- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- I-139-283/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00004-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- T.P.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Irenos Varžinskienės,
atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Raimundui Lažauninkui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal T.P. skundą dėl oficialaus perspėjimo panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T.P. teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro (toliau – Panevėžio AVPK ONTB) viršininko 2011-12-15 nutarimą Nr. (Duomenys neskelbiami) pareikšti oficialų perspėjimą. T.P. nurodė, kad šis nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi iš oficialaus perspėjimo teksto nėra aišku, kokiu pagrindu jam minėtas perspėjimas pareikštas, tekstas yra itin abstraktus. Atsakovo teiginiai, kad pareiškėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, sudaro palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms ir ekonominėms prielaidoms yra išgalvoti, neturintys faktinio pagrindo, pagrįsti vien faktais nepatvirtintomis prielaidomis. Teigė, kad tokie teiginiai yra šmeižikiški, žeminantys pareiškėjo garbę ir orumą. Akcentavo, jog pateikiant abstraktaus turinio oficialų perspėjimą ir nenurodant konkrečių duomenų, kurių pagrindu taikoma ši prevencinė priemonė, buvo pažeista pareiškėjo teisė šiuos duomenis įvertinti ir dėl jų pasisakyti. Dėl šių priežasčių jam pareikštas oficialus perspėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (b. l. 2-3). Teismo posėdyje T.P., iš esmės remdamasis skunde išdėstytais motyvais, prašė tenkinti skundą. Papildomai nurodė, kad M.K., L.R., A.N. yra jo draugai nuo vaikystės, o su R.P. ir R.S. jis susipažino per M.K. Patvirtino, kad su šiais asmenimis jis bendrauja sporto klubuose, kavinėse. Taip pat nurodė, kad nors nuo 2008 m. jis neturėjo darbo, tačiau mokėsi, o pragyvenimui lėšų gaudavo iš tėvo, vykdavo dirbti į Didžiąją Britaniją, užsidirbdavo A.N. įmonėje, kuri vertėsi automobilių prekyba.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio AVPK teismui pateiktu atsiliepimu prašė T.P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Panevėžio AVPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro 2-ojo skyriaus viršininkas įstatymų nustatyta tvarka gavo duomenų, kad pareiškėjas gali būti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ir jų nariais, kurie gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Todėl, siekiant užtikrinti valstybės, visuomenės ir atskirų jos narių teisėtus interesus bei saugumą, T.P. ir buvo pritaikyta prevencinė poveikio priemonė – oficialus perspėjimas. Skiriant pareiškėjui oficialų perspėjimą, buvo remtasi tiek viešais duomenimis, tiek ir slapta operatyvine medžiaga. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas palaiko ryšius su L.R., A.N., R.P., R.S., broliu T.P. Atsakovas, remdamasis policijos įstaigos turimais duomenimis apie L.R. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, A.N., R.P. ir R.S. atžvilgiu atliktus ar atliekamus ikiteisminius tyrimus, taikytas kitokias poveikio priemones, M.M. ir T.P. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (Duomenys neskelbiami) dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tvirtino, kad šie vieši duomenys kartu su operatyviniais duomenimis leido daryti išvadą, jog T.P. turi ryšių su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, ir dėl šių ryšių bei teisei priešingo savo elgesio gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (b. l. 10-12). Panevėžio AVPK atstovas R. Lažauninkas prašė atmesti skundą, teigdamas, kad oficialus perspėjimas T.P. pareikštas teisėtai ir pagrįstai, savo poziciją iš esmės grindė skunde nurodytais argumentais. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad policijos įstaigos turimais duomenimis, pareiškėjas įvairiomis priemonėmis ir būdais palaiko ryšius su (Duomenys neskelbiami) grupuotės nariais, su kuria ryšius palaikė ir R.P. su R.S.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus viršininkas, gavęs policijos įstaigos vadovo įgaliojimą taikyti prevencinio poveikio priemonę, 2011-12-15 priėmė nutarimą Nr. (Duomenys neskelbiami) T.P. taikyti prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimą bei jį pareiškė T.P. (b. l. 13-15).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl oficialaus perspėjimo yra kilęs prevencinių poveikio priemonių taikymo teisinių santykių srityje. Prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindus ir tvarką numato Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas( toliau – Užkardymo įstatymas). Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad prevencijos poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Tokiu būdu, teisės normos prevencinių priemonių taikymą sieja su Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytos informacijos turėjimu bei aplinkybe, kad ši informacija turi būti gauta įstatymų nustatyta tvarka. Be to, nurodyto straipsnio blanketinis pobūdis nulemia, kad būtina vadovautis jame nurodytos informacijos rinkimą reglamentuojančiais teisės aktais, konkrečiai – Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu. Teisminėje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad operatyvinė informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšių su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei dėl paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-224/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1859/2008, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1387/2009).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad T.P. nuo 2008 m. niekur oficialiai nedirbo, nepilnai darbo dienai įsidarbino tik nuo 2012 m. kovo 1 d. ( b. l. 19, 83). Pareiškėjas pripažino, kad jį materialiai išlaikė artimieji, pats kartais užsidirbdavo Didžiojoje Britanijoje ir A.N. individualioje įmonėje, prekiavusioje automobiliais. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2004 metų sausio mėnesio iki 2011 metų spalio mėnesio buvo sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis už įvairius KET pažeidimus (b. l. 20-27). Liteko- Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismui yra perduota nagrinėjimui baudžiamoji byla Nr. (Duomenys neskelbiami) dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurioje pareiškėjas T.P. ir M.M. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje kaip liudytojas dalyvauja M.K. (b. l. 74-75). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-01-31 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (Duomenys neskelbiami), pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti bei disponavimą suklastotu dokumentu buvo nuteistas L.R. Nurodytoje byloje kaip liudytojas dalyvavo A.N. (b. l. 51-67). R.S. ir R.P. šiuo metu yra teisiami Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. (Duomenys neskelbiami), kurioje jie kaltinami pagal BK 146 straipsnio 2 dalį už neteisėtą žmogaus laisvės atėmimą, panaudojant smurtą (b. l. 68-73). Šiems asmenims Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-11 ir 2010-06-30 nutartimis buvo taikyti teismo įpareigojimai (b. l. 40-46). Taip pat iš policijos įstaigos pateiktų duomenų matyti, kad toliau tęsiamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (Duomenys neskelbiami), kurioje R.S. ir R.P. yra įtariami turto prievartavimu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (b. l. 35, 38). Vertindamas išvardintus duomenis, teismas atsižvelgia į T.P. pateiktus paaiškinimus apie jo palaikomus ryšius su aukščiau išvardintais asmenimis. Atsakovui 2011-12-15 pateiktame paaiškinime (b. l. 17) pareiškėjas nurodė, kad jis palaiko ryšius ir kartu sportuoja su M.K., L.R., A.N., R.P. ir R.S., o teismo posėdyje T.P. tokius savo paaiškinimus patvirtino.
Taip pat bylos teisminio nagrinėjimo metu teismas susipažino su Panevėžio AVPK pateikta slapta operatyvine medžiaga. Nors atsakovas, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi, buvo pasiūlyta išslaptinti su T.P. taikytu oficialiu perspėjimu susijusius neviešos operatyvinės medžiagos duomenis ar jų dalį, atsisakė tai atlikti, tačiau, atsižvelgus į tai, kad minėti duomenys papildo nagrinėjamoje byloje surinktą viešą informaciją apie T.P., teismas atsakovo pateiktus neviešos operatyvinės medžiagos duomenis pripažįsta tinkamais įrodymais. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią, ginčijamas sprendimas dėl oficialaus perspėjimo gali būti pripažįstamas nepagrįstu tik tuo atveju, kai pateikta slapta operatyvinė medžiaga tėra vienintelis įrodymas nagrinėjamoje byloje, o duomenis pateikusi bylos šalis nepasinaudoja siūlymu išslaptinti dalį ar visą susijusią slaptą operatyvinę medžiagą ir ji nėra išslaptinama (2009 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-326/2009, 2010 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1252/2010).
Apibendrinus byloje surinktus viešus bei teismui susipažinti pateiktos įslaptintos medžiagos duomenis, daroma išvada, kad jie leidžia teigti, jog T.P. vykdyta tam tikra veikla turi teisei priešingą bei pavojingą pobūdį, todėl prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, kitiems teisės aktams, kelia pavojų valstybės garantuojamiems saugiems visuomeniniams santykiams. Dėl šios priežasties T.P. skunde nurodyti teiginiai, kad jo veikla negali būti laikoma asocialia ir priešinga teisei, pripažįstami nepagrįstais. Be to, iš aukščiau paminėtų duomenų matyti, kad pareiškėjo palaikomi tarpusavio ryšiai su M.K., L.R., A.N., R.P. ir R.S. yra ilgalaikiai, pastovūs ir neapsiribojantys vien asmeninio pobūdžio bendravimu. Tokiu būdu, aukščiau nurodytų duomenų apie T.P. ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais bei jų nariais visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog pareiškėjas gali dalyvauti sunkių bei labai sunkių nusikaltimų daryme.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Panevėžio AVPK pagrįstai nustatė Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytus pagrindus, leidusius T.P. atžvilgiu taikyti prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą.
Teismas nepagrįstais pripažįsta T.P. teiginius, jog oficialus perspėjimas pažeidžia jo teises, nes yra abstraktaus turinio, jame nenurodyti jokie konkretūs pareiškėjo veiksmai, varžantys kitų asmenų teises ir laisves bei teisėtus interesus. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus, kad oficialiame perspėjime, įvertinus operatyvinės veiklos metu gautos informacijos slaptą pobūdį ir Užkardymo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, neturi ir negali būti nurodyti jokie konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija (2009-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-128-2009; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-162/2010, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-816/2010). Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad T.P. pareikšto oficialaus perspėjimo turinys atitinka Užkardymo įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVPK viršininkas, susipažinęs su Panevėžio AVPK ONTB 2-ojo skyriaus viršininko 2011-12-15 tarnybiniu pranešimu dėl Užkardymo įstatymo normų taikymo T.P., 2011-12-15 parengė įgaliojimą, suteikiantį teisę aukščiau nurodytam pareigūnui pareikšti pareiškėjui prevencinę priemonę – oficialų perspėjimą (b. l. 15-16). Panevėžio AVPK ONTB 2-ojo skyriaus viršininko nutarimas T.P. taikyti oficialų perspėjimą įformintas raštu, jis patvirtintas policijos įstaigos vadovo, oficialus perspėjimas pateiktas pareiškėjui susipažinti ir pasirašyti, jam įteiktas dokumento nuorašas (b. l. 13-14). Išvardinti duomenys patvirtina išvadą, kad Panevėžio AVPK oficialų perspėjimą T.P. pareiškė, laikydamasis Užkardymo įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Esant nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, T.P. skundas dėl nutarimo taikyti oficialų perspėjimą panaikinimo nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
T.P. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininko 2011 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. (Duomenys neskelbiami) pareikšti oficialų perspėjimą panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.