faktą, jog apsaugos juostoje stovi tvora, nevertinant, kada ši tvora buvo pastatyta, o tai, kaip jau minėta, negali būti pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeisti Sąlygų 126.1 punkto reikalavimai.

Be to, pažymėtina ir tai, jog žemės sklypas, kuriame pastatyta ginčo tvora, priklauso 2 asmenims (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), tačiau teismui nėra aišku, kodėl nutarimas buvo priimtas būtent T. M. atžvilgiu, o ne kito sklypo bendrasavininko atžvilgiu ar abiejų sklypo savininkų atžvilgiu. Šios aplinkybės teismui negalėjo paaiškinti ir teismo posėdžio metu apklaustas Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas M. S..

Dėl visų šių išvardintų argumentų teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir administracinės bylos teisena T. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2015-08-27 nutarimą Nr. 15198075 AM 124017 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą T. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.