Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas A. J. prašo pripažinti negaliojančiu 2001-11-07 A. J. pareiškimą, registro Nr. 8588, patvirtintą Alytaus miesto 3 notarų biuro notarės E. J. dėl A. J. testamento, registro Nr. 5058, sudaryto ir patvirtinto 2000-06-05 Alytaus miesto 1 notarų biuro notarės N. L., panaikinimo. Nurodo, kad 2001 m. lapkričio 7 d. pareiškimas dėl savo testamento panaikinimo neatitinka jos tikrosios valios, sudarytas jai nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, kadangi ji buvo 86 metų amžiaus, sirgo, skundėsi galvos svaigimu, širdies skausmais, o 2001 metais buvo gydyta ligoninėje ir mirė 2007-11-11.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-03 sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, t. y. pripažinti negaliojančiu 2001-11-07 A. J. pareiškimą, patvirtintą Alytaus miesto 3 notarų biuro notarės E. J., dėl A. J. testamento, sudaryto ir patvirtinto 2000-06-05 Alytaus miesto 1 notarų biuro notarės N. L., panaikinimo arba bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad sprendimas priimtas pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. A. J. 2000-06-05 Alytaus miesto 1 notarų biure surašė testamentą, kurį tą pačią dieną patvirtino notarė N. L.. Minėtu testamentu testatorė visus jai priklausančius pastatus ir žemės sklypą paliko ieškovui A. J., įpareigodama jį, testatorės mirties atveju, išmokėti piniginę kompensaciją atsakovei L. P.. 2001 m. rudens metu testatorės sveikatos būklė blogėjo dėl įvairių sveikatos negalavimų, tame tarpe ir dėl atminties sutrikimų, o pati testatorė buvo gydoma stacionariai 2001-10-10-2001-10-26 laikotarpiu. Testatorė 2001-11-07, atsakovės L. P. padedama, buvo nuvežta į Alytaus miestą, kur pas notarą pasirašė pareiškimą, kuriuo panaikino 2000-06-05 surašytą testamentą. Testatorė mirė 2001-11-11 ligoninėje ir apie tai buvo padarytas įrašas jos ligonio kortelėje. Jis 2002-01-23 kreipėsi į notarą, siekdamas gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, tačiau sužinojo, kad 2000-06-05 testamentas yra panaikintas. Pareiškė ieškinį dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad sandorį sudaręs fizinis asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Atsižvelgiant į tai, kad A. J., kaip testatorė, yra mirusi 2001-11-11, tai teismas privalėjo nustatyti testatorės sveikatos būklę, jai 2001-11-07 priimant pareiškimą dėl testamento panaikinimo, galėjusią įtakoti tokios testatorės valios buvimą pasireiškimo surašymo metu. Ginčijamas pareiškimas buvo patvirtintas notarės, trečiojo asmens E. J., kuri, teismui parodė, kad jos buvo patikrinta A. J. asmens tapatybė ir buvo įsitikinta tikrąja jos valios išraiška, tačiau ji nenurodė, kokiu būdu tai buvo padaryta. Žinant, kad ginčijamas pareiškimas dėl testamento panaikinimo buvo surašytas notarės darbuotojų ir A. J. tik perskaitytas, valios išraiškos nustatymas tampa ypač svarbus, kad teismas negalėtų konstatuoti tokią valią realiai buvus. Įstatymai numato, kad valia gali būti reiškiama žodžiu, raštu, veiksmais ar kitokia forma, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimų pagrįstumą ir privalėjo minėtas aplinkybes išsiaiškinti, tačiau tai padaryta nebuvo. Teismas, neatlikęs pareigos nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, neturėjo pakankamo įstatyminio pagrindo ieškinį atmesti. Daro išvadą, jog šiuo atveju buvo netinkamai išaiškintos CK 1. 89 str. 1 d. nuostatos. Pareiškimas dėl testamento panaikinimo yra datuotas 2001-11-07 ir notarės E. J. pasirašytas ir užregistruotas Nr.8588 tą pačią dieną, bet Alytaus 3 notarų biurui perduotas, suteikiant atskirą registracijos Nr. 93, jau 2001-11-08. Todėl byloje tapo neaišku, kada realiai buvo atliktas notarinis veiksmas ginčijamam sandoriui patvirtinti. Tokiu būdu, nenustačius nurodytos aplinkybės, negalima konstatuoti, kad ir pats ginčijamas sandoris buvo teisėtas, o tai nesuteikė pagrindo pirmos instancijos teismui ieškinį besąlygiškai atmesti, nes ginčijamo sandorio teisėtumo patikrinimas ex officio yra viena iš teismo pareigų. Be to, pirmos instancijos teismas byloje nėra išsprendęs ir tinkamo šalių nustatymo klausimo. Ieškovui suformulavus reikalavimą dėl vienašalio sandorio nuginčijimo, L. P. šiuo atveju negali būti atsakove, nes jai nekyla jokia atsakomybė civiline tvarka, esant jai nepalankiam teismo sprendimui. Jeigu byloje būtų priimtas jai nepalankus teismo sprendimas, jis galėtų įtakoti tik L. P. teises bei pareigas, t.y. ji prarastų įstatyminės įpėdinės statusą, todėl L. P. galėtų turėti trečiojo asmens teisinį statusą. Atvirkščiai, bylos faktinės aplinkybės iš esmės leidžia daryti išvadą kad byloje gali būti ginčijamas sandoris ir dėl netinkamo notarinių veiksmų atlikimo, o tai iš esmės lemtų konkretaus notaro civilinės atsakomybės atsiradimą. Iš to darytina išvada, kad atsakovo statusu byloje turėjo būti trauktina Alytaus miesto 3 notarų biuro notarė E. J.. Teismui nepasinaudojus CPK 45 straipsnyje numatyta netinkamos šalies pakeitimo procedūra ir bylą išnagrinėjus notarei E. J. turint trečiojo asmens statusą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas esminiai pažeidė procesinės teisės normas ir suvaržė notarės E. J. procesines teises, numatytas CPK 42 str. 1 d. Tokio pobūdžio pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl jis laikytinas savarankišku pagrindu skundžiamam teismo sprendimui panaikinti. Priimant skundžiamą sprendimą, pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d. reikalavimus, vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Alytaus rajono apylinkės teismo atliktas bylos aplinkybių vertinimas neatitinka ir Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų įrodymų vertinimo praktikos. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato, remdamasis įrodymais, gautais CPK 177 str. 2 d. ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Vertindamas liudytojų parodymus, teismas šios taisyklės nesilaikė ir nepagrįstai netikėjo liudytojų A. Ž., M. G., V. G. parodymais, o labiau rėmėsi liudytojų I. M. P., M. A. M., R. D., M. V. parodymais, kurie yra susiję su atsakove L. P. giminyste ar draugiškais ryšiais. Eksperto išvada teismui taip pat yra neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjų įsitikinimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Byloje buvo atliktos dvi teismo psichiatrijos ekspertizės dėl testatorės A. J. sveikatos būklės, kurios savo esme viena kitai prieštaringos, nors paskyrus papildomą pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, esminių naujų duomenų apie tiriamosios būklę ekspertams pateikta nebuvo, išskyrus betarpiškai prieš mirtį padarytus įrašus A. J. ligos istorijoje. Teismas privalėjo jas aptarti taip, kad šalims nekiltų abejonių dėl teismo apsisprendimo ekspertų komisijos duotų atsakymų įvertinimo. Atkreiptinas dėmesys į detales, kurios nebuvo įvertintos nei teismo, nei ekspertų komisijos. A. J. į ligoninę 2001-11-10 buvo atvežta komos būsenos, o po to iš karto ir mirė. Tai reiškia, jog ji pati apie savo sveikatos būklę iki atvežant į ligoninę, gydytojams paaiškinimų duoti įgalėjo. Vadinasi, įrašai apie A. J. aktyvumą iki komos būsenos, buvo gauti iš pašalinio asmens ir tokius duomenis gydytojams suteikė atsakovė L. P., t. y. asmuo, aiškiai suinteresuotas bylos baigtimi. Tai reiškia, kad minėti įrašai ekspertų komisijos negalėjo būti įvertinti, kaip objektyvūs, nulemiantys jų pirminės išvados paneigimą. Netinkamas įrodymų vertinimas byloje lėmė neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą.

Šalies argumentai

Ieškovas su Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad: 1. teismas neišaiškino visų svarbių aplinkybių dėl tikrosios A. J. valios išraiškos; 2. nenustatė kada realiai buvo atliktas notarinis veiksmas A. J. pareiškimui patvirtinti; 3. teismas netinkamai nustatė ginčo šalis; 4. pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Ieškovas 2006-06-29 pateiktame ieškinyje nurodė ginčo šalis ir L. P. įvardijo atsakove, o Alytaus miesto 3 notarų biuro notarę E. J. – trečiuoju asmeniu (t. 1, b. l. 2). Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį atsakovą tinkamu, o jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 str.). Taigi, įstatymas reglamentuoja, kad tinkamo atsakovo nurodymas yra ieškovo prerogatyva. Ieškovas pats nurodė ginčo šalis ir per visą bylos nagrinėjimo laiką neprašė jų keisti, o teismas to daryti neturėjo pagrindo. Ieškovas ginčija vienašalį sandorį – A. J. 2001 m. lapkričio 7 d. surašytą pareiškimą, kuriuo ji panaikino savo testamentą, sudarytą ir patvirtintą 2000 m. birželio 5 d. Iš byloje esančio dokumento matyti, kad A. J. valia išreikšta raštu, pareiškimas surašytas 2001-11-07 ir jos pasirašytas (t. 1, b. l. 8). Ieškovo reikalavimas yra pripažinti negaliojančiu būtent 2001-11-07 A. J. pareiškimą, patvirtintą notarės E. J.. Notarė E. J. bylos nagrinėjimo metu davė išsamius paaiškinimus ir nurodė, kad su A. J. bendravo 2001 metų lapkričio 7 dieną, įsitikino, kad J., nors ir buvo garbaus amžiaus, suvokė klausimus, adekvačiai į juos reagavo, todėl abejonių dėl to, kaip ji suvokia savo veiksmus, nekilo. Notarė patikrino neveiksnumą neveiksnių asmenų sąrašuose, įsitikino A. J. veiksnumu, perskaitė pareiškimo tekstą, kurį A. J. suprato, pasirašė gražiai ir suprantamai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. J. aiškiai išreiškė savo valią, pasirašydama 2001-11-07 pareiškimą, kuriuo panaikino 2000 m. birželio 5 d. sudarytą testamentą ir jos valia patvirtinta notarės. Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino aplinkybių dėl tikrosios A. J. valios išraiškos, nenustatė kada buvo atliktas notarinis veiksmas A. J. pareiškimui patvirtinti, nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad dėl sveikatos būklės motina negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitų aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo. Be to, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).