- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-11
- Bylos Nr.
- 2-271/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė, Vincas Verseckas (pran.)
- Atsakovas
- A.A.K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Erabalta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.A.K. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 21 d. nutarties, kuria pastarojo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.2-717-343/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Erabalta“ ieškinį atsakovams A.A.K. individualiai įmonei ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Ergo Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Erabalta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A.A.K. individualiai įmonei ir UAB ,,Ergo Lietuva“ dėl 205 058,10 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, jog pagal Rusijos įmonės ,,Chimmontažstroy“ užsakymą organizavo krovinio pervežimą, todėl 2005 m. gegužės 26 d. su atsakovu A.A.K. individualia įmone buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr.Li050526-02. Atsakovas pagal šią sutartį ieškovui krovinį privalėjo pristatyti iki 2005 m. birželio 8 d., tačiau jo nepristatė. 2005 m. liepos 11 d. ieškovas atsakovui išsiuntė pretenziją sumokėti 59 388,93 Lt, tačiau atsakymo į pretenziją negavo, atsakovas nuostolių neatlygino. Ieškovo manymu, atsakovo įmonės finansinė padėtis nėra gera, todėl ieškinio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti A.A. K. individualiai įmonei priklausantį turtą 205 058,10 Lt sumai, o jo esant nepakankamai, areštuoti įmonės savininkui A.A.K. priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 21 d. nutartimi UAB ,,Erabalta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – areštavo atsakovui A.A.K. individualiai įmonei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį 205 058,10 Lt sumai, uždraudė jį perleisti kitiems asmenims, šio turto esant nepakankamai, nurodė areštuoti pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir kitose kreditoto įstaigose, uždraudžiant vykdyti išmokėjimus. Nesant pakankamai A.A. K. individualiai įmonei priklausančio turto, nurodė areštuoti ieškinio ribose įmonės savininkui A.A.K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims, bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir kitose kreditoto įstaigose, uždraudžiant vykdyti išmokėjimus. Teismas atsižvelgęs į tai, jog ginčas yra turtinio pobūdžio bei prašoma priteisti suma didelė, sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui priklausantis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A.A.K. individuali įmonė prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 21 d. nutartį, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Iš ieškinio matyti, jog reikalavimas priteisti 205 058,10 Lt yra pareikštas dviem atsakovams - atsakovams A.A.K. individualiai įmonei ir UAB ,,Ergo Lietuva“, tačiau ieškovas neprašo areštuoti atsakovo UAB ,,Ergo Lietuva“ turto. Apelianto manymu, ieškovo teisė nukreipti išieškojimą į bet kurio atsakovo turtą šioje civilinio proceso stadijoje negalima, nes CPK 144 str. 1 d. saugo kreditoriaus teisę į realų ieškinio patenkinimą, o ne kreditoriaus teisę savo nuožiūra pasirinkti iš kurio skolininko reikalauti prievolės įvykdymo. Teisė pasirinkti iš kurio solidariojo atsakovo turi būti išieškota skola komerciniuose santykiuose turi būti paremta tik ekonominiu suinteresuotumu, o ne kitais faktoriais. Todėl skundžiamos nutarties motyvai lieka neaiškūs, nesuprantami ir neatskleisti.
2. Apeliantas teigia, jog jo įmonė yra pajėgi sumokėti prašomą priteisti sumą bei pateikia įmonės balansą, iš kurio matyti, jog įmonė nuosavo kapitalo turi virš (duomenys neskelbtini) Lt, o trumpalaikiai įsipareigojimai yra (duomenys neskelbtini) Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Erabalta“ ginčija atskirojo skundo argumentus, prašo jį atmesti ir palikti Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1-osios dalies nuostata, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek pareiškus ieškinį bet kurioje bylos proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama, kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Laikinosios apsaugos priemonės skundžiama teismo nutartimi pritaikytos ieškovo UAB ,,Erabalta“ prašymu, teismui konstatavus, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, jog kiekvienu atveju asmens prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes apie grėsmę ieškovo turtiniams interesams turi įvertinti teismas (CPK 185 str.). Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas grėsmę ieškovo turtiniams interesams, o kartu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui, motyvavo didele ginčo suma - 205 058,93 Lt. Ši aplinkybė, kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Todėl vien dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą prieiti išvados, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
Apeliantas, ginčydamas Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 21 d. nutarties teisėtumą, nurodo, jog ieškovas ieškinį pareiškė dviems atsakovams, tačiau prašo areštuoti tik jam priklausantį turtą. Apeliantui neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė.
Iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas prašo 205058,10 Lt skolą priteisti solidariai iš A.A.K. individualios įmonės ir UAB ,,Ergo Lietuva“. Kaip pripažįsta ir apeliantas, UAB ,,Ergo Lietuva“ mokumas ieškovui nekelia abejonių, tačiau šioje bylos stadijoje nesvarstomas ir nesprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, todėl nėra žinoma, ar ieškinys bus patenkintas, o jeigu patenkintas, tai iš kurio ar abiejų atsakovų. Nepasitikėdamas A.A.K. įmonės mokumu po teismo sprendimo priėmimo, ieškovas turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones šio atsakovo turtui. Be to ir visiško ieškinio patenkinimo atveju ieškovas turi teisę pasirinkti, iš kurio solidaraus skolininko išieškoti skolą (CK 6.6 str.). Todėl ieškovas turėjo teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik vieno iš solidarių atsakovų turtui.
Apeliantas nurodo, jog įmonė yra pajėgi sumokėti prašomą priteisti sumą ir kaip įrodymą pateikė balansą, iš kurio matyti, jog įmonė nuosavo turto turi virš (duomenys neskelbtini) Lt sumai, o trumpalaikiai įsipareigojimai yra (duomenys neskelbtini) Lt. Teisėjų kolegija nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tiesiogiai nesiejamas su apelianto mokumu, jo turimo turto dydžiu ar pelningai vystoma įmonės veikla ieškinio pareiškimo metu, kadangi turimas turtas, sukauptos mokumo atsargos ar kitos aplinkybės savaime nepaneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. A.A.K. turimą turtą perleidus, įkeitus kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimu.
Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, ji turi būti vertinama aiškinant jau minėtus laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Todėl atskirojo skundo argumentas, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeidžia apelianto interesus, nesukuria pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Pagal CPK 146 ir 150 straipsnių nuostatas apeliantas, esant pagrindui, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita priemone arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, pavyzdžiui, įkeičia ieškovui turimą turtą, įmoka atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikia banko garantiją ar laidavimo raštą. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas pagrįstu atsakovo prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje. Tokiu būdu garantuojama šalių interesų ir procesinių teisių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, užtikrinamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas ir protingumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.