Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai Z. B., jos atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, suinteresuotam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., R. O. ir J. N. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais pareiškėjos Z. B. ir jos atstovės advokatės laimutės Leonavičienės teismo posėdžio metu: 2009 m. vasario 21 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis A. B.. A. B. gyveno ir mirė (duomenys neskelbtini). Pirmos eilės įpėdiniai – pareiškėja ir jų sūnus A. B. ir dukros R. O. ir J. N., kurie į tėvo palikimą nepretenduoja. Po sutuoktinio A. B. mirties liko santuokoje įgytas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0646 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Po A. B. mirties pareiškėja priėmė sutuoktinio A. B. palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti – prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius, dirbo sodo sklypą ir juo naudojosi. A. B. palikimo niekas kitas nepriėmė ir į jį nepretendavo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja N. M. paaiškino, kad nuo 1974 metų ji gyvena viename name su pareiškėja ir yra jos kaimynė. Po A. B. mirties pareiškėja prižiūrėjo butą ir dirbo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja Z. B. ir A. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Pareiškėjos sutuoktinis A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Paveldėjimo byla po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 12).

Z. B. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu, kas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. B. sutuoktinė Z. B. iš karto po palikėjo mirties priėmė palikimą savo vardu, nes visu turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y., palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. A. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad Z. B. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. B. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja Z. B. mirusio A. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.