Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Arūnas Zaveckis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų D. V. ir A. V. prašymą išduoti leidimą dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai D. V. ir A. V. prašo išduoti teismo leidimą sudaryti dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį. Nurodo, kad ½ šio namo priklauso pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2009-04-24 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai taip pat nurodo, jog šio nekilnojamojo turto įsigijimui AB SEB bankas suteikė jiems 576 000 Lt kreditą ir kredito grąžinimo užtikrinimui būtinas minėto nekilnojamojo turto įkeitimas banko naudai. Pareiškėjai nurodė, kad augina nepilnametę dukrą D. V. , gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai taip pat nurodė, kad sudarius dalies namo įkeitimo sandorį nepilnamečio vaiko teisės ir interesai nebus pažeisti, nes jų gaunamos pajamos užtikrins kredito grąžinimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti, nes nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo (LR CPK 581 str.), o būtent:

LR CK 3.85 str. 2 d. įtvirtintas reikalavimas sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų, gauti teismo leidimą sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto, kuris yra šeimos turtas. Šeimos turtu pripažintinas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti (LR CK 3.84 str. 2 d.). Kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos. Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų, šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo išduoti teismo leidimą sudaryti dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį, tačiau pareiškime savo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini). Be to, iš teismui pateiktos 2009-04-27 kredito sutarties Nr. 1450918010199-E4 matyti, jog pareiškėjai joje nurodė turintys dar vieną gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių kam nuosavybės teise priklauso minėtos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėse. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei pareiškėjų šeima faktiškai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), arba bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šios gyvenamosios patalpos arba viena iš jų šeimai priklauso nuosavybės teise, teismo leidimas sudaryti dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandorį yra nereikalingas. Tuo atveju, jeigu šeimai nuosavybės teise priklauso tik viena gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), ir joje šeima faktiškai gyvena, teismo leidimas sudaryti šios gyvenamosios patalpos įkeitimo sandorį yra būtinas. Dėl išdėstyto pareiškėjai turi pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius minėtas aplinkybes dėl šeimos turto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. bei 290 ir 291 str. str., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų D. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teismo leidimo įkeisti dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išdavimo.

Nurodyti pareiškėjams D. V. ir A. V. , kad pašalinus prašymo trūkumus ar išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms priimti prašymą, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.