Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Edita Kavaliauskienė Civilinė byla Nr. 2S-655-440/2013 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00640-2013-8

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4506-797/2013, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui S. Š., trečiajam asmeniui D. Š. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės D. Š. ir I. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalinimo ir išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi išskyrė į atskirą bylą ieškovės I. Š. ieškininius reikalavimus – prašymą priteisti iš atsakovo S. Š. išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą kol ji mokysis universitete, priteisiant išlaikymą atsakovo turtu, ir įpareigojo ieškovę pateikti patikslintą procesinio įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį su priedais, kuriame suformuluotų savo reikalavimus atsakovui S. Š..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo nuomone, kad ieškinys turi būti pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kadangi LR CPK 30 straipsnio 4 dalis numato, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.Ieškinyje nurodyti ieškovės ir atsakovo adresai Kaune yra laikini. Ieškovės ir atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Atsakovo tikėtina gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaunas, nes dar nesibaigusi tėvų skyrybų byla, kurioje nekilnojamas turtas nėra padalintas. Vadovaudamasi LR CPK 30 straipsniu, ieškovė ieškinį reiškė pagal ieškovės pasirinktą teismingumąLR CPK 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą. Ta pati teismingumo prasmė yra įtvirtinta ir LR CPK 31 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatytas išimtinis teismingumas. Ieškovė kaip vieną iš ieškinio reikalavimų nurodė išlaikymo priteisimą turtu, todėl ieškinį ir reiškė pagal atsakovo turto didžiosios dalies buvimo vietąBylos nagrinėjimas Šiaulių apylinkės teisme užtikrintų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų taikymą, nes visi įrodymai ir svarbūs duomenys yra Šiauliuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovei nustatė 20 dienų terminą trūkumams pašalinti, t.y. pateikti patikslintą procesinio įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį su priedais bei nurodė, kad iki nustatyto termino to nepadarius, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu (2 b.l.). Patikslintą ieškinį ( nors konkrečiai ir neįvardijo, kaip patikslinto) ieškovė Šiaulių apylinkės teismui pateikė 2013 m. birželio 5 d. nepraleidus nutartyje nurodyto termino (32 b.l.). Remiantis tuo, kad patikslintame ieškinyje ieškovė tiek savo pačios, tiek atsakovo gyvenamąsias vietas nurodė Kauno mieste, pirmos instancijos teismas patikslintą ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui (37 b.l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis), o šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (LR CPK 137 straipsnio 1 dalies). Pagal LR CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turi­niui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (LR CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 straipsnio 3 dalis). Paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis reguliavimas nenumato galimybės teismui laikyti ieškinį nepaduotu dėl ieškinio trūkumo, kurio jis nebuvo nurodęs pašalinti. Kitaip tariant, trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 36, p. 347-393).

Kitokių procesinių padarinių kyla tada, kai ieškinio trūkumai nustatomi vėliau, t. y. kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nenustato, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tokiais atvejais pagal bendrąją taisyklę teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir tik vėliau pastebėjęs jo turi­nio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai prieš tai nustato ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ir tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti, ir tik pirmosios instancijos teisme (LR CPK 296 straipsnio 2 dalis). Išaiš­kėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių by­los negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pateikto reikalavimo priėmimo klausimas jau buvo išspręstas 2013 m. vasario 22 d. teisėjos rezoliucija (15 b.l.) ir tik vėliau, bylos nagrinėjimo metu, teismas priėmė sprendimą ieškovės I. Š. ieškininio reikalavimo nagrinėjimą išskirti į atskirą bylą bei nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (1-2 b.l.). 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovei buvo išaiškinta, kad nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Gavęs patikslintą ieškinį teismas nesprendė ar ieškovė tinkamai pašalino 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytus trūkumus, ar pateiktas patikslintas ieškinys atitiko procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, ar trūkumai buvo pašalinti laiku. Pirmosios instancijos teismas svarstydamas tik ieškovės ieškininio (patikslinto) reikalavimo priėmimo klausimą, nepasisakydamas dėl 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytų trūkumų ir atsisakydamas priimti ieškinį ( patikslintą ieškinį), pažeidė civilinio proceso normas.

Vadovaujantis LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Remiantis LR CPK 34 straipsnio 1 punktu, teismas laikydamasis teismingumo taisyklių priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šiuo straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus (LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad ieškinį atsakovui teikė pagal savo gyvenamąją vietą (LR CPK 30 straipsnio 4 dalis) bei atsakovo turto buvimo vietą (LR CPK 31 straipsnio 1 dalis). Taip pat teigia, kad patikslintame ieškinyje nurodytos jos ir atsakovo gyvenamosios vietos Kaune yra laikinos, o jos ir atsakovo gyvenamoji vieta yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (išrašo apie asmenį) matyti, kad apeliantės paskutinė gyvenamoji vieta registruota (duomenys neskelbtini), Kaunas (41 b.l.). Iš 2012 m. liepos 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad apeliantė 2005 m. gegužės 9 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (42 b.l.). Atsakovas teismui pateiktame procesiniame dokumente savo gyvenamosios vietos adresą nurodo (duomenys neskelbtini), Kaunas, o deklaruotą gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), Šiauliai (23 b.l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.17 straipsniu, nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (LR CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (LR CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (1992 m. sausio 23 d. Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas), t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų, tačiau gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (LR CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti, kad bylos šalių faktinė gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, tačiau jau iškeltoje civilinėje byloje nepagrįstai taikė atsisakymo priimti ieškinį institutą ir nesivadovavo nei LR CPK 34 straipsnio 1 punkto, nei LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir pažeisdamas civilinio proceso teisės normas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą turėjo vadovautis LR CPK 34 straipsnio 1 punkto arba LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatomis, o nustatęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Kauno apylinkės teisme, perduoti bylą minėtam teismui.

Atsižvelgiant į atskirajame skunde apeliantės keliamą reikalavimą išspręsti klausimą iš esmės, t.y. priimti ieškovės ieškinį bei į tai, kad ieškinio priėmimo klausimą turi spręsti pirmos instancijos teismas, kuriam patikslintas ieškinys yra pateiktas, apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą grąžina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Dėl nurodytų motyvų, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei siekiant užtikrinti teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principo tinkamą realizavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, o Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR CPK 338 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.