Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja nebuvo Maximos Tyrimo šalimi ir jokios informacijos apie atliekamą Maximos Tyrimą neturėjo. Šiuo metu Maximos Tyrimas yra nutrauktas, o pareiškėja neturėjo ir neturi jokios informacijos nei dėl Maximos tyrimo metu vertintų aplinkybių, nei dėl Maximos Tyrimo metu surinktų įrodymų.

Nutarimu 1 pradėjo Tyrimą 1; Nutarimu Nr. 1S-61 (2023) (toliau – ir Nutarimas 2) pradėjo tyrimą dėl gėrimų gamybos ir pardavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ, Įstatymas) 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams (toliau – ir Tyrimas 2). Tai, kad Tyrimai yra pradėti Maxima Tyrimo metu surinktos informacijos pagrindu, yra nurodyta Nutarimų 2 ir 3 punktuose.

Vykdydama Tyrimą 1, Taryba 2023 m. balandžio 18 d. atliko netikėtą patikrinimą pareiškėjos patalpose. Šio netikėto patikrinimo metu buvo surinkta ir nukopijuota IKI darbuotojų kompiuteriuose bei serveryje esanti didelės apimties informacija (el. paštas, kompiuteriuose esantys failai ar dokumentai), taip pat padarytos popierinių dokumentų kopijos. Taip pat, atsižvelgiant į Tarybos nurodymą, 2023 m. balandžio 26 d. Tarybai buvo perduoti 16 (šešiolikos) IKI darbuotojų „Teams“ susirašinėjimų duomenys (toliau – ir Paimta medžiaga).

Nutarimuose yra abstrakčiai nurodoma, kad esą Taryba Maximos Tyrimo metu surinktos informacijos pagrindu nustatė, kad „IKI ir kitos mažmeninės prekybos įmonės galimai suderina savo tiekiamų prekių mažmeninę pardavimo kainą, ir tokie veiksmai galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus“ (Nutarimų 2 ir 5 punktai); „Įmonių veiksmai rodo tiek vertikalių susitarimų dėl prekių perpardavimo kainų nustatymo (fiksavimo), tiek horizontalių susitarimų, kuriais <...> nustatomos (fiksuojamos) prekių kainos, požymius. Turima komunikacija yra 2021–2022 m., tačiau dėl ilgalaikio <...> bendradarbiavimo yra pagrindo manyti, kad minėta praktika yra prasidėjusi anksčiau“ (Nutarimų 7 punktas). Tačiau nė viename iš Tarybos IKI atžvilgiu priimtame Nutarime ar kitame dokumente, kurie buvo priimti dėl Tyrimų ir yra įteikti IKI, Maximos Tyrimo metu surinkta informacija nėra nurodyta ar pacituota, įskaitant tariamą el. susirašinėjimą. To taip pat nėra nurodyta ir / ar pacituota skundžiamame Nutarime.

IKI nėra žinoma ir suprantama, ar išties Maximos Tyrimo metu buvo surinkta Nutarimuose nurodyta informacija, ar tokia informacija egzistuoja bei ar ji sudarė pagrindą IKI atžvilgiu atlikti netikėtą patikrinimą ir surinkti Paimtą medžiagą. Tai reiškia, kad IKI atžvilgiu priimti Tarybos Nutarimai ir atlikti veiksmai yra laikytini nepagrįstais ir nemotyvuotais, t. y. jie yra laikytini pagrįstais prielaidomis ir pažeidžiančiais Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 10 dalies 6 punkto nuostatas.

Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovei nėra suteikta teisė naudoti MPĮNVDĮ pažeidimo tyrimo tikslais gautą informaciją KĮ galimo pažeidimo tyrimo tikslais.

Nutarimų 1 punkte nurodyta, kad Maximos Tyrimą Taryba atliko vertindama, ar Maximos veiksmai galimai pažeidžia MPĮNVDĮ 3 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šios nuostatos draudžia sieti tiekiamų prekių kainas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis tretiesiems asmenims. Maximos Tyrimo metu buvo (ar bent jau turėjo būti) atrinkta ir paimta tik šiam individualiam Maximos Tyrimui reikalinga ir su juo susijusi informacija. Nutarimų 2, 5 ir 7 punktai pagrindžia, kad nors Taryba iš Maximos informaciją surinko galimo MPĮNVDĮ pažeidimo įvertinimo tikslais, de facto Taryba tą pačią iš Maximos paimtą medžiagą įvertino ne tik Maximos, tačiau ir IKI atžvilgiu; be to, IKI atžvilgiu vertinimas buvo atliktas ne dėl galimo MPĮNVDĮ, o KĮ pažeidimo. Vadinasi, Maximos Tyrime paimti Maxima duomenys buvo įvertinti kitu tikslu ir teisiniu pagrindu, nei tas, kuriuo remiantis buvo gautas teismo leidimas ir atitinkama informacija buvo paimta iš Maximos patalpų. Pradėto ne KĮ pažeidimo tyrimo kontekste buvo atliekami faktiniai KĮ tyrimo veiksmai prieš IKI, naudojant kitame tyrime kitais tikslais gauto teismo leidimo pagrindu surinktą informaciją.

Pažymi, kad „kitų tyrimų“ sąvoka KĮ nėra apibrėžta. KĮ nereglamentuota, kad „kiti tyrimai“ reiškia tyrimus, kurie yra atliekami Tarybos ar kitų valstybės institucijų kitų įstatymų (ne KĮ) pagrindu, pvz., MPĮNVDĮ pagrindu. Priešingai, vertinant lingvistiškai ir sistemiškai, „tyrimo“ sąvoka visame KĮ yra vartojama KĮ pagrindu inicijuotų tyrimų kontekste. Tai reiškia, kad KĮ eksplicitiškai nesuteikia teisės Tarybai inicijuoti tyrimų KĮ pažeidimo tikslais naudojant medžiagą, kuri yra surinkta tyrimuose, inicijuotuose kitų įstatymų pagrindu.

Tiek pagal MPĮNVDĮ, tiek pagal KĮ nuostatas, Taryba, kreipdamasi dėl teismo leidimo gavimo, yra įpareigota nurodyti įtariamų pažeidimų pobūdį. Tai reiškia, kad teismo išduotas leidimas yra saistomas šios informacijos. Todėl pagal tokį teismo leidimą vėliau gauta informacija taip pat turi apsiriboti (būti saistoma) prašyme įvardintų pažeidimų tyrimu, o ne būti naudojama naujų, teismui neidentifikuotų įtarimų paieškai bei naujų tyrimų iniciavimui. Tai reiškia, kad Taryba nėra teisės aktų leidėjo įgaliota vieno tyrimo metu surinktus duomenis naudoti kitų tyrimų iniciavimo tikslais ir tokius duomenis nagrinėti iki KĮ tyrimo pradėjimo ir įgaliotų pareigūnų paskyrimo KĮ nustatyta tvarka.

IKI vertinimu, Tarybos pareigūnų veiksmai, kuriais remiantis Maximos Tyrimo duomenys buvo panaudoti Tyrimų iniciavimui, buvo atlikti nesilaikant įstatymuose leidžiamų procedūrų, pažeidžiant viešosios teisės principą „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“ ir viršijant Tarybos pareigūnų įgaliojimus (veikiant ultra vires). Todėl atliktas netikėtas patikrinimas IKI patalpose ir Tarybos iš IKI Paimta medžiaga pažeidžia Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą ir IKI garantuojamą teisę į būsto ir informacijos neliečiamumą bei susirašinėjimo slaptumą.

Nutarimų, kuriais pradėti tyrimai, nustatomojoje dalyje nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės (jų pobūdis, turinys, šaltinis), kurios yra pakankamos įtarti draudžiamus susitarimus, t. y. nurodyta konkreti informacija, kuri pagrindžia draudžiamų susitarimų požymius. Konstatuojamojoje dalyje pateiktas nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, t. y. jų preliminarus teisinis kvalifikavimas konkurencijos teisės prasme. Rezoliucinėje dalyje nurodomas Konkurencijos tarybos sprendimas, įskaitant ir ketinimą kreiptis į teismą leidimo atlikti patikrinimą įtariamų ūkio subjektų – taip pat ir pareiškėjos, patalpose. Nutarimuose nurodyta, kokiuose sektoriuose, dėl kokių produktų, kokio pobūdžio sąžiningai konkurencijai prieštaraujantys veiksmai įtariami. Nutarimų turinys atitiko reikalavimus, įskaitant ir motyvuotumo, kurie reikalingi, siekiant pradėti Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimus, gauti leidimą patikrinimui ir atlikti patikrinimo veiksmus. Be to, iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjai suprantamas nutarimų turinys ir įtariami konkurencijos teisės pažeidimai. Tai, kad pareiškėja su įtarimais nesutinka, nereiškia, kad nutarimai nemotyvuoti ar nepagrįsti.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad atsakovė neturėjo teisės pradėti tyrimus remdamasi MPĮNVDĮ tyrimo metu nustatyta informacija.

Konkurencijos tarybos tyrimai gali būti pradėti įvairios informacijos pagrindu: tiek įvairių subjektų, įskaitant pareiškėjus ar priežiūros institucijas, pateikti duomenys, tiek kitas Konkurencijos tarybos funkcijas vykdant gauta ar kitaip surinkta informacija, t. y. ne tik pažeidimo tyrimų, bet ir kitų Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimo metu gauta informacija, pavyzdžiui, rinkos tyrimų, koncentracijos nagrinėjimų, viešai paskelbti duomenys. Konkurencijos tarybos vertinimu, nei jos veiklai, nei kitų viešojo administravimo subjektų veiklai taikomi teisės aktai ar teismų praktika nenurodo, kad priežiūros institucijos (viešojo administravimo) subjektai turėtų ignoruoti teisės aktų pažeidimų požymius ir gavę informacijos, leidžiančios įtarti teisės aktų pažeidimus, neturėtų imtis veiksmų jiems ištirti.

Tai, jog MPĮNVDĮ tyrimo metu buvo nustatyti kito pažeidimo požymiai ir juos pagrindžianti informacija, nereiškia, jog MPĮNVDĮ tyrimo metu informacija buvo surinkta ir analizuota netinkamai. Tuo labiau, kad gali paaiškėti, jog ta pati informacija atskleidžia kompleksinius veiksmus, kurie gali rodyti kitus pažeidimus ir tai turi būti kompetentingų institucijų įvertinta. Todėl tai, kad Konkurencijos taryba pradėjo tyrimus nustačiusi pažeidimo požymius informacijoje, kurią rinko ir nagrinėjo kitame tyrime, nesudaro pagrindo teigti, kad Konkurencijos taryba elgėsi neteisėtai.

Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta įgaliotų pareigūnų teisė tyrimui naudoti Konkurencijos tarybos turimą informaciją, gautą kitų tyrimų ar nagrinėjimų metu. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 5 punktu, Konkurencijos taryba tiria ir nagrinėja MPĮNVDĮ pažeidimus. Konkurencijos įstatyme neišskirta kuri nors Konkurencijos tarybos atliekamų tyrimų grupė, kurios atžvilgiu būtų taikoma ši nuostata. Negana to, į Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte minimų nagrinėjimų apimtį patenka labai plati Konkurencijos tarybos funkcijų dalis, neturinti vieningo reguliavimo, o Konkurencijos tarybos teisės juose yra siauresnės apimties nei atliekant tyrimus, pavyzdžiui, nagrinėjimų metu nėra atliekami patikrinimai. Konkurencijos įstatyme yra aiškiai ir tiksliai apibrėžta, kokią informaciją Konkurencijos taryba gali panaudoti Konkurencijos įstatymų tyrimams ir į šią informaciją neabejotinai patenka ir Konkurencijos tarybos atliekamų MPĮNVDĮ tyrimų metu gauta informacija.

Be to, tai, kad analogiška nuostata dėl MPĮNVDĮ tyrimams naudotinos informacijos yra įtvirtinta ir MPĮNVDĮ 9 straipsnio 1 dalies 8 punkte, parodo aiškius įstatymo leidėjo ketinimus suteikti Konkurencijos tarybai teisę jos atliekamiems tyrimams naudoti kitų jos atliekamų tyrimų informaciją, nepriklausomai ar tyrimai yra atliekami pagal Konkurencijos įstatymą, ar pagal MPĮNVDĮ. Tokį įstatymų aiškinimą papildomai patvirtina ir kitų tyrimus atliekančių įgaliotų pareigūnų teisių pagal abu įstatymus panašumas, pavyzdžiui abu įstatymai numato teisę atlikti patikrinimus, peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus, nepriklausomai kokioje laikmenoje jie saugomi, daryti jų kopijas, susipažinti su darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja padavė skundą dėl Nutarimo, kuriame buvo atsakyta į jos argumentus dėl jos skundo dėl Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnį. Konkurencijos įstatymo 32 straipsnis numato teisę ūkio subjektams ar kitiems asmenims, manantiems, kad buvo pažeistos jų teisės, apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus.

Vis dėlto, skundo argumentai iš esmės yra nukreipti į nutarimų, kuriais pradėti konkurencijos teisės pažeidimų tyrimai, ginčijimą, t. y. šių nutarimų motyvuotumą, juose nurodytos informacijos patikimumą ir (ar) Konkurencijos tarybos teisę šią informaciją naudoti tyrimams pradėti. Pažymi, kad nutarimus, kuriais pradedami tyrimai, priima ir tyrimus inicijuoja Konkurencijos taryba, o ne jos įgalioti pareigūnai. Atitinkamai, skųsti įgaliotų pareigūnų veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnį nėra priemonė ginčyti tyrimų pradėjimo klausimą ar gauti papildomos informacijos, nei nurodyta nutarimuose apie tai, kokių papildomų duomenų pagrindu Konkurencijos taryba įtaria pareiškėją ir kitus ūkio subjektus padarius atitinkamus konkurencijos teisės pažeidimus. Pareiškėja skunde nenurodo, kokios jo teisės buvo pažeistos būtent Konkurencijos tarybos pareigūnams perduodant kito tyrimo medžiagą. Pareiškėja savo teisių pažeidimą sieja su Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo pradėjimu jos atžvilgiu.

Apie Konkurencijos tarybos nutarimus pradėti tyrimus nurodo, kad tokie Konkurencijos tarybos nutarimai nėra galutiniai Konkurencijos tarybos sprendimai, kuriais pareiškėjai būtų sukuriamos teisės ar pareigos ar taikomos neigiamos poveikio priemonės, t. y. tyrimo procedūros pradėjimas nereiškia, kad yra konstatuotas konkurencijos teisės pažeidimas, o prašymas pateikti Konkurencijos tarybos tyrimams ar kitoms funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją nėra neigiamo poveikio priemonė. Todėl pagal Konkurencijos įstatymą ir susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką net nėra skundžiami nutarimai dėl tyrimo pradėjimo. Atitinkamai, nėra pagrindo kalbėti apie kažkokių pareiškėjos teisių pažeidimą.

Pažymi, kad skundžiamas Nutarimas nėra nutarimas, kuriuo pradėtas konkurencijos teisės pažeidimų tyrimas, ir kartu nėra nutarimas, kurio pagrindu Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atliko tyrimo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu ir pagal kurį surinktą informaciją pareiškėja prašo panaikinti. Atitinkamai, skundžiamo Nutarimo panaikinimas (jeigu teismas tokį sprendimą apskritai priimtų) nereiškia, kad Konkurencijos tarybos nutarimai, kuriais pradėti tyrimai, ir (ar) jų pagrindu atlikti tyrimo veiksmai yra panaikinti (šie nutarimai ir veiksmai apskritai nėra šio skundo objektas). Tuo atveju, jeigu pareiškėja mano, kad nutarimai, kuriais pradėti tyrimai, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, pastarieji Konkurencijos tarybos nutarimai ir turėtų būti skundžiami. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymo sunaikinti visą atliekant tyrimą iš pareiškėjos surinktą medžiagą. Pareiškėja neskundžia Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų renkant šią informaciją ar tyrimo, kurį vykdant ši informacija buvo surinkta, pradėjimo. Šis prašymas nėra susijęs su ginčo objektu, kuriuo yra Nutarimas ir jame nagrinėti įgaliotų pareigūnų veiksmai perduoti vieno tyrimo informaciją, kurios pagrindu Konkurencijos taryba pradėjo kitą tyrimą.

Nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 1S-61 (2023) „Dėl gėrimų gamybos ir pardavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“ pradėjo tyrimą dėl gėrimų gamybos ir pardavimų veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams. Tyrimas padėtas turint įtarimų, kad UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB „Švyturys-Utenos alus“ ir AB „Volfas Engelman“, gaminančios ir parduodančios alų, sidrą, alkoholinius kokteilius, gaiviuosius, energetinius gėrimus ir mineralinį vandenį, su šių prekių mažmeninę prekybą vykdančiomis UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Maxima LT“, UAB „IKI Lietuva“ ir UAB „Norfos mažmena“ galimai suderina savo tiekiamų prekių mažmeninę pardavimo kainą. Konkurencijos tarybos vertinimu, įmonių veiksmai rodo tiek vertikalių susitarimų dėl prekių perpardavimo kainų nustatymo (fiksavimo), tiek horizontalių susitarimų, kuriais per UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB „Švyturys-Utenos alus“ ir AB „Volfas Engelman“ (tarpininkus) nustatomos (fiksuojamos) prekių kainos, požymius.

Taip pat Konkurencijos taryba 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 1S-60 (2023) „Dėl kasdienio vartojimo prekių pardavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“ pradėjo tyrimą dėl gėrimų gamybos ir pardavimų veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams.

Pareiškėja 2023 m. balandžio 28 d. padavė atsakovei skundą „Dėl Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų“. Skunde nurodoma, kad Tyrimus Konkurencijos taryba pradėjo pasiremdama medžiaga, surinkta atliekant kitą, 2022 m. spalio 25 d. pradėtą tyrimą dėl Maxima veiksmų atitikties MPĮNVDĮ 3 straipsnio reikalavimams. Pareiškėja nurodė, kad jai nėra žinoma, kurie Konkurencijos tarybos pareigūnai yra atsakingi už tai, jog MPĮNVDĮ tyrimo metu surinkta medžiaga buvo perduota kitų, Konkurencijos įstatymo pagrindu pradėtų, Tyrimų atlikimui ir kokiu būdu tai buvo padaryta. Tačiau tikėtina, jog tai padarė Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo grupės darbuotojai. Pareiškėjos vertinimu, toks tyrimo medžiagos perdavimas ir panaudojimas yra neteisėtas, nes nėra numatytas teisės aktuose. Teigia, kad nei Konkurencijos įstatymas, nei MPĮNVDĮ nenumato Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų turimų duomenų ar įrodymų laisvo perdavimo siekiant inicijuoti naujus tyrimus. Pareiškėjos nuomone, Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta Konkurencijos tarybos teisė tyrimui naudoti Konkurencijos tarybos turimą informaciją, gautą kitų tyrimų ar nagrinėjimų metu, reglamentuoja Konkurencijos tarybos teises atliekant būtent Konkurencijos įstatymo pažeidimų tyrimus. Pareiškėja nurodė, kad pareigūnų veiksmai lėmė, jog pareiškėjos patalpose buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nukopijuota didelės apimties pareiškėjos darbuotojų turėta medžiaga, be to, atliekant Tyrimus ir toliau renkama informacija iš pareiškėjos. Jei ne neteisėti pareigūnų veiksmai, be MPĮNVDĮ tyrimo medžiagos Konkurencijos taryba nebūtų turėjusi pagrindo imtis patikrinimo ir kitų veiksmų.

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą. Pateikti pareiškėjos skundo argumentai leidžia spręsti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su jos atžvilgiu pradėtais Tyrimais ir laiko, kad tokiais veiksmais yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės. Nurodo, kad nutarimai, kuriais yra pradėti Tyrimai nėra išsamūs, nėra nurodoma iš MPĮNVDĮ tyrimo surinkta informacija ar pacituota, įskaitant tariamą el. susirašinėjimą.