Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, -pareiškėjui M. B. ,

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos – Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Prevencijos poskyrio viršininko 2009-04-03 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-04-03 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Prevencijos poskyrio viršininko D. T. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 417138 M. B. pagal ATPK 110 str. 4 d. buvo nubaustas 400 Lt bauda be gyvūno konfiskavimo.

Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas 2008-08-12 nubaustas pagal ATPK 110 str. 1 d. įspėjimu, 2009-03-11 po 20 val. Kauno mieste, daugiabučio gyvenamojo namo bute, esančiame (Duomenys neskelbtini), pažeidė 2008-10-30 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-507 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12 p., 27.7 p. reikalavimus - neturėdamas kaimyninių butų gyventojų sutikimo laikė šunį, kuris 2009-03-11 vakare lojo ir tuo trikdė nukentėjusios ramybę.

Nuobaudą paskyrusios institucijos įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą Institucijai buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo negautas, todėl byla iš esmės buvo išnagrinėta Institucijos įgaliotam atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 123 str. 1 d.).

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, tačiau skirta per didelė bauda. Ji paaiškino, kad nedavė apačioje jos buto gyvenančiam pareiškėjui sutikimo laikyti šunį. 2009-03-11 pareiškėjas iš buto išėjo apie 20 val. ir šunį bute paliko vieną, nes jo tėvai buvo išvažiavę. Šuo garsiai lojo maždaug nuo 20 val. iki 22 val., kol į butą sugrįžo pareiškėjas. Šuo, garsiai lodamas trukdė ilsėtis. Kiti kaimynai dėl butų išplanavimo galėjo ir negirdėti pareiškėjo šuns lojimo.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjos skundas nepatenkinamas (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.).

Iš Gyvūno registravimo pažymėjimo (b.l. 46), 2008-08-12 nutarimo (b.l. 36), prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N 417138 (b.l. 29) dokumentų duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas, būdamas 2008-08-12 nubausta pagal ATPK 110 str. 1 d. įspėjimu, 2009-04-03 Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK Prevencijos poskyrio viršininko nutarimu pagal ATPK 110 str. 4 d. buvo nubaustas 400 Lt bauda. Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad 2009-03-11 po 20 val. Kauno mieste, daugiabučio gyvenamojo namo bute, esančiame Ašigalio g. 35-57, paliko savo šunį be priežiūros ir jis garsiai lojo, tuo trikdydamas nukentėjusios ramybę. Buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė 2008-10-30 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-507 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12 p., 27.7 p. reikalavimus – t.y. neturėdamas gyventojų sutikimo laikė šunį, kuris vakare lojo ir tuo trikdė žmonių ramybę. Teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas daugiabučio namo bute nuo 2003 metų laiko šunį. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji nedavė pareiškėjui raštiško leidimo laikyti šunį. 2005-12-01 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-622 buvo patvirtintos Taisyklės. Taisyklių 27.7 p. nustatė, kad pradėti laikyti šunį ar katę galima, jei neprieštarauja tie kaimynai, kurie butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis. Ši 27.7 p. punkto redakcija galiojo iki 2008-11-14, kai 2008-10-30 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-507 buvo priimta nauja Taisyklių redakcija – pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima tik gavus visos laiptinės gyventojų raštišką sutikimą. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas daugiabučio gyvenamojo namo bute šunį laiko jau nuo 2003 metų – t.y. gyvūną pradėjo laikyti ir laikė toliau dar galiojant 2000-11-30 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 201 patvirtintoms Taisyklėms, kurios nereikalavo gretimų butų savininkų sutikimo pradėti laikyti šunį. Teisės teorijoje turi būti vadovaujamasi taisykle, kad administraciniai aktai ar taisyklės, sunkinantys asmens teisinę padėtį arba nustatantys papildomus apribojimus, draudimus, tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje teisėje atgal negalioja (ATPK 8 str.). Dėl šios aplinkybės teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neprivalo gauti nukentėjusios sutikimo šuns laikymui ir todėl jis nepažeidė Taisyklių, patvirtintų 2008-10-30 sprendimu T-507 27.7 p. reikalavimų (taip pat ir minėtų Taisyklių 2005-12-01 sprendimu patvirtintos redakcijos).

Teismui pateiktų rašytinių dokumentų duomenų visuma, taip pat pareiškėjo bei nukentėjusios paaiškinimų duomenys duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad 2009-03-11 apie 20 val. pareiškėjas, palikdamas savo šunį vieną bute be priežiūros, pažeidė minėtų Taisyklių 12 p. reikalavimus. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo šuo loja garsiai, taip pat tai, jog šunį bute paliko vieną, o pats išėjo. Iš to seka, kad jis negalėjo girdėti ar šuo lojo, ar nelojo. Nukentėjusioji tiek Institucijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai patvirtino, kad šuo garsiai lojo ir tuo trukdė ramybę. Netikėti šiais nukentėjusios nuosekliais parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Iš to seka, kad pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 110 str. 4 d., kadangi pareiškėjas 2008-08-12 jau buvo nubaustas pagal ATPK 110 str. 1 d. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno padaryta išvada. Jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas taip pat nenustatė. To pasekoje konstatuojama, kad iš esmės pagrįstai pareiškėjui buvo paskirta sankcijos minimalaus dydžio bauda (400 Lt) – t.y. nepažeidžiant ATPK 30-1 str., 30-2 str. 1 - 3d., o taip pat ir ATPK 9 str., 20 str., 30 str., 31 str., 32 str., 35 str., 284 str., reikalavimų, todėl naikinti arba pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 256 – 257 str.), nes paskirtoji administracinė nuobauda taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad nutarime skirti administracinę nuobaudą buvo suklysta nurodant pažeidimo padarymo laiką (konkrečiai dieną). Nukentėjusioji į Instituciją kreipėsi 2009-03-12 ir nurodė, kad iš vakaro nuo 20 val. garsiai lojo pareiškėjo šuo. Iš seka, kad pažeidimas buvo padarytas 2009-03-11. Ši techninė klaida nėra pakankamas pagrindas skundžiamam nutarimui panaikinti (ATPK 284 str.). Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtina, kad apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą pareiškėjui buvo pranešta tinkamai, procesinės teisės yra išdėstytos jam įteiktame pažeidimo protokole. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens betarpiškas dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą teisme leidžia pašalinti procesinius pažeidimus, galimai padarytus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei skiriant administracinę nuobaudą (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.). Kitus pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko nesusijusiais su jo padarytu teisės pažeidimu bei paskirta administracine nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

2009-04-03 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Prevencijos poskyrio viršininko D. T. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 417138, kuriuo M. B. pagal ATPK 110 str. 4 d. buvo nubaustas 400 Lt bauda be gyvūno konfiskavimo, palikti nepakeistą ir M. B. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.