Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., gim. (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, turintis 40 procentų darbingumo lygį, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2007 m. birželio 10 d., nenustatytą valandą, bute, esančiame Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas V. D. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 36 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kakle, kairiame peties sąnaryje, krūtinėje, šonuose, pilve, rankose, dešinėje kirkšnyje, kojose, taip nežymiai sutrikdymas nukentėjusiosios sveikatą, taip pat tyčia suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 18 smūgių į galvos sritį, padarydamas jai galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosyje, akių vokuose – skruostuose – žanduose - lūpų kampuose, smakre, ausyse - smilkiniuose, kaktoje, kraujosruvas kaktos, nosies, skruostų, žandų, akių, vokų, smakro, smilkinių, pakaušio, sprando minkštuose audiniuose ir raumenyse, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse, kairio pusrutulio kaktinėje - momeninėje, smilkininėje - pakaušinėje - momeninėje skiltyse su kraujosruvomis, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu, dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą, dėl ko įvyko nukentėjusiosios V. D. mirtis, tokiu būdu V. T. tyčia nužudė V. D. ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

V. T. kaltė, jog jis tyčia nužudė V. D. įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita byloje surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta medžiaga, taip pat paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir paaiškinimais teisme.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino, nurodydamas, kad patį įvykio faktą pripažįsta, tačiau dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, todėl prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklaustas teisme kaltinamasis V. T. parodė, kad 2007-06-09 ryte su draugu gėrė degtinę, vienas pats išgėrė apie 0,5 litro degtinės, po to nuėjęs į parduotuvę, ten dar išgėrė alaus bei nusipirko lietuviško vyno. Apie 13 val. grįžo namo, pasidėjo nusipirktą alų ir vyną ir nuėjo pas L. T., kur buvo ir V. D., kurios anksčiau nepažinojo. Pas L. T. visi kartu išgėrė, ir jis „išsijungė“, nes neprisimena kaip grįžo į savo namus ir ar siūlė V. D. eiti pas jį, nors teigia kvietęs pas save kaimyną L. T.. Mano, kad V. D. išėjo paskui jį. Grįžęs namo jis užmigo. Dėl girtumo neprisimena, ar buvo dar kurs nors užėjęs, ar su V. D. savo namuose gėrė alų, vyną, neprisimena konfliktavęs su V. D., ar sudavė jai kokius nors smūgius, tačiau neneigia, kad taip buvo. Neprisimena, ar grįžęs užrakino buto duris, ar prašė V. D. išeiti iš jo buto, tačiau paaiškino, kad būdamas girtas nemėgsta, jog jo bute būtų pašalinių asmenų. Sekmadienio rytą atsikėlęs apie 6.30 val. pamatė, kad jo lovoje guli moteris. Atrodė, kad ji buvo gyva, nors jis į tai nesigilino, ją užklojo ir išvažiavo į miestą. Grįžęs girtas apie 11-12 val., atsigulė miegoti, o po 3 valandų atsikėlė ir atkreipė dėmesį į tai, kad gulinti moteris nepakeitė savo padėties: ji gulėjo ant dešinio šono, todėl ją pasodino, patikrino pulsą, o jo neužčiuopęs dviračiu nuvažiavo į policiją ir pranešė apie negyvą moterį savo bute. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų buvę konflikto su V. D.. Jei V. D. buvo kartu su juo bute, tai galėjo būti taip, kaip parodė liudytojai. Buvo girtas, todėl konflikto su V. D. neprisimena ir nežino, ar sudavė jai smūgius. Invalidumo grupę jis turi 10 metų ir jo susirgimas nesusijęs su turėta galvos trauma. Jei teismas jį pripažins kaltu, jis pasistengs pagal galimybes atlyginti nukentėjusiesiems žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. T. parodė, kad 2007-06-09 apie 15-16 val., būdamas gerokai išgėręs, nuėjo pas kaimyną L. T., kur kartu su kaimyno žmona ir nepažįstama moterimi gėrė jo atsineštą vyną. Neatsiminė momento, kai iš kaimyno į savo namus grįžo su ta nepažįstama moterimi. Neatsiminė, ar sugrįžęs į butą užrakino buto duris ir ar su moterimi jis dar išgėrė vyno. Kadangi buvo labai girtas, neatsimena, kas toliau tarp jų vyko, ar jiedu ginčijosi, ar jis jai sudavė smūgius. Būdamas girtas, yra linkęs išvaryti jo bute esančius asmenis, todėl tą kartą galėjo reikalauti išeiti iš buto ir tą nepažįstamą moterį. Kitos dienos rytą 2007-06-10 apie 6-6.30 val. prabudo vienas ant sofos, o moteris, nusisukusi į šoną, gulėjo ant kitos sofos, ranką uždėjusi ant sofos atlošo. Priėjęs pasižiūrėjo, ar ji kvėpuoja, jai iš burnos buvo išbėgęs skystis, panašus į kraują. Kadangi ji ramiai kvėpavo, jis pagalvojo, kad ji dar miega, todėl jos nebudinęs, užklojo ir užrakinęs buto duris raktu, dviračiu išvažiavo į miestą. Apie 12-12.30 val. grįžo namo. Kadangi buvo labai girtas, todėl net nepažiūrėjęs į gulinčią moterį, atsigulė ant kitos sofos miegoti. Prabudęs apie 15.30 val. pastebėjo, kad moteris guli toje pačioje padėtyje, todėl priėjo prie jos ir pamatė, kad jos kūnas atšalęs ir sustingęs. Jis ją atvertė, pasodino ir suprato, kad moteris mirusi. Jis sutriko, nežinojo, ką daryti, todėl dviračiu nuvažiavo į miestą, išgėrė porą butelių alaus ir tada nuėjo į policiją, kur pasakė, kad jo bute yra negyva moteris. Policijos budintis jam liepė važiuoti namo ir laukti policijos. Taip pat V. T. parodė, kad minėtą vakarą ir naktį niekas kitas pas jį į butą nebuvo atėjęs, jiedu buvo dviese. Sužinojęs moters mirties priežastį, mano, kad jis galėjo tai moteriai suduoti smūgius, nes nieko kito bute nebuvo (b.l. 66, t.1). Šiuos savo parodymus kaltinamasis V. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 67-69, 74, t. 1), nors vėliau nurodė prielaidą, kad ta moteris galėjo išeiti ir ją kažkas kitas sumušė arba naktį kas nors galėjo įeiti į jo butą ir sumušti ją (b.l. 74, t. 1).

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad V. D. buvo jos duktė. 2006-06-09, šeštadienį, apie 10 val. V. D. paprašė duoti 50 Lt, kuriuos ji davė, ir V. D. pasiskolintu dviračiu išvažiavo. Apie dukters mirtį sužinojo sekmadienį iš kriminalistų. Buvo rastas V. D. dviratis, laikrodis, krepšiai su grietine ir varške, kuriuos turėjo šeštadienį ryte, o nerasti jai duoti pinigai. Taip pat paaiškino, kad prieš 3 metus V. D. buvo operuota galva, suteikta antra invalidumo grupė bei dėl galvos traumos ji gydėsi psichiatrijos ligoninėje, negalėjo gyventi be vaistų. Nežino, ar V. D. pažinojo V. T., nes ji kaltinamąjį matė pirmą kartą. Palaiko civilinį ieškinį dėl 5800 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. V. D. laidotuvėmis padėjo rūpintis Klaipėdoje gyvenantis sūnus. Neprisimena, kiek valstybė skyrė lėšų laidotuvėms. Paminklo dar nepastatė ir neturi sąmatos, kiek kainuos paminklas. Su ja dabar gyvena V. D. sūnus.

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad V. D. buvo jo motina, su kuria kartu gyveno, ji juo rūpinosi bei jį išlaikė. 2007-06-09 apie 9-10 val. V. D. išvažiavo iš namų, o jis išėjo į kaimą pas draugus. Apie mamos mirtį sužinojo sekmadienį. Pamatęs, kad į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, jiems paskambinęs sužinojo, jog rasta negyva jo motina. V. D. sunkiai išgyveno jo brolio mirtį, dėl ko pašlijo jos sveikata, ji pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gerdavo kelis kartus per mėnesį. Jis palaiko civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos, turtinės žalos jam nepadaryta.

Liudytoja O. M. parodė, kad matė kaip 2007-06-09 apie 18-20 val. V. T. parėjo kartu su moterimi. Ji tos moters nepažinojo, matė ją pirmą kartą, todėl jos pavardės nežinojo. Moteris atrodė labai girta. Vėliau girdėjo, kad virtuvėje V. T. su ta moterimi trumpai pykosi, girdėjo V. T. reikalaujant tą moterį išeiti iš jo namų, girdėjo garsą panašų į pliaukštelėjimą per veidą. Buvo daugiau nei du pliaukštelėjimai, negirdėjo baldus krentant. Mano, kad naktį iš V. T. buto niekas neišėjo, nes nakčiai į kambarį parsiveda savo šunį, kuris naktį reaguoja į bet kokį triukšmą, o tą kartą jis nelojo. Be to, iki 1 val. ji buvo lauke ir jokio triukšmo taip pat negirdėjo. Kitą dieną apie 10 val. kažkas iš V. T. buto išėjo. Negirdėjo, kad V. T. būtų užrakinęs buto duris, tačiau, kad durys buvo užrakintos, sprendžia iš to, kad kaimynas ryte negalėjo įeiti į V. T. butą. Taip pat parodė, kad girtas, V. T. būdavo piktas ir triukšmaudavo, dėl jo keliamo triukšmo ir girtuokliavimo, buvo kviečiamas apylinkės inspektorius.

Liudytojas L. T. parodė, kad 2007-06-09 grįžęs iš parduotuvės, sutiko V. D., kuri jo paprašė detalių dviračiui. Vėliau, apie 11 val. V. D. atėjo pas jį ir atsinešė alaus, kurį jie gėrė virtuvėje. Jiems begeriant alų, atėjo V. T.. Apie 12 val. V. T. jį ir V. D. kvietė eiti pas jį, sakė turįs vyno. Jis nėjo, o su V. T. išėjo V. D.. Kadangi pas jį liko V. D. dviratis, jis ėjo jos ieškoti: pirmą kartą pas V. T. jis nuėjo apie 13 val., po to apie 15.30 val., bet V. T. durų neatidarė, o trečią kartą nuėjo kitą dieną apie 7 val., durų taip pat niekas neatidarė, jis jokio triukšmo negirdėjo.

Liudytoja L. G. parodė, kad 2007-06-09 apie 15 val. kalbėjosi su kaimynėmis, kurios pasakė, kad V. T. pas save parsivedė jos giminaitę V. D.. Įsivaizdavo, kad jiedu šventė, nes girdėjo tik du balsus. Vėliau eidama į lauką, girdėjo V. T. bute triukšmą: V. T. šaukė, barėsi, kažkas bildėjo, aiškiai girdėjo V. T. balsą, bet neprisiminė, ką konkrečiai V. T. sakė, o V. D. balsą vos girdėjo, ji sakė „ką tu darai?“. Neprisimena, ar girdėjo ją sakant „gelbėkit“. Tą dieną ji išvyko į Andriušaičių kaimą, o namo grįžo apie 22 val. ir matė, kad pas V. T. užsidegė šviesa. Jis buvo vienas, valgė, durys į kitą kambarį buvo uždarytos. Kadangi V. D. nebuvo namuose, todėl ji paklausė kieme buvusių kaimynų S. V., A. V. ir O. M., ar V. D. nėra pas V. T.. Jos ir V. T. butai susisiekia siena ir naktį V. T. bute ji jokio triukšmo negirdėjo. 2007-06-10, sekmadienį, ryte išvažiavo ir apie 18 val. grįžusi pamatė V. T.. Kaimynė O. M. pasakė, kad jai V. T. sakęs, jog V. D. negyva. Nuėjusi į V. T. butą pamatė negyvą V. D.: ji gulėjo ant nugaros, ant lovos krašto, kojos buvo ant žemės, ji buvo visa pamėlusi, jos pakaušis buvo kruvinas. V. T. pradėjo verkti, sakė, kad „geriau jau jis būtų“. V. T. pasakojo, kad ryte paliko miegančią V. D., o apie 16 val. grįžęs, V. D. rado negyvą, jis buvo policijoje, kur pranešė apie V. D. mirtį. Neatsimena, ką jai atsakė V. T. į jos klausimą, kodėl neskambino policijai, o pats nuvažiavo. Jos dukrai paskambinus į policiją, buvo pasakyta, jog apie V. D. mirtį jiems jau pranešta, tačiau nesakė, kas pranešė. Pas V. T. dažnai būdavo girtaujama, o būdamas girtas V. T. dažnai šūkaudavo namuose ir ji nesuprasdavo, jis namuose vienas, ar dar kas nors yra. V. D. kartais būdavo agresyvoka.

Liudytojas O. G. parodė, kad 2007-06-09 kartu su mama L. G. ruošėsi važiuoti į Andriušaičių kaimą. Išeidami išgirdo triukšmą V. T. bute, girdėjo V. T. balsą, 2-3 duslių smūgių garsus. Neprisimena, kad jo teta V. D. būtų šaukusi, ji lyg stenėjo, sakė „ką darai?“. Pro langą nežiūrėjo. Kitą dieną sesuo R. G. jam pasakė, kad V. D. mirė. Iki to įvykio V. D. V. T. bute nematė, pirmą kartą girdėjo, kad V. T. bute mušė moterį. V. D. ne pirmą kartą nutinka tokie konfliktai, ji mėgo išgerti alkoholinių gėrimų, todėl tai žinodamas, jis nenorėjo eiti į V. T. butą ir žiūrėti kas ten vyksta.

Liudytoja R. G. parodė, kad 2007-06-09, šeštadienį, kartu su mama L. G. ir broliu O. G. ruošėsi vykti į kaimą. V. T. buto lango orlaidė buvo pravira, todėl girdėjo V. T. keiksmažodžius. Iš kalbų žinojo, kad pas V. T. yra V. D., kuri dejavo. Į namus grįžo tik kitą dieną ir kaimynė pasiūlė nueiti pažiūrėti, gal V. D. yra negyva. Ji su mama nuėjo į V. T. butą, V. T. sakė, kad buvo policijoje. V. T. buvo susijaudinęs, sakė, kad grįžęs iš kaimyno, rado V. D. miegančią, ją užklojo, bet neatsimena, ką tiksliai jis sakė. Ji liko koridoriuje, o jos motina nuėjo į kambarį. Po to ji skambino policijai.

Liudytoja V. A. parodė, kad apie 2-3 val. iš priešais esančio namo išgirdo vyrišką balsą sakant „nelįsk prie manęs“, tuo metu priešais esančiuose namuose nedegė šviesos. V. T. bute šviesa degė apie 0.30 val. Apie V. D. mirtį sužinojo kitą dieną po triukšmo.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2007-06-09 vakare, apie 18 val. kartu su O. M., S. V. kieme kepė šašlykus, V. T. kieme nematė, triukšmo negirdėjo, nematė, kad pas V. T. buvo atėjusi V. D.. V. T. matė tos pačios dienos ryte, jis galėjo būti truputį išgėręs alaus, nes buvo išėjęs į kiemą. Būdamas blaivus V. T. į kiemą neidavo, retkarčiais ateidavo pas jį. Sekmadienio vakare sužinojo apie V. D. mirtį.

Liudytoja S. V. parodė, kad 2007-06-09 vakare kepė šašlykus ir būnant kieme gerai matė įėjimą į V. T. butą, todėl nematė, kad V. T. kur nors būtų išėjęs.

Iš 2007-06-10 Raseinių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo A. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2007-06-10 19.30 val. pagal budėtojo nurodymą išvyko į Raseinių r. (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas neaiškiomis aplinkybėmis mirusios moters lavonas. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad 2007-06-10 apie 15.45 val. Raseinių r., (duomenys neskelbtini) bute rastas V. D. lavonas su mėlynėmis paakiuose ir išbėgusiu iš nosies krauju. Apie lavoną pranešė buto savininkas V. T., kuris nurodė, kad kartu su V. D. girtavo ir išgertuvių metu su ja susistumdė, tačiau jos nemušė. Po to ją paguldė į lovą ir pastaroji užmigo. Vėliau pastebėjo, kad moteris negyva ir atvažiavo į policiją pranešti (b.l. 3, t. 1).

2007-06-10 įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta bute, adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r., kur rastas V. D. lavonas. Šios įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtos sulaužytos kėdės dalys, antklodė ir pagalvė (b.l. 6-13, t. 1). Šie rasti ir paimti daiktai buvo apžiūrėti, ką patvirtina 2007-06-12 daiktų apžiūros protokolas (b.l. 15-20, t. 1).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 66/07(10) patvirtina, kad V. D. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, lydimo kraujosruvų galvos, sprando poodyje bei minkštuosiuose audiniuose ir raumenyse, kraujo išsiliejimo po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimų, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju bei krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį (160 ml), dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu. Lavono kraujyje rasta 1,31 promilės alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį. Mirtis galėjo įvykti 1-2 paros iki tyrimo pradžios, nes į tai nurodo stiprus lavono raumenų sustingimas, 2 (antra) lavondėmių stadija, puvimo nebuvimas. Lavone rasti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosyje, akių vokuose – skruostuose – žanduose - lūpų kampuose, smakre, ausyse - smilkiniuose, kaktoje; kraujosruvos kaktos, nosies, skruostų, žandų, akių vokų, smakro, smilkinių, pakaušio, sprando minkštuose audiniuose ir raumenyse; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį (160 ml), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse, kairio pusrutulio kaktinėje - momeninėje, smilkininėje – pakaušinėje - momeninėje skiltyse su kraujosruvomis. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, kojos, kokie tai aplinkos daiktai ir pan. (veikusių daiktų požymiai sužalojimuose nėra užsifiksavę) mažiausiai 18 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje kelios - keletas valandų iki mirties, į ką nurodo sužalojimų pobūdis (patižusių bei tuščiavidurių gausios eritrocitų sankaupos, vietomis perivaskuliariai smulkios polinuklearų sankaupėlės) nukentėjusiajai esant įvairiose padėtyse. Kraujo išsiliejimas po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, smegenų sumušimas, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu, dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo konkrečiu atveju sukėlė mirtį. Be to, lavone rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kakle, kairiame peries sąnaryje, krūtinėje, šonuose, pilve, rankose, dešinėje kirkšnyje, kojose, kraujosruva kaklo dešinės pusės minkštuose audiniuose, kurie padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio nurodyti nėra galimybės - tai galėjo būti rankos, kojos, kokie tai aplinkos daiktai ar net pagrindas, kelios - keletas valandų iki mirties (galimai ir tuo pačiu ar panašiu laiku kaip ir aukščiau nurodyti sužalojimai) mažiausiai 36 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje (vertinant izoliuotai) ir įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat lavone rastos senos poodinės kraujosruvos šlaunyse, kairiame klubo sąnaryje, dešinėje blauzdoje padarytos 5-7 paros iki tyrimo pradžios ir jokios įtakos mirčiai neturėjo ir gyvam asmeniui kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai, kurie sukėlė mirtį, būdingi smūgių sudavimui, į ką nurodo sužalojimų pobūdis bei lokalizacija, (b.l. 24-29, t. 1).

Iš neįgaliojo pažymėjimo ir išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatymo matyti, kad V. T. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b.l. 81-83, t. 1).

Iš VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro pažymos matyti, kad V. T. yra Raseinių PSC priklausomybės lygų kabineto įskaitoje. Jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 88, t. 1).

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 247 liudija, kad V. T. nusikaltimo padarymo metu galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai valdyti. Jis nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. V. T. šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. V. T. turimos somatinės ligos įtakos jo psichikos sveikatai veikos metu neturėjo ir neturi šiuo metu, jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones (b.l. 104-106, t. 1).

Iš 2007-06-20 Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių seniūnijos charakteristikos matyti, kad V. T. yra neįgalus ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis – tai neįgalumo pensija, kurią dažnai išleisdavo alkoholiui. Prigėręs dažnai triukšmaudavo, konfliktuodavo su kaimynais, šiuos konfliktus ramindavo Raseinių rajono policijos komisariato darbuotojai (b.l. 119, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Visais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais V. T. kaltė dėl įvykdyto V. D. nužudymo pilnai įrodyta ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d., kaip kito asmens tyčinis nužudymas be kvalifikuojančių aplinkybių. Remiantis ištirtais ir išdėstytais įrodymais teismas konstatuoja, kad V. T. padarytas nusikaltimas laikomas baigtu, nes nuo kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado materialinės pasekmės, numatytos LR BK 129 str. 1 d. dispozicijoje – asmens mirtis. V. D. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, lydimo kraujosruvų galvos, sprando poodyje bei minkštuosiuose audiniuose ir raumenyse, kraujo išsiliejimo po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimų, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju bei krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu.

Pagal LR BPK 20 str. įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir ar šie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Teismas, vertindamas byloje ištirtus įrodymus, taip pat kaltinamojo ir liudytojų parodymus, esminio prieštaravimo tarp jų neįžvelgia ir šie įrodymai teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad kaltinamasis V. T. sužalojimus, sukėlusius V. D. mirtį, padarė kilusio tarpusavio konflikto metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 1 dalies 4 p. pasakyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsirandančių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. V. D. mirties priežastis buvo būtent kaltinamojo atliktų tyčinių veiksmų pasekmė. V. T. sudavė V. D. ne mažiau 36 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bei į galvos sritį ne mažiau 18 smūgių, dėl ko galvos srityje padaryti sužalojimai komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu, dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu, ko pasekoje V. D. mirė. Nukentėjusiai padaryti sužalojimai sukėlė mirtinas pasekmes. Todėl tarp kaltininko nusikalstamų veiksmų, suduodant ne mažiau 36 smūgius į įvairias kūno vietas ir ne mažiau 18 smūgių į galvos sritį, ir nukentėjusios V. D. mirties, yra priežastinis ryšys.

Vertinant teismo medicinos specialisto išvadą Nr. M 66/07(10) (b.l.24-29, t. 1) sąryšyje su kitais byloje ištirtais įrodymais akivaizdu, kad nukentėjusi V. D. buvo sužalota nuo tiesioginių smūgių į galvos sritį, kas sukėlė jos mirtį. Mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, kuo, anot specialisto išvados, galėjo būti rankos, kojos, kokie tai aplinkos daiktai ir pan. Sugretinus byloje ištirtus įrodymų šaltinius dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo – paties kaltinamojo paaiškinimus, liudytojų parodymus apie girdėtų smūgių sudavimą bei faktą, kad vyriškas balsas sakė „nelįsk prie manęs“, specialisto išvadą, daiktinius įrodymus – sulaužytą medinę kėdę, teismas daro išvadą, jog nukentėjusi V. D. buvo sužalota tyčiniais kaltinamojo veiksmais – nuo tyčinių smūgių sudavimo.

Kaltinamasis V. T. pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tačiau dėl girtumo įvykio metu neprisimena įvykio detalių: ar su nukentėjusia V. D. savo bute vartojo alkoholinius gėrimus, ar jiedu konfliktavo ir ar jis sudavė V. D. smūgius, nors neneigia ikiteisminio tyrimo metu duotų savo bei teisme išklausytų liudytojų parodymais nustatytų ir teisme patvirtintų faktinių aplinkybių apie tai, kad jis sužalojo nukentėjusią, prasidėjus tarpusavio konfliktui ir pripažįsta savo veikos padarinius. Kaltinamojo parodymų analizė byloja, kad jis dėl visų kaltinime išdėstytų faktų nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti bylos duomenys, jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teigia, kad alkoholis turėjo įtakos tokiems jo veiksmams.

Kaltinamasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu savo apklausoje pateikė samprotavimą, kad „moteris galėjo išeiti ir ją kažkas kitas sumušė, arba naktį kas nors galėjo įeiti į jo butą ir sumušti ją“ (b.l. 74, t. 1). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusią sužalojo kuris nors kitas asmuo ar kad ji susižalojo pati, be to, šis kaltinamojo samprotavimas paneigtas liudytojų ir iš dalies paties kaltinamojo parodymais. Liudytojai O. M., A. V., S. V. teisme parodė, kad 2007-06-09 iki 2007-06-10 1 val. buvo lauke ir nematė, kad V. D., pats V. T. ar kitas asmuo būtų išėję į lauką iš V. T. buto, ar butų užėję į butą. Liudytoja O. M. parodė, kad grįžusi iš lauko į savo butą apie 1 val., kaip visada nakčiai į kambarį parsivedė savo šunį, kuris naktį reaguoja į bet kokį triukšmą, o tą kartą jis nelojo. Liudytojas L. T. norėdamas grąžinti V. D. dviratį, buvo atėjęs pas V. T. tris kartus: 13 val., 15.30 val. ir 7 val. ryto, tačiau durys buvo užrakintos ir jų niekas neatidarė. Liudytoja L. G. parodė, kad naktį matė V. T. bute degančią šviesą, girdėjo tik du balsus, aiškiai girdėjo V. T. balsą, kuris šaukė, barėsi, kažkas bildėjo, V. D. balsą vos girdėjo, ji sakė “ką darai?“. Liudytoja R. G. pro V. T. buto lango pravirą orlaidę girdėjo V. T. keiksmažodžius. Pats kaltinamasis teisme paaiškino, kad jis nemėgsta kai jo bute yra pašalinių asmenų, kad ryte atsikėlęs, užrakino buto duris ir išvažiavo į miestą. Tai patvirtina nustatytą faktą, kad naktį ir 2007-06-10 ryte joks kitas pašalinis asmuo neturėjo realios galimybės patekti į V. T. butą, kad bute buvo tik V. T. ir V. D., ir leidžia teismui padaryti išvadą, kad V. D. sužalojimus padarė būtent kaltinamasis V. T.. Teismas neturi pagrindo netikėti teisme apklaustų liudytojų parodymais, nes jie papildo vieni kitus, sutampa su paties kaltinamojo parodymais ir kitais įrodymais, leidžiančiais teismui padaryti išvadą, kad įvykio dieną pas V. T. į butą nebuvo patekęs joks pašalinis asmuo.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusios buvo konfliktas, kurio pasekmė – nukentėjusiai padaryti sužalojimai, tame tarpe ir sužalojimai, nulėmę V. D. mirtį. Liudytoja V. A. parodė, kad apie 2-3 val. girdėjo iš priešais esančio namo vyrišką balsą sakant „nelįsk prie manęs“, taip pat liudytojas O. G. paaiškino, kad V. D. reputacija buvo gerai žinoma, ne pirmą kartą ji dalyvaudavo konfliktuose. Remiantis šių liudytojų parodymais bei paties kaltinamojo paaiškinimu, jog jis nemėgo, kad jo bute būtų pašalinių asmenų, varęs V. D. iš savo buto, teismas daro išvadą, jog būtent V. D. elgesys, nenoras išeiti iš V. T. buto, ir buvo tarp jų įvykusio konflikto priežastimi. Byloje nustatyta, kad būdamas girtas V. T. dažnai triukšmauja ir konfliktuoja su kaimynais, pagal liudytojų parodymus tiek V. T., tiek ir pati nukentėjusi buvo išgėrę alkoholinių gėrimų, visos įvykio aplinkybės bei kaltinamojo ir nukentėjusios bendravimas įvykio metu ir betarpiškai prieš įvykį, rodo, kad, nors nukentėjusią pažinojo tik iš matymo, tarp jų įvykęs konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, todėl V. T. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis nužudymas be kvalifikuojančių požymių.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. T. nusikalstamai būtų veikęs būtinosios ginties sąlygomis ar būdamas didžiai susijaudinęs. Iš paties kaltinamojo bei liudytojų parodymų matyti, jog V. T., kaip ir nukentėjusi V. D., nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymu.

Kaltinamojo V. T. kaltė pasireiškė tyčine forma, kurią atskleidžia subjektyviosios pusės požymiai, nors pačiam kaltinamajam nepaaiškinamas nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas. Byloje nėra jokių duomenų, keliančių abejonių dėl kaltinamojo psichinės būsenos nusikaltimo padarymo metu ar anksčiau. Pagal teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 247 išvadą, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis V. T. suvokė savo veiksmų esmę ir pilnai galėjo juos valdyti. Taigi, kaltinamojo tyčios intelektualinis elementas – pavojingos draudžiamos veikos suvokimas ir pavojingų pasekmių numatymas sąlygojo valinį elementą – nesąmoningą leidimą pasekmėms kilti: kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negalėdamas adekvačiai įvertinti situacijos, įvykus konfliktui tarp jo ir nukentėjusios V. D. ir būdamas priklausomas nuo alkoholio, tyčia sudavė smūgius jai, nors ir nesiekė nukentėjusios mirties, tačiau dėl girtumo, buvo abejingas kilsiančioms pasekmėms ir leido joms atsirasti. Pats kaltinamasis patvirtino, kad dėl tą dieną pavartoto didelio alkoholio kiekio neprisimena įvykio aplinkybių ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad 2007-06-10 nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, V. T. tarpusavio konflikto metu su V. D., jai sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą, tuo padarydamas sužalojimus, kurie kvalifikuoti kaip nežymus ir sunkus sveikatos sutrikdymai, o nuo galvos srityje padarytų sužalojimų, komplikavusių dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu, dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu, įvyko V. D. mirtis. Taip V. T. tyčia nužudė V. D. ir jo veiksmai pagal veikos juridinę kvalifikaciją teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi LR Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.), ir skiria bausmę, numatytą LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Kaltinamasis V. T. iš esmės pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, neneigia, kad su V. D. buvo konfliktas, tačiau dėl girtumo jis neatsimena įvykio aplinkybių, negali pasakyti kiek smūgių sudavė nukentėjusiajai, sutinka su liudytojų parodymais, todėl teismas kaltinamojo parodymus vertina sąryšyje su ištirtais liudytojų parodymais. Vertinant kaltinamojo parodymus sąryšyje su liudytojų parodymais darytina išvadą, jog minėtą vakarą ir naktį niekas kitas pas V. T. į butą nebuvo atėjęs, jiedu su V. D. jame buvo dviese. Sužinojęs moters mirties priežastį, V. T. parodė manąs, kad jis galėjo tai moteriai suduoti smūgius, nes nieko kito bute nebuvo (b.l. 66, t. 1). Nors valstybinis kaltintojas manė nesant pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo neišsamų prisipažinimą, tačiau kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Iš įvykio vietoje buvusios liudytojos L. G. parodymų matyti, jog V. T. sakęs „geriau jau aš ten būčiau“ ir tai rodo kaltinamojo nuoširdų gailestį dėl to kas įvyko. Todėl teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis pats savo noru pranešė apie nusikaltimą, nuvykdamas į policiją ir pranešdamas apie jo bute esančią negyvą V. D., nes šis faktas neginčijamai nustatytas bylos duomenimis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis, pasinaudojęs savo teise į paskutinį žodį, atsiprašė nukentėjusiųjų, pažadėjo pagal savo galimybes atlyginti jiems padarytą žalą. Taip pat teismas nustatė, kad veikos padarymui įtakos turėjo įžūlus ir rizikingas pačios nukentėjusios V. D. elgesys, jos neblaivumas ir tai, kad ji neįvertino girto ir agresyvaus buto šeimininko elgesio, nepakluso V. T. reikalavimui „nelįsti prie jo“ ir išeiti iš jo buto. Teismas šią aplinkybę pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Baudžiamojoje byloje, remiantis paties kaltinamojo bei teisme apklausto liudytojo L. T., ir iš dalies liudytojo A. V. parodymais, yra nustatyta, kad kaltinamasis 2007-06-09 ir net nusikalstamos veikos paaiškėjimo dieną – pranešant policijai apie jo bute esančią negyvą V. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Pats kaltinamasis paaiškino, kad dėl vartoto alkoholio, jis neprisimina savo veiksmų. Be to, VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro pažyma patvirtina, kad V. T. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 88, t. 1). Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog V. T. vartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

V. T. padarė nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 6 d.), veikdamas netiesiogine tyčia, sukėlė skaudžias ir neatstatomas pasekmes – nukentėjusios V. D. mirtį. LR BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu, atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiam, kai tarp kalto asmens veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, nenutrūkęs pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Kaltinamasis praeityje neteistas, byloje nėra duomenų, kad jis buvo baustas administracine tvarka, yra antros grupės invalidas, jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kaimynų ir Raseinių seniūnijos seniūno charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, triukšmauti, konfliktuoti su aplinkiniais, dėl ko buvo kviečiamas policijos komisariato apylinkės inspektorius.

LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje įstatymų leidėjas numatė tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis V. T. nusikaltimą padarė 2007-06-10, t.y. iki 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233 priimtos LR BK 129 str. 1 d. redakcijos (įsigaliojo 2007-07-21, Žin., 2007, Nr. 81-3309), kurioje sankcija yra žymiai švelnesnė – numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki penkiolikos metų. Todėl, vadovaujantis LR BK 3 str. 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė, numatyta LR BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr, VIII-1968, įsigaliojusio nuo 2003-05-01) sankcijoje.

Skiriant kaltinamajam V. T. bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytas tyčinis baigtas labai sunkus nusikaltimas, vertina teismo nustatytas ir pripažintas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo savo paties elgesio vertinimą ir byloje nustatytą nukentėjusiosios elgesį ir daro išvadą, jog V. T. skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei LR BK 129 str.1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-06-13 V. T. 10 val. 10 min., vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str., buvo laikinai sulaikytas įtariant padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. (b.l. 62, t. 1). Raseinių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-06-14 nutartimi V. T. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams (b.l. 111, t. 1). Šios kardomosios priemonės suėmimo terminas 2007-09-11 nutartimi buvo pratęstas dar 3 mėnesiams (b.l. 116, t. 1), o Šiaulių apygardos teismo 2007-12-10 nutartimi suėmimo terminas V. T. buvo pratęstas 2 mėnesiams (b.l. 187-188, t. 1). Vadovaujantis LR BK 66 str., į V. T. skirtinos bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, taikant LR BK 65 str. 1 d. taisyklę: vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kadangi V. T. nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, netikslinga jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti kardomąją priemonę švelnesne, todėl kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.

Dėl civilinių ieškinių.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo pradžios pareikštą civilinio ieškinio klausimą išsprendžia remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio.

Civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes (gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. J. pareiškė 5800 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir nurodė, kad šią turtinę žalą sudaro V. D. laidojimo išlaidos: karstas – 500 Lt, rūbai, šarvojimo salės nuoma, duobės iškasimas – 500 Lt, gedulingi pietūs – 1000 Lt, mirties keturių savaičių paminėjimas bažnyčioje (Šv. Mišios) ir pietūs – 800 Lt, paminklas su tvorele – 3000 Lt (b.l. 34, t. 1). Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-10-24 nutarimu E. J. pripažinta civiline ieškove dėl 5800 Lt turtinės žalos (b.l. 35, t. 1). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. J. paaiškino, kad V. D. laidojimu jai padėjo Klaipėdoje gyvenantis sūnus, jog iš valstybės gavo paramą mirties atveju, tačiau negalėjo nurodyti kokią sumą, taip pat paaiškino, jog paminklas, kurį įkainavo 3000 Lt dar nepastatytas ir ji neturi sąmatos, kiek jis kainuos (b.l. 183, t. 1).

LR įstatyme dėl paramos mirties atveju (2005-05-19 įstatymo Nr. X-213 redakcija, galiojanti nuo 2005-06-07, Žin. 2005, Nr. 71-2559) 2 str. nurodyta, kad pašalpa yra 6 minimaliųjų gyvenimo lygių (MGL) ir šios pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į pašalpą, galiojusio MGL dydį. 2006-12-07 LR 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. X-963, minimalus gyvenimo lygis nuo 125 Lt buvo padidintas iki 130 Lt. V. D. mirtis įvyko 2007 m. birželio 10 d., ir dėl jos mirties V. D. laidojančiam asmeniui – mirusio asmens šeimos nariui ar kitam jį laidojančiam asmeniui – turėjo būti išmokėta 6 MGL (780 Lt) dydžio laidojimo pašalpa. Byloje kaltinimą palaikanti prokurorė baigiamosios kalbos metu teismui pateikė pažymą, patvirtinančią, jog dėl V. D. mirties, laidojimo pašalpa buvo išmokėta.

Sprendimas patenkinti civilinį ieškinį priimamas, kai remiantis teisme patikrintais dokumentais nustatoma, kad ieškinys yra pagrįstas: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; 2) kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos šios aplinkybės. Šias aplinkybes teismas nustatė: nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažintiems E. J. ir V. D. dėl dukters ir motinos V. D. mirties buvo padaryta žala – jie neteko artimo žmogaus, V. T. veiksmuose yra LR BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių bei tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – V. D. mirties yra priežastinis ryšys, tačiau nukentėjusioji E. J. teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jos civiliniame ieškinyje nurodytą padarytą turtinę žalą. Nukentėjusioji pati nurodė, kad laidotuvėmis jai padėjo rūpintis sūnus, kuriam buvo išmokėta laidojimo pašalpa, ką patvirtina ir pažyma apie laidojimo pašalpos gavimą. LR BPK 115 str. 1 d. reikalauja, kad civilinio ieškinio dydis būtų įrodytas. Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-01-16 nutarime Nr. 2 „Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ išaiškinta, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad Bažnyčiai padarytos aukos yra savanoriškos ir jų negalima laikyti būtinosiomis išlaidomis. Kitos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės ieškinyje dėl turtinės žalos nurodytos išlaidos patirtos dėl V. D. mirties: karstas, rūbai, šarvojimo salės nuoma, pietūs turi būti pateisinamos dokumentais. Tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų ir atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog negalima tiksliai apskaičiuoti pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos negavus papildomos medžiagos, todėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. J. pripažintina teisė į ieškinį dėl turtinės žalos 5800 Lt patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš nukentėjusiosios E. J. ir nukentėjusiojo V. D. civilinių ieškinių matyti, jog jie dėl V. D. mirties patyrė neturtinės žalos ir prašo priteisti jiems po 10000 Lt šios žalos atlyginimui. Nukentėjusioji E. J. nurodė, kad labai išgyvena dėl dukters mirties, o netekęs motinos V. D. paaiškino, kad su mama sutardavęs gerai, abu dirbdavę įvairius darbus, pasikalbėdavę ir šiuo metu jam trūksta mamos, jos ilgisi, nori su ja pasitarti, jaučiasi labai vienišas, nes su savo tėvu nepalaiko jokių ryšių, gyvena pas E. J..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-06-26 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 nurodė, kad neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kad tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). LR CK 6.250 str. 1 d. nustatė, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji E. J. neteko dukters, o nukentėjusysis V. D. – mamos, kad V. D. jiems buvo pats artimiausias asmuo ir jos mirtis jiems buvo netikėta, sukėlusi dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, teismas daro išvadą, kad jų ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini.

LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vienu iš tokių atvejų gali būti nusikaltimai žmogaus gyvybei, nes šių nusikaltimų objektyviais veiksmais daroma moralinė žala mirusio asmens artimiesiems: tėvams, vaikams ir pažeidžiamos LR Konstitucijos pripažintos žmogaus teisės – teisę į laisvę, gyvybę, asmens neliečiamumą, garbę ir orumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl V. D. mirties nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, bendravimo sumažėjimą, ir šios pasekmės atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, todėl pareiga atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą neturtinę žalą atsiranda neturtinę žalą padariusiam asmeniui, t.y. kaltinamajam. Neturtinės žalos dydį teismas nustato vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į padarytas pasekmes, šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes: sukeltos skaudžios, neatstatomos pasekmės – V. D. mirtis ir ryšį tarp V. D. ir nukentėjusiųjų. Nukentėjusiųjų prašoma priteisti bendrai 20000 Lt neturtinė žala nėra per didelė, atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl nemažintina. Teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Ikiteisminio tyrimo metu Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2007 m. spalio 24 d. nutarimu laikinai apribotas V. T. nuosavybės teisės į jo turtą: asmeninę sąskaitą banke. Minėtu nutarimu buvo nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas: uždraudžiant visiškai disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis.

2007-10-24 nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 5800 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos, o nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. D. – dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl pagal LR BPK 151 str. 1 d. laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas civiliniam ieškiniui užtikrinti. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuri susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą. Kadangi teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, o civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintini ir kaltinamasis sutinka pagal savo galimybes juos atlyginti, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas tampa nebereikalingas ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal LR BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Tiriant V. D. tyčinį nužudymą, apžiūrėjus įvykio vietą, rasti daiktai: sulaužyta medinė kėdė, pagalvė ir antklodė su dėmėmis, panašiomis į kraują, paimti ir pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės tiriant ir nagrinėjant padarytąją veiką. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. T. neišreiškė noro, kad iš jo buto įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus būtų grąžinti, todėl šie daiktai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301-308 str. str., 310 str.,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (dėl tyčinio V. D. nužudymo) ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. vasario 13 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. birželio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. vasario 13 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę - suėmimą V. T. palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. J. civilinį ieškinį dėl 5800 Lt (penkių tūkstančių aštuonių šimtų litų) turtinės žalos palikti nenagrinėtu, pripažinti jos teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš V. T. priteisti po 10000 (dešimt tūkstančių) litų nukentėjusiesiems E. J. ir V. D. neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikinai apribotas V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Raseinių rajone, nuosavybės teises į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Hansabankas, banko kodas 73000.

Saugomus Raseinių rajono apylinkės prokuratūroje daiktinius įrodymus – sulaužytą medinę kėdę, pagalvę ir antklodę su dėmėmis, panašiomis į kraują, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.