Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-10-24 · Byla Nr. N2-8236-777/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-24
Bylos Nr.
N2-8236-777/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05906-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
Ž. M.
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.N2-8236-777/2012(Proceso Nr.2-06-3-05906-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3, 75.9, 77.4.2, 78.2.1, 99.5, 99.7, 116.1, 116.6 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei Ž. M., išvadą teikiančios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę byla pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui V. M., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir V. M.; nustatyti nepilnamečio vaiko N. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus N. M. išlaikymui po ½ MMA (minimalios mėnesinės algos) mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui N. M. po ½ MMA (minimalios mėnesinės algos) per mėnesį skaičiuojant už trejus metus nuo ieškinio padavimo (2012-05-15). Nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė 2003-10-29 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje gimė sūnus N. M., iš pirmos santuokos ji augina sūnų S. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas beveik visą santuokos laiką niekur nedirbo, šeimą išlaikė ji, turto neužgyveno. Visą laiką gyveno jos motinai B. R. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2009 m. pradžioje atsakovas paliko šeimą, išlaikymo vaikui neteikia, su ja bei sūnumi nebendrauja. Atsakovas gyvena ir dirba užsienyje.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai. Atidėti bylos nagrinėjimo neprašė. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų su sutuoktiniu kaltės. Paaiškino, kad atsakovas trejus metus, t.y. nuo 2009 metų liepos mėnesio, nei su ja, nei su sūnumi visiškai nebendrauja, išlaikymo vaikui neteikia. Iki tol puse metų išlaikymo vaikui atsakovas jau nebeteikė, šeimą išlaikė ji viena. Pagrindinė skyrybų priežastis tai, kad atsakovas nedirbo, šeima nesirūpino. Jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 4000 Lt.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, nurodydama, kad vaiku rūpinasi ir išlaiko tik ieškovė. Prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.1028 (b.l.5). Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio N. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l.7). Ieškovė turi dar vieną sūnų S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.7). Iš pateiktų pažymų apie turimą turtą nustatyta, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo (b.l.8, 9).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas su ieškiniu sutinka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas gyvenant santuokoje nedirbo, šeimos materialiniais reikalais nesirūpino, išlaikymo vaikui pastaruosius keletą metų neteikė, pripažįsta, kad abi šalys kaltos dėl santuokos iširimo. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau daugiau, nei trejus metus, atsakovas nei su ja, nei su sūnumi visiškai nebendrauja. Ieškovė nebenori išsaugoti santuokos, tam neprieštarauja ir atsakovas. Paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Byloje duomenų apie sutuoktinių vardu registruotas transporto priemones bei skolinius įsipareigojimus kreditoriams nėra. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad dalintino sutuoktinių turto nėra.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi N. M. nuo pat jo gimimo, tarp jų, bei tarp N. M. ir jo brolio S. Z. yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas sūnaus vystymuisi. Tuo tarpu atsakovas sūnaus nelanko, neteikia jam išlaikymo ir pretenzijų (pageidavimų) tokių nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą byloje bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnamečio N. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Duomenų apie tai, kad atsakovas vykdytų pareigą teikti savo nepilnamečiam sūnui išlaikymą byloje nėra. Kadangi išlaikyti nepilnametį vaiką yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192, 3.194 straipsniai), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui.

CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė pajamos minimalios, augina du nepilnamečius vaikus. Atsakovas dirba, yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jo darbingumas yra apribotas. Teismui atsakovo turtinė padėtis nežinoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, jog byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės, leidžiančios nustatyti mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingas, jo darbingumas nėra apribotas, į tai, kad atsakovas nebendrauja su sūnumi, nuo daugiau, nei trejus metus neteikia išlaikymo, mano, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pažymėtina, kad iki 2012-08-01 minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt, nuo 2012-08-01 minimali mėnesinė alga yra 850 Lt.

Iš atsakovo priteistina 16585,48 Lt išlaikymo įsiskolinimo, kuris apskaičiuojamas taip: už trejus metus nuo 2009-05-15 iki 2012-05-15, t.y. ieškinio padavimo, 36 mėn. x 400 Lt ? 14400 Lt, nuo ieškinio padavimo, t.y. 2012-05-16, iki sprendimo priėmimo, t.y. 2012-10-24, 206,45 Lt nuo 2012-05-16 iki 2012-05-31 (16 dienų x 400 Lt : 31 dienos ?206,45 Lt) + 800 Lt už 2012 m. birželį ir liepą + 850 Lt už 2012 rugpjūtį ir rugsėjį +329,03 Lt nuo 2012-10-01 iki 2012-10-24 (24 dienos x 425 Lt : 31 dienos ? 329,03 Lt).

Po sprendimo priėmimo priteistinas iš atsakovo išlaikymas sūnui N. M. kas mėnesį mokamomis ½ dydžio minimalios mėnesinės algos dydžio periodinėmis išmokomis po sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „M.“, atsakovui – santuokinė pavardė – „M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Teismui patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 284 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš atsakovo priteisina 660 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio ieškovė yra atleista, kuris apskaičiuojamas taip: 16585,48 Lt (išlaikymo įsiskolinimo suma) x 3 proc. ? 498 Lt + 162 Lt (450 Lt x12 mėn. x 3 proc.; už priteistą išlaikymą po sprendimo priėmimo) ir 2,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 662,25 Lt (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.1028), tarp V. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir Ž. M. (buv. G.), a.k(duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Priteisti iš atsakovo V. M. išlaikymą N. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis ½ dydžio minimalios mėnesinės algos dydžio periodinėmis išmokomis po šio sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2012-10-25, iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. M. 16585,48 Lt (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt penkių Lt 48 ct) išlaikymo įsiskolinimą N. M., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009-05-15 iki 2012-10-24.

Paskirti ieškovę Ž. M. uzufrukto teise iki N. M. pilnametystės tvarkyti pinigines lėšas, skirtas jo išlaikymui.

Nepilnamečio vaiko N. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove Ž. M..

Šalims vienam iš kito išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo V. M. palikti pavardę – M., Ž. M. palikti santuokinę pavardę – M..

Priteisti iš atsakovo V. M. 284 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt keturis Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Ž. M..

Priteisti iš atsakovo V. M. 662,25 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt du Lt 25 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė