- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-21
- Bylos Nr.
- 1-481-999/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03557-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorui Svajūnui Petravičiui,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas
1) 1998 m. balandžio 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams su 1/10 turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
2) 2002 m. lapkričio 18 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
3) 2004 m. spalio 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 50 parų arešto;
4) 2006 m. vasario 23 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
5) 2006 m. rugpjūčio 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams 15 dienų;
6) 2010 m. vasario 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 4 metams;
7) 2010 m. balandžio 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
8) 2010 m. gegužės 3 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 5 metams;
9) 2015 m. spalio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas 50 parų areštas;
10) 2015 m. gruodžio 23 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirtas 40 parų areštas;
11) 2016 m. sausio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, 2016 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, bausmės subendrintos, paskirta galutinė 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliko 2016 m. gruodžio 2 d.;
12) 2017 m. kovo 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė skirta 40 parų arešto, bausmę atlikęs 2017 m. gegužės 16 d.;
13) 2019 m. sausio 31 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė skirta 60 parų arešto, 2019 m. liepos 17 d. bausmę atlikęs;
14) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausme 2 metams 8 mėnesiams. Bausmę atliko 2022 m. rugpjūčio 12 d.,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. T. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. sausio 27 d. apie 18.00 val. apleistame name, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui dėl asmeninių priežasčių, tyčia sudavė savo sugyventinei A. P. kumščiu ne mažiau 12 smūgių į kaktą virš dešinės akies, į skruostą po kaire akimi ir kitas galvos vietas, 1 smūgį kumščiu į pilvą, koja 3-4 kartus įspyrė A. P. į kairę koją, padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide kaktos dešinėje pusėje ir dešinio antakio išorinėje srityje su smulkiais paviršiniais odos nubrozdinimais kaktos vidurinėje dalyje ties galvos plaukuotosios dalies pradžia, išilginio brūkšnio formos paviršinį odos nubrozdinimą – nudrėskimą nosies nugarėlės dešinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kas nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino visiškai, gailisi ir parodė, jog nieko apie įvykį neatsimena, nes buvo girtas. Tik atsimena, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, kurie jį įsodino į tarnybinį automobilį. Pamena, kad tą vakarą buvo trise – jis, A. P. ir J. R.. Grįžo į tą apleistą namą, gėrė alkoholį. Nukentėjusioji ryte jam pasakė, kad vakar jis ją sumušė ir jai skauda kūną, todėl jis iškvietė greitąją. Sutinka, kad atliko visus pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kaltinime nurodytus veiksmus. Jo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl A. P. sumušimo. Sutinka dėl Ligonių kasų pareikšto civilinio ieškinio. Buvo neblaivus. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Su nukentėjusiąja A. P. yra sugyventiniai nuo 2022 m. Atsiprašo nukentėjusiosios.
3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėja bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
II. Byloje surinkti įrodymai ir jų vertinimas
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo kaltė, be jo pačio prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
5. Nukentėjusiosios A. P., apklaustos ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodymais, kad 2025 m. sausio 27 d. su sugyventiniu T. K. buvo jos draugės J. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir visi trys vartojo alkoholį. Ji su T. pastovios gyvenamosios vietos neturi. Apie 17.30 val. tarp jos ir T. kilo konfliktas dėl neištikimybės ir dovanoto telefono. Ji sėdėjo ant lovos. Pirmiausia T. jai sudavė vieną smūgį kumščiu į kaktą virš dešinės akies, kitas smūgis buvo į skruostą, po kaire akimi. Po to ji užsidengė galvą rankomis ir juto smūgius į galvos sritį. T. kumščiais jai sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias galvos vietas. Po to sudavė vieną smūgį kumščiu į pilvą, į skrandžio sritį. 2024 metų lapkričio mėnesį jai buvo daryta skrandžio operacija, buvo trūkęs skrandis. Operacijos vieta dar gyjanti ir skaudanti. T. kumščiu pataikė būtent į operacijos vietą. Po to pradėjo ją spardyti - dešine koja spyrė jai į kairę koją tris – keturis kartus. Dėl visų suduotų smūgių ji juto didžiulį fizinį skausmą. J. ėmė šaukti, kad jis liautųsi ją mušti ir jis apsiramino. Po sumušimo jai labai skaudėjo visą kūną. Paryčiais, T., matydamas, kad jai dar skauda, iškvietė greitąją pagalbą. Kartu su greitąja pagalba atvyko ir policijos pareigūnai. Ligoninėje jai buvo nustatytas kairės kojos sumušimas. Ji sutinka vykti pas medicinos ekspertus. Prašo nubausti T. už jai padarytus sužalojimus. Ji patyrė didelį fizinį skausmą. Civilinio ieškinio byloje neteiks. Nors T. ji nebijo, bet žino, kad šis gali prieš ją ir vėl smurtauti, nes išgėręs alkoholio T. būna nevaldomas (b. l. 36-39).
5.1. 2025 m. sausio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 92/2025 (03) duomenimis – A. P. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide kaktos dešinėje pusėje ir dešinio antakio išorinėje srityje su smulkiais paviršiniais odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje, netaisyklingos formos paviršinis odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje ties galvos plaukuotosios dalies pradžia, išilginio brūkšnio formos paviršinis odos nubrozdinimas -- nudrėskimas nosies nugarėlės dešinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Diagnozuotas kelio sumušimas yra nepatvirtintas objektyviais duomenimis, remiasi subjektyviu nusiskundimu – skausmingumu, čiuopiant kairį kelio sąnarį bei minant esant kairio kelio sąnario patinimui ir ribotiems kairio kelio judesiams, kurie gali būti ir netrauminės kilmės o dėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimamas. Nosies sužalojimas gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu smulkiu buku ar bukabriauniu ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai, rankos piršto nagu, odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje galvos plaukuotoje srityje gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu, visi kiti sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų bei odos nubrozdinimų šašų pavidalo, atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti maždaug prieš dvi paras laiko iki objektyvios apžiūros, anksčiau kaip 2025 m. sausio 28 d. 05.26 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Visi nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 53-55).
6. Liudytojos J. R., apklaustos ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodymais, kad 2025 m. sausio 27 d. apie 18 val., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) atėjo ir atsinešė alkoholinių gėrimų T. K. su sugyventine A. P.. Gėrė visi trys. Begeriant tarp T. ir A. kilo žodinis konfliktas dėl neištikimybės. Ji į konfliktą nesikišo. A. sėdėjo ant lovos, prie stalo, ji sėdėjo ant kėdės, o T. sėdėjo šalia A., ant lovos. Staiga T. atsistojo, ir, nieko nepasakęs, pradėjo A. daužyti dešinės rankos kumščiu. Smūgiavo A. į veidą ir daug kartų į galvą. Kiek buvo suduota smūgių - nepasakys, bet ne mažiau kaip dešimt. A. nuo smūgių prigulė šonu ant lovos, nuo smūgių kiekio negalėjo atsikelti. Po to T. sudavė vieną smūgį kumščiu A. į pilvą ir tada pradėjo spardyti dešine koja A. į kairę koją. Spyrė kokius tris kartus tai tikrai. Viskas įvyko labai greitai, ji buvo šoke, ėmė šaukti T. baigti ir šis nustojo mušti A. Tuomet jie visi trys toliau vartojo alkoholį. A. sakė, kad labai skauda galvą ir koją. Kas ryte iškvietė greitąją pagalbą – neprisimena, buvo girta. Kodėl nekvietė greitosios pagalbos tą vakarą, iškart po sumušimo, negali pasakyti, nežino. T. jau ne pirmą kartą smurtauja prieš A., jos manymu, ir ne paskutinį. Jeigu T. bus paleistas, tai vėl smurtaus prieš A. (b. l. 72-75).
7. 2025 m. sausio 28 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjų tarnybinių pranešimų dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, prie jo pridėtų A. P. foto nuotraukų, neblaivumo nustatymo duomenimis – A. P. užfiksuotas patinimas kairiajame paakyje. Neblaivi A. P. (1,63 promilės) paaiškino, kad 2025 m. sausio 27 d., apie 18.00 val., tikslaus laiko neprisimena, apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus tarpusavio barniui, sugyventinis T. K. du kartus rankos kumščiu sudavė jai į veidą bei nenustatytą kiekį kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl suduotų smūgių ji nejaučia kairės kojos, kuria negali atsiremti. Neblaivus T. K. (1,53 promilės) paaiškino, kad - sumušė sugyventinę, bet nieko neprisimena. A. P. medicininės pagalbos suteikimui išvežta į gydymo įstaigą, o T. K. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę. Bendravimas su A. P. ir T. K. užfiksuotas policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose (b. l. 7-17).
8. 2025 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele nustatyta, kad apžiūrėtas apleistas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Į namo vidų patenkama iš vakarų pusės, per sienoje esančią angą. Po dešine puse, per angą, kuri uždengta medžiaginiu pledu, patenkama į apleistą patalpą, kurioje nėra elektros. Kambaryje dega žvakė. Aplinka netvarkinga. Matomas stalas, lova, suversti rūbai, antklodės. Ant spintelės ir sekcijos lentynoje matomi alkoholio buteliai, stiklinė ir metalinė taurelės, peleninės (b. l. 24-33).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
9. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
10. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo T. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš sugyventinę, tyčia sudavė savo sugyventinei A. P. kumščiu ne mažiau 12 smūgių į kaktą virš dešinės akies, į skruostą po kaire akimi ir kitas galvos vietas, 1 smūgį kumščiu į pilvą, koja 3-4 kartus įspyrė A. P. į kairę koją, padarydamas nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaltinamojo kaltę įrodo ir nukentėjusiosios A. P. parodymai, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti A. P. padaryti sužalojimai, liudytojos J. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl konstatuojama, kad kaltinamojo T. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo prieš sugyventinę A. P., suprato, kad tokiais savo veiksmais sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai, ir norėjo taip elgtis.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
12. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).
13. Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.
14. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
15. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. K. teistas yra 14 kartų. Nors dauguma jo padarytų nusikalstamų veikų yra susiję su nusikaltimais nuosavybe, tačiau paskutinį kartą teistas 2020 m. vasario 26 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. už sunkų nusikaltimą, susijusį su žmogaus sveikatos sužalojimu. Taigi, kaltinamasis T. K. jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, už šį nusikaltimą turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, T. K. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas recidyvistu ir nustatoma T. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Be to, atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
17. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
18. Kaltinamasis T. K. tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas 14 kartų, paskutinį kartą 2020 m. vasario 26 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, dar viena byla yra nagrinėjama teisme, taipogi už nusikaltimus, susijusius su žmogaus sveikatos sužalojimu, jis nedirba, baustas administracine tvarka (b. l. 99-105), atsiprašė teisiamajame posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė.
19. Kaltinamasis T. K. buvo laikinai sulaikytas 2025 m. sausio 28 d. 05.35 val. (b. l. 130-133, 134-138). 2025 m. sausio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi įtariamajam T. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2025 m. sausio 28 d. iki 2025 m. vasario 7 d. (b. l. 173-177). 2025 m. vasario 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi įtariamajam T. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas nuo 2025 m. vasario 7 d. iki 2025 m. kovo 7 d. (b. l. 186-189).
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, „a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
21. Kaltinamajam T. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
V. Civilinių ieškinių išsprendimas
22. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
23. Civilinis ieškovas - Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kadangi iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( PSDF) biudžeto už nukentėjusiajai A. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai pagal jos pateiktas ataskaitas (suteiktų paslaugų kiekį) sumokėta 82,64 Eur (b. l. 80-82).
24. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (su teritorinėmis ligonių kasomis) yra PSDF biudžeto valdytojas, todėl įstatymo reglamentuotais atvejais asmens sveikatos priežiūros išlaidas ( taip pat ir tada kai išlaidos patirtos dėl fizinių asmenų neteisėtos veikos) turi teisę išieškoti iš kalto asmens. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo T. K..
VI. Proceso išlaidos
7. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
8. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2025 m. vasario 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių finansavimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-02102, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 192,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam T. K..
9. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam T. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Paskirtas gynėjas advokatas Alvydas Kvaščevičius dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, pasisakė baigiamosiose kalbose.
10. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat duomenų apie T. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebuvimą, kaltinamasis nedirba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
VII. Kiti procesiniai klausimai
11. T. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
12. Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. K. galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, „a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikas nuo 2025 m. sausio 28 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 82,64 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 64 centus) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k.191351679) sąskaitą Nr. LT217300010002484333, „Swedbank“, AB.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. K. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 18 d. pažymą Nr. APD-2025-02102 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.