Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolės Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Jelenai Sabaliauskienei, gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui, nukentėjusiajam S.J. J., nedalyvaujant civilinio ieškovo – Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Molėtuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, Ramygalos sen., Panevėžio raj., 10 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK)135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Nusta t ė:

Kaltinamoji E. B. 2009 m. gruodžio 30 d., apie 22 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Panevėžio raj., Ramygalos sen., (duomenys neskelbtini) kaime, savo namuose, dėl asmeninių paskatų, konflikto metu, tyčia peiliu vieną kartą dūrė į pilvo sritį savo šeimos nariui – sugyventiniui S.J. J., ko pasėkoje - dėl durtinio pjautinio kiauryminio pilvo kairės pusės sužalojimo su blužnies pažeidimu nukentėjusiajam S. J. J. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji E. B. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 30 d., apie 22 val. abu su S. J. J. sugrįžo iš svečių, kur vartojo alkoholinius gėrimus, namuose dar išgėrė 8 proc. stiprumo alaus. Jos neblaiviam sugyventiniui S. J. J. ėmus jai priekaištauti dėl kitų vyrų ir sudavus ranka jai per veidą, ji dėl savo neblaivumo taip pat nesusivaldė ir rankoje turėtu virtuviniu peiliu vieną kartą dūrė S. J. J. į pilvo sritį. Tokio savo poelgio labai išsigando, išbėgusi į lauką išmetė peilį, o po kelių minučių grįžusi į kambarį iškvietė medicininę pagalbą ir policiją, pranešdama, kad sužalojo žmogų. Gailisi nusikaltusi, pripažįsta ligonių kasos ieškinį ir sutinka atlyginti 1976,09 Lt .

Kaltinamosios kaltė grindžiama jos prisipažinimu ir kitais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Nukentėjusysis S. J. J. parodė, kad 2009 m. gruodžio 30 d. kartu su savo sugyventine E. B. buvo svečiuose, vartojo alkoholinius gėrimus, o grįžę į namus dar išgėrė 8 proc. stiprumo alaus. Kadangi buvo išgėręs, ėmė priekaištauti E. B. dėl kitų vyrų ir sudavė ranka jai į veidą, po ko E. B. mostelėjo ranka jo pusėn ir jis pajuto dūrį į pilvo sritį, kairėje pusėje, žemiau širdies ploto bei pamatė bėgantį kraują. Suprato, kad jam įdūrė E. B., kuri išsigandusi trumpam išbėgo į lauką, o sugrįžusi iškvietė greitąją pagalbą, palydėjo jį į ligoninę. Nukentėjusysis parodė, kad E. B. yra jo sugyventinė, su ja kartu gyvena devynerius metus, ant jos nepyksta, jaučiasi gerai, jokios žalos priteisti neprašo ir nenori, kad jai būtų atimta laisvė.

Iš 2009-12-30 tarnybinio pranešimo dėl sužaloto asmens matyti, kad 2009-12-30 apie 22.30 val. į VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“ priėmimo skyrių dėl durtinės žaizdos pilvo srityje iš savo namų (duomenys neskelbtini) kaime, Ramygalos sen., Panevėžio raj. pristatytas S. J. J. ( b.l. 3 )

Iš 2009-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Ramygalos sen., Panevėžio raj. Virtuvėje užfiksuota stovinti virtuvinė spintelė, iš jos stalčiaus paimti du peiliai, kiti du peiliai paimti nuo kambaryje esančio staliuko. (b.l. 4)

Iš 2010-02-02 nutarimo dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, grąžinimo matyti, kad visi paimti keturi peiliai buvo grąžinti S. J. J. (b.l.13).

Iš specialisto išvados Nr. G 135/10(05) matyti, kad S. J. J. nustatytas durtinis- pjautinis kiauryminis pilvo kairės pusės sužalojimas su blužnies pažeidimu, kuris padarytas galimai 2009-12-30 suduodant vieną smūgį aštriu, duriančiu-pjaunančiu savybių įrankiu, galimai peilio geležte. Dėl nustatyto sužalojimo S. J. J. sveikata sutrikdyta sunkiai (b.l.16).

Iš specialisto išvados Nr. G 7/10 (05) matyti, kad E. B. apžiūros, atliktos 2010-01-04 metu, jos sužalojimo žymių nenustatyta (b.l. 22).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2009-12-30 23 val. 36 min. patikrinus E. B. alkotesteriu, buvo nustatytas 1,67 promilės alkoholio (b.l.47).

Surinktų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamoji E. B. 2009-12-30 apie 22 val. namuose, konflikto metu, virtuviniu peiliu tyčia vieną kartą dūrė savo šeimos nariui – sugyventiniui S. J. J. į gyvybiškai svarbią kūno vietą - pilvo sritį ir taip jį sužalojo, padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios parodymai apie kilusį konfliktą, t.y. sugyventinio jai pareikštus priekaištus, jo smūgį jai į veidą ir po to sekusį jos (kaltinamosios) dūrį peiliu sugyventiniui S. J. J. į pilvo sritį yra nuoseklūs ir visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymams. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad įvykio dieną abu sugyventiniai girtavo, konfliktavo. Tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog konfliktas su visais dėl to atsiradusiais padariniais tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilo dėl asmeninių paskatų ir pykčio. S. J. J. teismo posėdyje pripažino, kad konfliktas įvyko dėl jo paties netinkamo elgesio, t.y. jo girtumo pasėkoje išsakytų bereikalingų priekaištų kaltinamajai bei smūgio jai į veidą sudavimo. Kaltinamoji dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį tik vieną kartą, spontaniškai kilusio tarpusavio ginčo metu, išankstinės tyčios nebuvo, tačiau vertinant įvykio aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai ir peilio panaudojimas esant analizuojamoms aplinkybėms, buvo neadekvatūs nukentėjusiojo elgesiui bei susidariusiai situacijai, ką pripažino ir pati kaltinamoji. Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji E. B. suvokė savo veikimo pavojingumą sugyventinio gyvybei ir sveikatai, numatė, kad gali sukelti pavojingas pasekmes jo sveikatai, ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, tai yra veikdama netiesiogine, neapibrėžta tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinį, su kuriuo devynerius metus gyvena, nors ir nėra įregistravę partnerystės. BK 248 str. 2 d. ir BPK 38 str. išaiškinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu laikomas ne tik sutuoktinis, bet ir asmuo, su kuriuo bendrai gyvenama neįregistravus santuokos. Esant nustatytoms aplinkybėms E. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Nustatytos dvi atsakomybę lengvinačios aplinkybės, t.y. kad nukentėjusioji nuoširdžiai prisipažino ir gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), ką rodo jos nuoseklūs parodymai, atitinkantys nukentėjusiojo parodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, jos pastangos pagelbėti nukentėjusiajam iš karto po sužalojimo, tokiu būdu bandant išvengti sunkesnių padarinių, t.y. pranešimas apie nusikaltimą policijai, greitosios medicininės pagalbos iškvietimas, palydėjimas į ligoninę, slaugymas, ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.), t.y. neteisėtas ir moralės požiūriu nepriimtinas nukentėjusiojo elgesys - smūgio kaltinamajai į veidą sudavimas, iš dalies nulėmęs kaltinamosios smurtinę veiką prieš jį. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamoji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio ir tai akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajai E. B. bausmę atsižvelgiama į LR BK 54 str. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamoji E. B. įvykdė labai sunkų, tyčinį baigtą nusikaltimą. E. B. teistumas už ankstesnį nusikaltimą yra išnykęs. Nusikaltimo motyvai - spontaniškai kilęs pyktis, kerštas. Kaltinamoji nedirba, registruota darbo biržoje, seniūno charakterizuojama neigiamai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, turi tris nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu motinos valdžia jai apribota (b.l. 82, 84). Atsižvelgiama, kad kaltinamoji nėra psichiatro ir priklausomybių įskaitoje (b.l. 77, 79), nuo 2008-07-03, t.y. beveik du metus nėra bausta administracine tvarka (b.l. 83), nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nukentėjęs S. J. J. nors ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau šiuo metu yra pasveikęs, išliko darbingas, t.y. dėl nusikalstamos veikos jam neliko sunkių pasekmių. S. J. J. nurodė, kad su E. B. ir dabar kartu gyvena, nepyksta ant savo sugyventinės, prašo jai skirti kuo švelnesnę bausmę. Nusikaltimo pagal BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dvylikos metų. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnis numato galimybes skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę net tada, kai pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta. Nustatyta, kad E. B. praktiškai iš karto po nusikalstamos veikos padarymo pati apie tai pranešė policijai ir iškvietė greitąją pagalbą, prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo priežastis bei aplinkybes, kuriomis nėra pagrindo abejoti, nes jos atitinka nukentėjusiojo taip pat nuosekliems parodymams. Tai rodo, kad E. B. ne tik nuoširdžiai gailisi, bet ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikaltimą, kas mažina jos padarytos veikos pavojingumą, rodo jos atsitiktinį pobūdį. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamoji būtų linkusi smurtauti, ar konfliktiškai elgtis. Paties neblaivaus nukentėjusiojo provokuojantis elgesys iš dalies iššaukė kaltinamosios spontanišką nusikalstamą veiką, kurios pasekmes, kiek tai įmanoma, ji stengėsi sušvelninti. Kaltinamosios nusikalstama veika nukentėjusiajam turtinės žalos nebuvo padaryta. Nukentėjusysis parodė, kad E. B. jį slaugė, stengėsi jam padėti, šiuo metu jis jaučiasi visiškai sveikas, jie kartu gyvena ir nesiruošia skirtis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai E. B. BK 135 str. 2 d. sankcijos ribose numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neteisingas ir nepagrįstas. Kadangi yra nustatytos BK 62 str. 1 d. imperatyviai nurodytos sąlygos, teismas konstatuoja, kad E. B. atžvilgiu bausmės paskirties tikslai ir teisingumo principo (BK 41 str. 2 d.) įgyvendinimas gali būti pasiektas ir paskyrus jai švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje, tai yra su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p.) Įvertinus išdėstytas aplinkybes, bausmės paskirtį, E. B. skirtina vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus apribojimus ir įpareigojant iki 2011- 06-01 neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 2 d., 3 d., 6 d., 5 p.).

Dėl E. B. įvykdyto tyčinio sunkaus nusikaltimo buvo sunkiai sutrikdyta S. J. J. sveikata ir tai konstatuota LR BK 141 str. nustatyta tvarka, t.y. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, nustatyta tvarka. S. J. J. dėl padarytų sužalojimų buvo gydomas VŠĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“, jo gydymo išlaidos sudarė 1976,09 Lt. Kaltinamoji sutiko su civiliniu ieškiniu dėl žalos ieškovui – Valstybinei ligonių kasai. Sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra realus, pagrįstas, todėl visiškai tenkintinas ir iš E. B. Valstybinei ligonių kasai priteistina 1976,09 Lt (LR CK 6.283str. 1 d.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo dienos, jam įsiteisėjus.

Į bausmės laiką įskaičiuotina viena laikino sulaikymo diena, t.y. 2009-12-31.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR BPK 301- 302 straipsniais, 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d. , 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 115 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

E. B. pripažinti kalta pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p. ir, taikant LR BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., nuteisti ją vienerių metų ir 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant iki 2011-06-01 neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos, jam įsiteisėjus.

Į bausmės laiką įskaičiuoti vieną laikino sulaikymo dieną - 2009-12-31.

Išaiškinti, kad nuteistoji E. B. privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą.

Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš E. B. už S. J. J. gydymą VŠĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“ 1976,09 Lt Valstybinei ligonių kasai, įmonės kodas 191351679, VLK sąsk. Nr. 217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.