Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-379-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-17
Bylos Nr.
2S-379-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00513-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Kategorijos
  • 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-379-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00513-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 129.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės T. G. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės T. G. pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolė T. G. prašė patvirtinti 2011-03-29 Turto pardavimo iš varžytinių aktą, pagal kurį antstolė pardavė pirkėjui K. Š. 1/5 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , priklausantį skolininkui M. J..

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011-06-09 nutartimi atsisakė tvirtinti 2011-03-29 Turto pardavimo iš varžytinių aktą ir varžytines pripažino neįvykusiomis. Teismas sprendė, kad nepasinaudojus CPK 667 str. 1 d. numatyta procedūra, nenustačius skolininko tikslios dalies bendrojoje nuosavybėje, buvo padaryti esminiai pažeidimai, dėl kurių Turto pardavimo iš varžytinių aktas negali būti patvirtintas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu antstolė T. G. prašo 2011-06-09 apylinkės teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Paaiškina, kad esant nustatytai idealiajai turto daliai, CPK 667 str. normos neįpareigoja nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendrojoje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą teismų praktiką priverstinio vykdymo procese išieškojimas galimas, esant nustatytai tiek skolininko turto idealiajai daliai, tiek realiajai daliai. Pagal kasacinio teismo praktiką įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismas negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas varžytinių akto tvirtinimo klausimą sprendė galiojant 2002 m. CPK redakcijai, t. y. iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios varžytinių akto tvirtinimo procedūrą ir klausimus.

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; bū­ti­nu­mas at­si­žvelg­ti tiek į išieš­ko­to­jo, tiek į sko­li­nin­ko tei­ses ir tei­sė­tus in­te­re­sus yra pa­aiš­ki­na­mas tuo, kad Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios pri­vers­ti­nį teis­mų ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mų vyk­dy­mą, skirtos ne tik iš­ieš­ko­to­jo, bet ir sko­li­nin­ko tei­sėms ir tei­sė­tiems in­te­re­sams ap­gin­ti, nes bū­tent šie as­me­nys mi­nė­to­je pro­ce­so sta­di­jo­je re­a­liai pa­ti­ria tei­si­nius ir tur­ti­nius teis­mo ar ki­tos ins­ti­tu­ci­jos vyk­dy­ti­no spren­di­mo pa­da­ri­nius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-40/2005 ir kt.). Siekiant užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą įstatyme yra nustatyta antstolio procesinės kontrolės tvarka, kurią vykdo teismas (CPK 594 str.). Vykdydamas jam pavestas antstolio veiklos kontrolės funkcijas, teismas privalo patikrinti antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus, tarp jų tvirtinti ir varžytinių aktą (CPK 725 str.), įvertinti ar veiksmai, įforminti vykdymo proceso dokumentais, buvo atlikti teisėtai ir kt.

Pagal CPK 725 str. nustatytą tvarką teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, turėjo patikrinti ne tik tai, ar buvo esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių, bet ir nustatyti bei išsiaiškinti aplinkybes, kurios turi reikšmę sprendžiant dėl varžytynių akto patvirtinimo. Teisėjas turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina rezoliucija (CPK 725 str. 1 d.) tik tuo atveju, kai šalys neskundžia antstolio veiksmų ir dėl varžytynių teisėtumo teisėjui nekyla net mažiausių abejonių. Tais atvejais, kai šalys paduoda skundą dėl antstolio veiksmų arba teisėjui kyla abejonių, klausimas dėl varžytynių akto tvirtinimo išsprendžiamas nutartimi (CPK 725 str. 1 d.). Tvirtindamas varžytynių aktą teisėjas turi patikrinti, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga ir varžytynių organizavimu bei vykdymu.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė tvirtinti Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 3.32.-S007917, kadangi nebuvo nustatyta tiksli skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje ir antstolis nepasinaudojo CPK 667 str. 1 d. nustatyta procedūra. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, privalo vadovautis kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika (CPK 4 str.), nukrypimas nuo kurios laikytinas pagrindu skundžiamą teismo procesinį sprendimą panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kasacinis teismas savo teisminėje jurisprudencijoje yra pasisakęs, kad CPK 667 str. nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais – bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-542/2007). Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-448/2006; 2007-12-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-542/2007). Iš vykdomojoje byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei 2011-03-29 varžytinių protokolo Nr. 3.33.-S007886 matyti, kad 2011-03-29 įvykusių varžytinių metu antstolė T. G. pardavė skolininkui priklausančią idealiąją žemės sklypo dalį. Taigi CPK 667 str. nustatyta tvarka antstolis, vykdydamas turto priverstinio pardavimo procedūrą, neprivalėjo vadovautis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, privalo aiškintis visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumui reikšmingų aplinkybių, o būtent, ar parduodamo turto vertė buvo nustatyta atitinkanti realią rinkos kainą (CPK 681 str.), ar atsižvelgus į varžytinių eigą ir joje dalyvavusių asmenų skaičių jos apskritai gali būti laikomos įvykusiomis (CPK 717 str.). Dar viena aplinkybė, kliudanti šį klausimą iš esmės spręsti apeliacinės instancijos teisme, CPK 725 str. 3 d. pažeidimas. Kaip matyti iš civilinės bylos, klausimas dėl varžytinių akto patvirtinimo buvo sprendžiamas teismo posėdyje, tačiau teisėjo rezoliucija nustatyta pranešti apie jį antstolei, pirkėjui, pardavėjui ir skolininkui. Tačiau nurodyta teisės norma nustato pareigą apie tokį posėdį pranešti ir išieškotojui, tačiau šios įstatyminės pareigos teismas neįgyvendino.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina, o prašymas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p.,

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 3.32.-S007917 tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Dalia Kačinskienė