Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyv. vieta Vilniaus m. sav., vedęs, dirba UAB „Diezas“, šaltkalvis, teistas :

1) 2017-10-10 Molėtų r. apylinkės teismo B/Į pagal BK 140 str. 2 d., 140 str.; BK 63 str. 1 ir 4 d.d., -12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Pritaikius BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė 8 (aštuoni) mėnesiai, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) 2018-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str.2d., 140 str.2d.;BK 63 str. 1 ir 4 d.d.,- laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- įpareigojimas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 722 str.);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. B. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2019-04-18 apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,54 ‰ girtumas), konflikto metu tyčia rankomis griebė savo motinai A. B. už rankų ir jas suspaudė, taip savo veiksmais sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje D. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, jog labai galisi. Norėjo mamą pabučiuoti, tačiau buvo su kvapu, o motina gynėsi. Ji spyriojosi ir to pasėkoje, neapskaičiavęs savo jėgos tai padarė. Mama atleido, jos atsiprašė. Turiu vyresnę seserį, kuri gyvena rajone. Jis ne kartą gydėsi. Yra dirbantis. Dirba autošaltkalviu. Yra pernelyg karštakošis, o kai pavartoja alkoholio, viskas taip ir nutinka. Sutiktų gydytis nuo alkoholio, tačiau tai neturi trukdyti jo darbui.

Toliau įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2019-04-18 apie 18.00 val. namo grįžo sūnus D. B., jis buvo išgėręs. Po to namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vartojo alkoholį. Apie 19.30 val. tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas. Tuo metu jie abu buvo virtuvėje. Sūnus kuo toliau vis darėsi agresyvesnis ir griebė jai už rankų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant kairės rankos atsirado mėlynės. Ankščiau, maždaug prieš 3 metus sūnui D. B. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis taip pat kelis kartus smurtavo prieš ją, tačiau ji policijos nekvietė.

Iš skambučio bendrosios pagalbos telefonu registracijos duomenų matyti, jog atvykus pareigūnus nurodytu adresu pasitiko nukentėjusioji A. B., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sūnus D. B. mušasi, sukėlė fizinį skausmą kairės ranko0s srityje stipriai suimdamas A. B. rankas, ko pasekoje liko mėlynės (kraujosruvos). Pabendravus su D. B., jis buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas (b.l. 5).

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes A. B. nurodė pareiškime dėl padarytos nusikalstamos veikos (b.l. 11-13).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog policijos patruliai 2019 m. balandžio 18 d. pagal gautą pranešimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos pasitiko pranešėja A. B., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sūnus D. B. mušasi, sukėlė fizinį sskausmą kairės rankos srityje stipriai suimdamas A. B. rankas, ko pasekoje liko mėlynės (kraujosruvos). Pabendravus su D. B., jis buvo neblaivus, iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Sulaikomas elgėsi agresyviai (b.l. 20).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. B. parodė, kad šiuo metu gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu su savo mama A. B.. Butas, kuriame gyvena nuosavybės teise priklauso mamai. Vakar, t.y. 2019-04-18 apie 18.00 val. jis grįžo namo neblaivus. Namuose dar turėjo alaus, kurį ir vartojo namuose. Tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas, nes mama visuomet prie jo kabinėjasi. Ji mane nuolat kaltina, kad jis kaltas dėl jos sveikatos būklės ir panašiais dalykais. Vakar virtuvėje mama kiek pamena jam sudavė skuduru per veidą, tuomet jis jai stipriai suėmė rankomis už rankų. Tuo jų konfliktas ir baigėsi. Po konflikto jis nuėjo miegoti, nes buvo labai neblaivus. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį pažadinę pristatė į policijos komisariatą. Jis labai gailisi, kad konflikto metu suėmė mamai už rankų ir taip galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis gyvens adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. (b.l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. nustatytas 2,54 promilių neblaivumas (b.l. 36).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis sutrikdė sveikatą savo motinai A. B..

Pats kaltinamasis D. B. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis būdamas neblaivus smurtavo prieš motiną. Tą patvirtina ir nukentėjusiosios nuoseklūs ir išsamūs parodymai. Tą patvirtina pareigūnų, kurie vyko į įvykio vietą, tarnybinis pranešimas, skambučio bendrosios pagalbos telefonu registracijos duomenys, nukentėjusiosios pareiškimas, rašytas dėl smurto artimoje aplinkoje ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taigi, kaltinamojo D. B. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. B. bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kaltinamasis įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys:

Kaltinamasis D. B. profesinio išsilavinimo, iš jo žodžių dirbantis, vedęs, su sutuoktine ir vaikais negyvena, turi du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su motina, neįgalumo grupės neturi, pastovios gyvenamosios vietos neturi. Kaltinamasis ankščiau teistas du kartus pagal tą pačią BK 140 straipsnio 2 dalį. Administraciniai teisės pažeidimai: administracine tvarka baustas. (b. l. 41-45). Iš psichiatrijos įstaigų apie gydymą duomenų nėra, taip pat nėra duomenų, ar asmuo įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje.

Prokurorė pasiūlė kaltinamajam skirti už padarytą veiką laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Teismas sutinka su prokuroro pozicija. Kaltinamasis teigia, jog dirbantis, gailisi, savo veiką pripažino. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įvertinus tai, kad padarytas smurtinis nusikaltimas, kai asmuo anksčiau už šio pobūdžio veikas buvo teistas, todėl tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri paskatins koreguoti jo smurtinį elgesį. Taip pat kaltinamasis įpareigotinas įsidarbinti arba tęsti darbą.

Be to, taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl kardomųjų priemonių

D. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-04-19, 1.20 val., iki 2019-04-19 10.47 val. (b. l. 24-25), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 33), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); 2) gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam D. B. laisvės apribojimą – 1 metams ir 4 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje) 2) gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2019-04-19, t.y. 1 parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti kaltinamajam D. B. - laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje) 2) gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.).

Į paskirtą bausmę įskaityti laikotarpį, įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 nuosprendį ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 nuosprendį atliktą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 33), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.