- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-818-273/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01977-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- G. K., G. U.
- Ieškovas
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Kėdainių pagalbos
- Išvadą teikia
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2531-347/2017 pagal ieškovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. K., G. U., trečiajam asmeniui Kėdainių pagalbos šeimai centrui, institucija, teikianti išvadą – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi su ieškiniu į Kėdainių rajono apylinkės teismą prašydamas neterminuotai apriboti atsakovų G. K. ir G. U. tėvų valdžią į dukrą U. K., nustatyti U. K. nuolatinę globą, globėju skirti Kėdainių pagalbos šeimai centrą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su globėju. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai dukra nesirūpina. Atsakovė stokoja socialinių įgūdžių, atsakomybės ir supratimo, kaip užtikrinti gyvenimiškų vaiko poreikių tenkinimą, piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovas gyvena Šiaulių rajone, turi kitą šeimą, su dukra emociniai ryšiai yra nutrūkę, nes tėvas su dukra ilgą laiką nebendravo. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. AD-1-163 U. K. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju buvo paskirti Kėdainių vaikų globos namai „Saulutė“ (dabar – Kėdainių pagalbos šeimai centras), todėl šis trečiasis asmuo, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, skirtinas mergaitės globėju. Atsakovas G. U. ieškiniui neprieštaravo.Atsakovė G. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji rūpinasi dukra, tarp jos ir dukros ryšys yra stiprus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir neterminuotai apribojo atsakovų tėvų valdžią dukrai U. K., gim. (duomenys neskelbtini); nustatė U. K. nuolatinę globą; paskyrė U. K. globėju Kėdainių pagalbos šeimai centrą ir jos gyvenamąją vietą nustatė su globėju ((duomenys neskelbtini)); priteisė iš atsakovų po 50 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio ir po 9,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.Teismas nurodė, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovams neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 str. 1 d. ir 2 d.). Atsakovai tinkamai nevykdo pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą U. K., nesirūpina jos dvasine gerove, atsakovė nesudaro ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų namuose, o atsakovas nerodo jokio noro auginti dukrą, atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, jos gyvenamojoje vietoje esančios sąlygos nėra saugios, tuo daroma žala vaiko vystymuisi, dėl ko esamoje situacijoje vaikui grįžti į šeimą nėra jokių galimybių. Po vaiko paėmimo atsakovė savo gyvenimo būdo nepakeitė, o atsakovas nerodė jokio noro ir realių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą. Objektyvios ir pakankamos priežasties, kuri neleistų atsakovams įgyvendinti savo tėviškų pareigų, teismas nenustatė. Duomenų, kad atsakovai būtų suinteresuoti keisti esamą padėtį, galėtų pakeisti požiūrį į U. K. priežiūrą, auklėjimą ir ateityje sugebėtų ja pasirūpinti, byloje nėra. Teismas sprendė, kad Kėdainių pagalbos šeimai centras yra tinkamiausias būti U. K. globėju, nes būdamas laikinuoju globėju, centras tinkamai vykdė savo pareigas, užtikrino sveikas ir saugias sąlygas globotinei. Be to, Kėdainių pagalbos šeimai centras parašė prašymą dėl paskyrimo U. K. nuolatiniu globėju.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pagrindai neterminuotam tėvų valdžios apribojimui taikyti;Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nevertino, kad tarp atsakovės ir dukros yra stiprus emocinis ryšys, kad atsakovė dėjo visas pastangas įgyti socialinius įgūdžius ir išvengti alkoholio vartojimo, įsidarbinti.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau: 2018 m. sausio mėn. G. K. šeimos lankymo žurnalo kopiją, 2018 m. vasario 9 d. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro rašto kopiją, 2018 m. vasario 12 d. Sodra duomenų bazės išrašą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Nuo pat įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą buvo stebima didelė atsakovės socialinių įgūdžių stoka, nenoras priimti teikiamos pagalbos, nesuiteresuotumas ieškotis darbo, nenoras palaikyti tvarką ir švarą, įsipareigojimų nevykdymas, dideli įsiskolinimai už komunalines paslaugas, melavimas. Atsakovė nebuvo suinteresuota patenkinti bent jau būtiniausius nepilnamečio vaiko fiziologinius poreikius, vengia dirbti viešuosius darbus už gaunamą socialinę pašalpą. Atsakovė piktybiškai vengia socialinių darbuotojų lankymosi, dažnai neįsileidžia į namus, neįžvelgia savo elgesyje problemų, nepriima teikiamos pagalbos, nėra suinteresuota keisti savo gyvenimo būdo, tačiau kaltina aplinkinius dėl situacijos jos šeimoje, todėl jos teiginys, kad socialiniai darbuotojai turėjo jai padėti išsiugdyti socialinius įgūdžius yra nepagrįstas. Atsakovė pati nepriima aplinkinių pagalbos;Atsakovės teiginiai, kad ji kreipėsi į medikus pagalbos dėl alkoholio vartojimo, neatitinka tikrovės, ir yra klaidinantys bei melagingi. Atsakovė paskutinį kartą lankėsi VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabinete 2017 m. rugpjūčio 25 d., 28 d. buvo paskirtas vizitas, tačiau atsakovė pas gydytoją neatvyko;Sodros pateikiamais duomenimis atsakovė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 12 d. yra atskirose darbovietėse išdirbusi ne ilgiau kaip mėnesį laiko.Trečiasis asmuo Kėdainių pagalbos šeimai centras prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Atsakovė yra priešiškai nusiteikusi socialinių darbuotojų atžvilgiu, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti, dažnai teikia melagingą informaciją apie save, piktybiškai neįsileidžia į namus;Atsakovė turi stiprią priklausomybę alkoholio vartojimui ir nepripažįsta esanti nuo jo priklausoma. Ji atsisakė socialinio darbuotojo pagalbos padėti spręsti šią problemą. Nesutiko gydytis nuo alkoholio priklausomybės;Atsakovė nuo 2011 m. neturi ir nedirba nuolatinio darbo, negauna pastovių pajamų. Kartais padirba pavienius, nelegalius darbus pas ūkininkus, o gavusi darbo užmokestį panaudoja svaigalų pirkimui. Šiuo metu ji yra registruota teritorinėje darbo biržoje;Dukrai apsigyvenus globos įstaigoje, atsakovė dažnai lankė mergaitę, tačiau buvo ne vienas kartas kuomet į susitikimus ateidavo neblaivi ir buvo išprašyta. Dukra laukdavo atsakovės apsilankymų, tačiau ši dažnai neateidavo. Dėl dažno atsakovės neapsilankymo, dukra paprašė susitikimus retinti, kad nepraleidinėtų treniruočių, kurias ji lanko kelis kartus per savaitę. 2018 m. vasario 6 d. turėjo įvykti susitikimas, tačiau globotinė išsakė savo nuomonę, kad šiandien susitikti su atsakove nenori. Ši informacija telefonu buvo perduota atsakovei, kuri su tuo nesutiko ir apkaltino centro darbuotojus vaiko pasisavinimu, nuteikinėjimu prieš ją. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje sprendžiamas ginčas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo teisėtumo.Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 2018 m. sausio mėn. G. K. šeimos lankymo žurnalo kopiją, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro 2018 m. vasario 9 d. rašto kopiją, 2018-02-12 Sodra duomenų bazės išrašą. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija pateiktus įrodymus priima į bylą, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003). Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti. Remiantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti motinos veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jos kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams motinos valdžia, ir pateikti jos veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovės G. K. šeima 2012 m. sausio 6 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo įrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Po to, kai 2016 m. vasario 15 d. iš neblaivios G. K. buvo paimta jos dukra U. K., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 19 d. įsakymu atsakovės G. K. dukrai U. K. gim. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirti Kėdainių vaikų globos namai „Saulutė“. Pagal 2016-02-23 Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinosios globos planą G. K. įsipareigojo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, susirasti darbą ir dirbti, susitvarkyti buitį ir lankyti dukrą vaikų globos institucijoje, kad neprarastų emocinio ryšio su dukra. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš vaikų globos namų „Saulutė“ darbuotojų 2016 m. buvo gauti 5 tarnybiniai pranešimai dėl netinkamo G. K. elgesio vaikų globos institucijoje (b. l. 22-26), kuriuose nurodyta, kad G. K. dukrą į globos įstaigą atveda išgėrusi, vėluoja, kelia triukšmą, reiškia nepasitenkinimą įstaigos socialinėmis darbuotojomis, dukros priežiūra. 2016 m. gegužės 23 d. G. K. būdama neblaivi atvyko į mokyklą - darželį „Vaikystė“ (b. l. 21). 2017 m. dėl netinkamo G. K. elgesio vaikų globos namuose „Saulutė“ gauti 3 tarnybiniai pranešimai (b. l. 27-29), iš kurių matyti, kad lankydama dukrą atsakovė buvo neblaivi, t.y. 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. kovo 22 d. ir 2017 m. liepos 4 d. jai buvo nustatytas girtumas. Kėdainių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko globos peržiūros 2016-08-23, 2016-12-08, 2017-03-09 aktuose konstatuota, kad dirbant socialinį darbą su motina teigiamų rezultatų nėra, nes motina priešiškai nusiteikusi socialinių darbuotojų atžvilgiu, pagalbos nepriima ir nebendradarbiauja, ji neįvykdė nei vieno jai duoto įpareigojimo. Pažymėtina, kad į laikinosios globos peržiūrą (2016-12-08) G. K. atvyko būdama neblaivi.Iš Kėdainių bendruomenės socialinio centro 2017 m. vasario 2 d. rašto ir šeimos aplankymo aktų matosi, kad apsilankymų metu pas G. K. namuose randama netvarka ir nešvara. G. K. nesitvarko ir namuose nepalaiko elementarios švaros, neieško darbo, patarimų neklauso, nurodymų nevykdo ir nuolat meluoja. Iš Kėdainių pagalbos šeimai centro 2017 m. spalio 4 d. rašto Nr. 2-398 matyti, kad apsilankymo pas G. K. metu 2017-10-02 ji rasta neblaivi (0,97 prom. neblaivumas), bute rasta didžiulė nešvara ir netvarka, G. K. atsisakė siūlytos psichologo pagalbos, socialinio darbuotojo teikiamų socialinės priežiūros ir bendrųjų socialinių paslaugų, taip pat atsisakė gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Kaip matyti iš Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos medžiagos, socialinis darbas su atsakove buvo dirbamas ilgą laiką, tačiau jis teigiamų rezultatų nedavė dėl atsakovės kaltės, todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad socialinių darbuotojų pastangos padėti atsakovei buvo nepakankamos. Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad atsakovė G. K. piktnaudžiauja alkoholiu, o jos apeliacinio skundo argumentas, kad ji kreipėsi į medikus dėl alkoholio vartojimo ir gydosi, yra nepagrįstas. Iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro 2018-02-09 rašto matosi, kad G. K. Psichikos sveikatos kabinete paskutinį kartą lankėsi 2017 m. rugpjūčio 25 d., o 28 d. pas gydytoją neatvyko. Be to, šiame rašte nurodoma, kad atsakovė registravosi psichiatro konsultacijai ir neatvyko paskirtomis dienomis, t.y. 2016 metais keturis kartus ir 2017 metais taip pat keturis kartus.Sodros duomenimis G. K. nuo 2016-03-14 iki 2016-04-15 dirbo Kėdainių miesto seniūnijoje viešuosius darbus už socialinę pašalpą, o nuo 2016-10-18 iki 2016-11-21 dirbo pas ūkininką V. G.. (b. l. 68-71).Nors atsakovė G. K. teigia, kad ją ir dukrą sieja stiprus emocinis ryšys, tačiau šis argumentas paneigiamas ieškovo bei trečiojo asmens Kėdainių pagalbos šeimai centro byloje pateiktais duomenimis, iš kurių matosi, kad atsakovė dukrai savo elgesiu daro neigiamą įtaką, dukra pergyvena dėl motinos problemų, dukters ir motinos susitikimai įvertinti kaip traumuojantys vaiką. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė G. K. nevykdo pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą U. K., nesirūpina jos dvasine gerove, nesudaro ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų namuose, piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko atsakovės gyvenamojoje vietoje esančios sąlygos nepilnametei dukrai nėra saugios, todėl vaikui grįžti į šeimą nėra jokių galimybių. Duomenų, kad atsakovė būtų suinteresuota keisti esamą padėtį, keistų požiūrį į dukters U. K. priežiūrą, auklėjimą ir ateityje sugebėtų ja pasirūpinti, byloje nėra. Tai patvirtina ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei trečiojo asmens Kėdainių pagalbos šeimai centro atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, kurių pagrindu padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.