Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvinės kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė 2012-07-12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. T. už tai, kad 2012-06-28 (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, operatyvaus patikrinimo metu patikrinus UAB „U.“ (toliau - įmonė) darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus ir apklausus įmonės darbuotojus, nustatyta, kad įmonės direktorius V. T. laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-05-01 trims įmonės darbuotojams tyčia apskaičiavo ir (duomenys neskelbtini), Varėnoje, išmokėjo 1700 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus: R. B. 2011 m. lapkričio mėn. išmokėta 200 Lt; P. R. 2012-01-01-2012-05-01 išmokėta 800 Lt; D. S. 2011-10-01-2011-12-31 išmokėta 700 Lt, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų bei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje (b.l.3-6).

Įvertinęs įrodymus byloje, teismas nustatė, jog protokolas V. T. buvo surašytas remiantis tik buvusių įmonės darbuotojų R. B., P. R. ir D. S. paaiškinimais, tačiau jokių kitų duomenų, kad įmonėje buvo pažeista darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, byloje nėra. Teismas nustatė, jog tarp minėtų asmenų ir įmonės direktoriaus buvo konfliktų, todėl sprendė, jog minėtų buvusių įmonės darbuotojų duoti paaiškinimai negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs. Teismas atkreipė dėmesį, jog kiti buvę įmonės darbuotojai S. V., V. Z. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atlyginimo vokeliuose negaudavo. Buvęs įmonės darbuotojas liudytojas F. M. atlyginimo vokeliuose taip pat negaudavo, nors ir nurodė, jog kalbas apie neva mokamus nelegalius pinigus girdėjęs iš neblaivių kitų darbininkų. Teismas pažymėjo, jog LR ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytas pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais. Teismas pripažino, jog neginčytinų įrodymų, kad V. T. padarė LR ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, nėra.

Skunde nurodoma, jog tiek operatyvaus patikrinimo metu, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu liudytojai R. B., P. R. ir D. S. nurodė, kad be oficialaus darbo užmokesčio, kuris buvo pervedamas į jų sąskaitas bankuose, direktorius V. T. savo namo garaže jiems mokėdavo ir neoficialų darbo užmokestį-laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-05-01 išmokėjo 1700 Lt buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio. Be to, šiems darbuotojams pratęsus darbo sutartis, jose buvo nurodyta 4 valandų darbo trukmė, nors realiai jie dirbdavo pilną darbo dieną. Liudytojai S. V., V. Z. ir F. M. nurodė, kad nors jiems patiems nelegalus darbo užmokestis ir nubuvo mokamas, tačiau jie žinojo, kad toks užmokestis mokamas kitiems darbuotojams. Visų šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, informatyvūs, vieni kitiems neprieštarauja, patvirtina kitus byloje esančius įrodymus.

Apelianto nuomone, nagrinėdamas bylą pakartotinai po to, kai Kauno apygardos teismas 2012-12-12 nutartimi panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-11-02 nutarimą, Varėnos rajono apylinkės teismas nesivadovavo ATPK 256 str. ir 257 str. nuostatomis – į pirmąjį teismo posėdį Kauno apygardos teismo nurodytų liudytojų S. V., V. Z. ir F. M. iš viso nekvietė, vėliau juos iškvietė tik Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo reikalavimu. Į paskutinį teismo posėdį neatvykus dviem iš trijų kviestų liudytojų Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo prašymą spręsti jų atvesdinimo klausimą teismas ignoravo.

Anot apelianto, teismas neobjektyviai įvertino liudytojų parodymus, faktiškai juos ignoravo ar vienpusiškai interpretavo. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nei vienas iš apklaustų liudytojų neparodė, jog tarp jų ir bendrovės direktoriaus buvo kilę konfliktai, dėl kurių galima abejoti duotų parodymų objektyvumu ir patikimumu. Teismas taip pat rėmėsi tik ta liudytojų S. V. ir V. Z. parodymų dalimi, kuria jie parodė, jog asmeniškai neapskaityto darbo užmokesčio negavo. Tačiau teismas neužsiminė, jog tie patys liudytojai patvirtino žinoję apie tokio darbo užmokesčio mokėjimą kitiems darbuotojams. Teismas savaip interpretavo ir liudytojo F. M. teismo posėdžio metu duotus parodymus. F. M. paliudijo, jog visi darbuotojai dirbdavo po 8 valandas, o ne po 4 valandas, kaip teigia V. T.. Be to, jis patvirtino girdėjęs buvusius bendradarbius kalbant apie jiems neoficialiai išmokėtą darbo užmokestį. Nors F. M. parodymai visiškai sutampa su jo rašytu paaiškinimu inspekcijos pareigūnams bei kitų liudytojų parodymais, tačiau teismas juos vertino tik kaip neblaivių asmenų kalbas, nors jokių faktinių duomenų daryti tokias išvadas byloje nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog F. M. teismo posėdžio metu iš viso negalėjo pasakyti nei vieno iš buvusių bendradarbių pavardžių ir sakėsi jų nepažinojęs.

Skunde nurodoma, jog teismas rėmėsi vien tik V. T. parodymais, nors jo parodymai turėtų būti vertinami kaip siekimas išvengti atsakomybės už darbo apmokėjimo organizavimo pažeidimus. Teismas taip pat nevertino, kad V. T. parodymai skiriasi nuo jo parodymų, duotų pirminio bylos nagrinėjimo teisme metu, kuomet jis nieko neminėjo apie įtemptus santykius su darbuotojais arba jų piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais.

Apeliantas taip pat pažymi, jog LR ATPK 41⁴ str. 3 d. dispozicija nereikalauja nustatyti neoficialiai mokamo darbo užmokesčio šaltinių bei jį pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. Todėl, jo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra užfiksuotas neapskaitytų piniginių lėšų buvimas bendrovėje, iš kurių ir turėjo būti mokamas neoficialus darbo užmokestis.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas atmestinas.

LR ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.

LR ATPK 256 str. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas LR ATPK 248 str., 256 str. ir 257 str. nuostatų nepažeidė, įrodymus įvertino tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog V. T. padarė LR ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal LR ATPK 41⁴ str. 3 d. administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje V. T. buvo kaltinamas LR ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymu, nurodant, jog jo vadovaujamos įmonės UAB „U.“ darbuotojams - R. B., P. R. ir D. S. laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-05-01 buvo išmokėta 1700 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.

V. T. savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo kategoriškai neigia, nurodydamas, jog kaltinimas jam yra grįstas kerštu, kadangi jame paminėti buvę įmonės darbuotojai yra grasinę V. T. „jį pamokyti“. Iš byloje esančios 2012-07-09 operatyvaus patikrinimo pažymos (b.l.7-9) matyti, jog patikrinimo metu UAB „U.“ jokie darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimai, darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimo faktai nebuvo nustatyti. Patikrinimo pažymoje nurodoma, jog bendrovės kasoje grynųjų pinigų nėra, o atsiskaitymai vyksta pavedimais per banką.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, jog protokolas V. T. už LR ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą buvo surašytas tik buvusių įmonės darbuotojų R. B., P. R. ir D. S. rašytinių paaiškinimų, pateiktų 2012-06-28, pagrindu.

2012-06-28 paaiškinime (b.l.21) R. B. nurodė, jog neoficialaus atlygio negaudavo, išskyrus vienintelį kartą, kai už darbą 2011 m. lapkričio mėn. iš V. T. gavo neoficialų 200 Lt priedą.

2012-06-28 paaiškinime (b.l.22) P. R. nurodė, jog V. T. jam kas mėnesį mokėdavo nuo 200 Lt iki 800 Lt neoficialaus atlygio „vokeliuose“. P. R. nurodė tiksliai nepamenantis, kiek neoficialių pajamų jis gavo nuo 2011 m. gegužės mėn. iki gruodžio mėn., tačiau nuo 2012 m. sausio mėn. iki balandžio mėn. jis teigia gavęs apytiksliai 800 Lt neoficialaus atlygio.

2012-06-28 paaiškinime (b.l.23) D. S. nurodė, jog neatsimena, ar iki 2011 m. rugsėjo gaudavo neoficialių pinigų „vokeliuose“. Anot D. S., nuo 2011 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn. jis gavo apie 700 Lt neoficialaus atlygio.

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai R. B., P. R. ir D. S. patvirtino gavę iš V. T. neoficialų atlygį (b.l.68-69). Be to, D. S. papildomai nurodė, jog gryni pinigai buvo mokami visiems (b.l.69).

Tačiau su tokiais R. B., P. R. ir D. S. paaiškinimais bei parodymais V. T. kategoriškai nesutiko. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, jog įmonė yra tikrinama kiekvienais metais, atlyginimo vokeliuose jis niekada nemokėjo, su darbuotojais atsiskaitydavo atsižvelgiant į parduotą produkciją, uždarbį pervesdamas į darbuotojų nurodytas banko sąskaitas. R. B., P. R. ir D. S. reikalaudavo lengvesnio darbo, grasino „pamokyti“ V. T. (b.l.51-52). Šiuos parodymus V. T. davė pirmojo teismo posėdžio metu ir jų nuosekliai laikėsi. 2012-06-28 savo rašytiniuose paaiškinimuose (b.l.20) V. T. bendrais bruožais aprašė su įmonės veikla susijusias aplinkybes, paaiškino, kodėl negali tuoj pat pateikti tam tikrų įmonės dokumentų (nes įmonės buhalterė gyvena Klaipėdoje). Šiuose paaiškinimuose apie jokius konkrečius įmonės darbuotojus, o tuo labiau santykius su jais, apskritai neužsimenama. Todėl skundo argumentai, jog V. T. parodymai skiriasi nuo jo parodymų, duotų pirminio bylos nagrinėjimo teisme metu, yra visiškai nepagrįsti.

Aplinkybę, jog su V. T. konfliktavo, teisme pripažino ir R. B. (b.l.68). Todėl skundo argumentas, jog bylos teisminio nagrinėjimo metu nei vienas iš apklaustų liudytojų neparodė, jog tarp jų ir bendrovės direktoriaus buvo kilę konfliktai, dėl kurių galima abejoti duotų parodymų objektyvumu ir patikimumu, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Duomenys byloje patvirtina, jog kiti buvę UAB „U.“ darbuotojai S. V., V. Z. ir F. M. neoficialaus atlyginimo negaudavo. Savo 2012-06-28 paaiškinimuose (b.l.24, 26, 27) jie tik nurodė manantys, jog kiti darbuotojai gaudavo neoficialų atlyginimą. Liudytojas F. M. teisme paliudijo, jog kiti darbuotojai apie papildomą atlyginimą kalbėdavo, kai prisigerdavo (b.l.116). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas tik prielaidomis ar nuogirdomis, o juo labiau, neblaivių asmenų girdėtais pasakojimais, S. V., V. Z. ir F. M. neoficialaus atlyginimo mokėjimo fakto nematė. Jie išreiškė tik savo nuomonę, pagrįstą vien tik nuogirdomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog S. V., V. Z. ir F. M. paaiškinimai bei parodymai V. T. kaltės dėl LR ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo neįrodo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2013-02-12 teismo posėdyje, išklausęs institucijos atstovo, teismas nutarė kviesti ir apklausti liudytojus S. V., V. Z. ir F. M. (b.l.92). Teismas siuntė minėtiems asmenims šaukimus. Tačiau į 2013-03-22 teismo posėdį atvyko tik F. M.. V. Z. siųstas šaukimas buvo grąžintas teismui neįteiktas, paštui ant voko nurodžius, jog V. Z. yra išvykęs į užsienį (b.l.104). S. V. teismo šaukimas buvo įteiktas (b.l.101), tačiau jis į 2013-03-22 teismo posėdį neatvyko. Byloje esantis 2013-03-22 – 03-29 teismo posėdžio protokolas (b.l.115-117) patvirtina, jog teismas proceso dalyvius apie minėtas aplinkybes informavo bei pasiteiravo dėl galimumo nagrinėti bylą, neatvykus minėtiems asmenims. Institucijos atstovas R. K. nurodė, jog nagrinėti bylą galima (b.l.115). Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skunde nepagrįstai nurodoma, jog paskutinį teismo posėdį neatvykus dviem iš trijų kviestų liudytojų, institucijos atstovo prašymą spręsti jų atvesdinimo klausimą teismas ignoravo. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog teismas ėmėsi priemonių visiems kviestiems liudytojams apklausti, tačiau to teismui padaryti nepavyko dėl objektyvių ir nuo teismo nepriklausančių priežasčių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis LR ATPK 256 str., liudytojų parodymai ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens parodymai įrodomąja prasme yra lygiaverčiai, t. y. įstatymas nesuteikia nei vienam iš jų didesnės įrodomosios galios. V. T. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2012-07-09 operatyvaus patikrinimo pažyma, S. V. ir V. Z. rašytiniai paaiškinimai, liudytojo F. M. rašytiniai paaiškinimai ir parodymai, patvirtinantys, jog jiems neoficialus atlyginimas nebuvo mokamas. Tuo tarpu R. B., P. R. ir D. S. nurodytų aplinkybių jokie kiti objektyvūs įrodymai nepatvirtina.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog neginčytinų įrodymų, kad V. T. administracinio teisės pažeidimo protokole minimiems buvusiems įmonės darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, nėra. Įvertinus tai, apylinkės teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo byloje kilusias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – V. T. naudai.

Iš V. T. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, jog V. T. buvo kaltinamas ir tuo, jog įmonės darbuotojai turėdavo dirbti 8 val. per dieną, nors darbo sutartyse buvo nustatytas 4 val. per dieną darbo laikas. Susipažinęs su byloje pateiktomis įmonės darbuotojų darbo sutartimis (b.l.107, 108-109, 110-111, 112-113), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Iš darbo sutarčių turinio matyti, jog keičiant darbo sutarčių sąlygas, buvo nustatyta 4-8 val. darbo diena, kurios trukmė priklausė nuo oro sąlygų. Tuo pačiu, buvo nustatytos ir išdirbio normos. Teismo posėdžio metu V. T. patvirtino, jog darbuotojams mokama tiek, kiek jie dirba, kad anksčiau buvo mokama už valandas, o dabar – nuo išdirbio (b.l.51). Todėl R. B., P. R. ir D. S. paaiškinimai apie tai, jog jie pagal darbo sutartį turėjo dirbti 4 val. per dieną, nors realiai dirbo 8 val. per dieną, yra nepagrįsti, prieštarauja ne tik V. T. parodymams, bet ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, jog nors administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas R. B., P. R. ir D. S. paaiškinimų pagrindu, tačiau šie paaiškinimai į protokolą buvo perkelti netiksliai, iškraipant jų turinį. Nors paaiškinimuose P. R. nurodė, jog neoficialų atlygį gavo nuo 2011 m. gegužės mėn. iki gruodžio mėn. ir nuo 2012 m. sausio mėn. iki balandžio mėn., tačiau protokole nurodoma, jog neoficialių atlygį jis gaudavo nuo 2012-01-01 iki 2012-05-01. Be to, nors paaiškinime D. S. nurodė, jog neoficialų atlygį jis gavo nuo 2011 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn., tačiau protokole jau įvardijama tiksli data, nurodant, jog neoficialių atlygį jis gaudavo nuo 2011-10-01 iki 2011-12-31.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus, yra ne kartą pabrėžęs, kad neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus darbo užmokesčio išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu. Taigi, pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-308/2012; 2011 m. birželio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-1196/2011; 2007 m. gegužės 11 d. nutartis adm. byloje Nr. N16-965/2007). Darytina išvada, kad pagal LR ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda už 41⁴ str. 3 d. įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas.

Iš R. B., P. R. ir D. S. paaiškinimų matyti, jog konkrečių datų, kada jiems neva buvo mokamas į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtrauktas darbo užmokestis, šie asmenys nenurodė. Tačiau net ir įvertinus jų nurodytus laikotarpius (R. B. nurodė vienkartinį atvejį - 2011 m. lapkričio mėn.; D. S. nurodė laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn.; P. R. nurodė laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki gruodžio mėn. ir nuo 2012 m. sausio mėn. iki balandžio mėn.) akivaizdu, jog LR ATPK 35 str. 1 d. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai iki Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-11-02 nutarimo, kuris buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2012-12-12 nutartimi, jau buvo suėję. Duomenų apie LR ATPK 35 str. 1 d. nustatyto termino pratęsimą byloje nėra. LR ATPK praleisto LR ATPK 35 str. 1 d. nustatyto termino atnaujinimo nenumato. Todėl, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 d. 7 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, išmokėjimo dalyje nagrinėjamos bylos atveju yra negalima.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.