Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-11-24 · Civilinė byla Nr. 2A-627-109/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2008-11-24
Bylos Nr.
2A-627-109/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Leonas Jachimavičius
Ieškovas
J. B., V. E.
Atsakovas
V. E., J. B., Š. B.
Trečiasis asmuo
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Advokatai
Edgaras Jautakis, Vytautas Sirvydis
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-627-109/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė
Procesinio sprendimo kategorija 76.4, 77.4.1, 78.2.1, 121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei –Anakurdovienei, dalyvaujant ieškovei J. B. , jos atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, atsakovui V. E. , jo atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. E. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-0250-540/2008 pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovams J. B. , Š. B. ir tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo, atsakovės J. B. patikslintą priešieškinį ieškovui V. E. , atsakovui Š. B. ir tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2007 m. gegužės 30 d. ieškovas V. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad 2006 m. liepos 22 d. gimusio Š. B. tėvas yra ieškovas V. E. bei pakeisti vaiko pavardę iš B., kokia įrašyta vaiko gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), į E.. Nurodė, kad nesant santuokoje su ieškovu atsakovė J. B. 2006 m. liepos 22 d. pagimdė sūnų, kurio gimdyme dalyvavo ir pats ieškovas, kartu su atsakove išrinko vaikui vardą Š. Ieškovas teigia, kad niekada neginčijo tėvystės, sekė nėštumo eigą. Tačiau atsakovė gimimo liudijime ieškovo tėvu nenurodė, nors šis sutiko pripažinti tėvystę CK 3.142 str. nustatyta tvarka. Ieškovas nurodo, kad tokia situacija, jog jis neturi galimybių bendrauti su savo sūnumi, pažeidžia jo teises ( b.l. 1,2)..

Atsakovė J. B. 2007 m. spalio 29 d. priešieškiniu ir 2007 m. lapkričio 26 patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo V. E. išlaikymą nepilnamečiam sūnui Š. B. po 1 000 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, taip pat išieškoti iš ieškovo V. E. 15 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui už laikotarpį nuo 2006-07-22 iki 2007-10-25, taip pat paskirti atsakovę J. B. lėšų tvarkytoja bei nustatyti Š. B. gyvenamąją vietą kartu su motina J. B. . Nurodė, kad su ieškovu nėra susituokę, nors turi bendrą sūnų Š. B. . Atsakovė teigia, jog ieškovas pareigos išlaikyti sūnų niekada nevykdė ir nevykdo. Materialinė ieškovo padėtis atsakovei nėra žinoma, tuo tarpu ji yra vaiko auginimo iki jam sukaks dveji metai atostogose ir atsakovės gaunamos pajamos siekia tik 97,50 Lt (b.l. 50,51,84,85).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, nustatė, kad V. E. , a. k. (duomenys neskelbtini) , yra Š. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) , tėvas. Dalyje dėl vaiko Š. B. pavardės pakeitimo teismas ieškinį atmetė ir priteisė iš V. E. sūnaus Š. B. išlaikymui po 450 Lt per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisė 8 550 Lt išlaikymo nuo 2006 m. liepos 22 d. iki 2008 m. vasario 20 d. įsiskolinimą. Teismas paskyrė J. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui Š. B. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir nustatė Š. B. gyvenamąją vietą kartu su motina. Likusioje dalyje teismas priešieškinį atmetė ir priteisė iš V. E. 162 Lt žyminio mokesčio bei 32,92 Lt pašto išlaidų valstybei, iš J. B. - 100 Lt žyminio mokesčio V. E. naudai ir 32,92 Lt pašto išlaidų valstybei (b.l. 133-137).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. E. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. teismo sprendimą iš dalies, t. y.:

- panaikinti sprendimą dalyje, kurioje ieškinys dėl Š. B. pavardės pakeitimo į E. atmestas, ir priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje tenkinti ir pakeisti vaiko pavardę į E.;

- panaikinti sprendimą dalyje, kurioje iš dalies tenkintas priešieškinys ir iš ieškovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas 8 550 Lt sumai už laikotarpį nuo 2006-07-22 iki 2008-02-20 ir priimti naują sprendimą - priešieškinį šioje dalyje atmesti;

- panaikinti sprendimą dalyje, kurioje iš dalies tenkintas priešieškinys ir iš ieškovo priteistas išlaikymas sūnui Š. po 450 Lt/mėn. iki jo pilnametystės, ir sprendimą toje dalyje pakeisti, priteisiant iš ieškovo išlaikymą sūnui Š. po 250 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota bei suvienodinta teismų praktika šios kategorijos bylose. Taip pat apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta įrodymų analizė, kurios pagrindu teismas ieškinį iš dalies atmetė, o priešieškinį iš dalies tenkino, yra neobjektyvi, nepilna ir klaidinga. Be to, teismas, spręsdamas civilinę bylą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, nesiekė teisingo bylos sprendimo (LR CPK 2 str., 3 str. 6 d.), teismo išvados neatitinka įrodinėjimo priemonėmis konstatuotų, turinčių reikšmės bylai faktinių aplinkybių, nes nagrinėjant bylą buvo pažeisti įrodymų vertinimo kriterijai. Nurodo šiuos motyvus:

1) Dėl vaiko pavardės nepakeitimo, šalių procesinės padėties neįvertinimo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismas visiškai neįvertino to fakto, kad atsakovė J. B. atsisakė sūnų įregistruoti tikrojo tėvo pavarde, dėl ko ieškovui teko kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka. Šiuo aspektu visiškai be jokio pagrindo teismas padarė išvadą, kad tėvas iš karto po vaiko gimimo nepareiškė noro registruoti vaiko savo pavarde. Teismas visiškai nevertino ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kaip išvadą teikiančios institucijos, pozicijos byloje, nors būtent ši institucija pasisakė, kad vaiko pavardės keitimas atitiktų vaiko interesus. Teismas pasisakė, jog „šalys kartu gyventi ar sudaryti santuoką nei šiuo metu nei ateityje neketina“, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė vaiko interesus, kadangi atsakovei sudarius santuoką ir pakeitus pavardę į jos būsimo vyro, ieškovo sūnaus pavardė neatitiks ir jo motinos pavardės. Teismas parėmė savo sprendimą atsižvelgdamas ir į vaiko amžių, t. y. 1 m. 7 mėn., tačiau visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dar tada, kai vaikui nebuvo sukakę 1 metai, t. y. iš karto po to, kai suprato, kad atsakovė gražiuoju nenurodys jo vaiko tėvu vaiko gimimo dokumentuose. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose (LAT CBS kolegijos 2002-09-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1003/2002 M. V. v. J. G. yra pasisakęs, jog teisiškai reikšmingas yra kreipimosi į teismą momentas). Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad vaikas nelanko jokios ikimokyklinės įstaigos, todėl pavardės keitimas nesukeltų jokių papildomų sunkumų ir tik užtikrintų vaiko interesus. Teismas netinkamai aiškino ir 2006-05-19 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-160 patvirtintas Civilinės metrikacijos taisykles, kadangi šių Civilinės metrikacijos taisyklių 103 p. numato, jog teismine tvarka įrašai gali būti keičiami, ko ieškovas šioje byloje ir prašė. Pažymėtina, kad minėtų Civilinės metrikacijos taisyklių 112.5 punktas numato, jog pripažinus ar nustačius tėvystę vaikui, kurio gimimas jau įregistruotas, yra pagrindas keisti vaiko pavardę, tačiau pirmosios instancijos teismas, nesiekdamas teisingo bylos išsprendimo, suteikė prioritetą būtent atsakovės interesams. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo nesirėmė ir papročiais, nors visuomenėje ir konkrečiai, lietuvių tautoje, kurios atstovais yra tiek ieškovas, tiek atsakovė, ir jų sūnus, esantys papročiai vienareikšmiškai patvirtina, kad vaikai turi savo tėvo pavardę visais tais atvejais, kai tėvas yra žinomas. Šis faktas yra visiems žinomas ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo (LR CPK 182 str. 1 d.). Apeliantas taip pat mano, jog juridiškai reikšmingas kriterijus, nustatant vaiko pavardę, yra ieškovo ir atsakovės pavardės (t. y. tuo atveju, jeigu vieno iš kurio nors tėvų pavardė būtų negraži, vaiko interesus atitiktų nustatyti kito iš tėvų pavardę). Juridiškai reikšmingas yra tas faktas, kad ieškovas nuo pat nėštumo pradžios siekė rūpintis sūnumi, o šis kriterijus pripažįstamas reikšmingu ir teismų praktikoje (jau minėtoje LAT CBS teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-3-1003/2002). Pažymėtina, kad papročiai yra savarankiškas teisės šaltinis (LR CK 1.4 str.), taikytinas sprendžiant civilines bylas.

2. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepagrįsto priteisimo, nukrypimo nuo LR CK 3.198 str. įtvirtinto vaikų lygybės principo. Teismas, priteisdamas iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-07-22 iki 2008-02-20 po 450 Lt per mėnesį, iš viso 8 550 Lt, neįvertino šalių procesinės padėties bei neatsižvelgė į faktines aplinkybes. Teismas visiškai be pagrindo priėmė atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo, kadangi LR CPK 387 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, jog bylose dėl tėvystės nustatymo ieškovas gali pareikšti reikalavimą dėl vaiko išlaikymo, o šiuo atveju būtent V. E. yra ieškovas, kadangi atsakovė atsisakė registruoti jį vaiko tėvu. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs šalių procesinę padėtį, neteisingai vertino ir faktines aplinkybes, būtent, kad ieškovas jokios galimybės išlaikyti sūnų neturėjo, visų pirma, dėl atsakovės ir jos šeimos veiksmų. Visais atvejais atsakovė ir jos tėvai, nuo kurių ji yra visiškai priklausoma, draudė jam bendrauti su sūnumi ir siekė, kad tėvystė nebūtų pripažinta ne teismo tvarka. Šiuo aspektu ydingas yra pirmosios instancijos teismo motyvas dėl ieškovo pareigos išlaikyti savo nepilnameti vaiką nevykdymo. Apeliantas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisako, iš kokių įrodymų jis daro tokią išvadą, ir tai, apelianto nuomone, tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir šioje dalyje. Pažymėtina, kad atsakovė tik ieškovui kreipusis į teismą pripažino ieškovo tėvystę, o iki ieškinio padavimo ne tik neieškojo jokio išlaikymo mūsų sūnui, tačiau darė visokias kliūtis, kad ieškovas nebendrautų su savo sūnumi ir neprisidėtų prie jo išlaikymo. Toks teismo LR CK 3.137 straipsnio aiškinimas neatitinka LR CK 3.138 str. bei faktinių aplinkybių, ypač atsakovės elgsenos. Taip pat apeliantas yra tos nuomonės, kad teismas pažeidė LR CK 3.198 straipsnį, priteisdamas sūnui Š. B. beveik dvigubai didesnį išlaikymą, nei kitam ieškovo sūnui R. E. . Byloje įrodyta, jog ieškovas teikia išlaikymą savo sūnui R. E. (b. l. 77-78). Pažymėtina taip pat ir tai, kad R. E. yra mokyklinio amžiaus, t. y. jo poreikiai yra objektyviai didesni, negu mažesniojo sūnaus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005 V. T. v. S. T. konstatuota aplinkybė, nereikalaujanti ypatingo įrodinėjimo, kuri turėjo būti žinoma ir Kauno rajono apylinkės teismui: „Vaikams augant, jų poreikiai didėja“. Toks didelis skirtumas tarp išlaikymo, kurį pagal savo turtinę padėtį ieškovas gali teikti savo sūnums, yra pirmosios instancijos teismo priteistas nepagrįstai, nukrypstant nuo konstitucinio asmenų lygybės principo, nuo vaikų lygybės principo, įtvirtinto LR CK 3.198 straipsnyje. Apeliantas sutiko ir sutinka teikti savo sūnui Š. tokį patį išlaikymą, kokį jis teikia kitam savo sūnui R. E. , t. y. po 250 Lt per mėnesį (b.l.141-147).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. B. prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas atsižvelgė į jau suformuotą praktiką analogiškose bylose, kuriose yra akcentuojama vaiko teisės į identiškumą išsaugojimas, t. y. vaiko pavardės pastovumas (nekintamumas) (LAT 2002-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ši suformuluota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad vaiko pavardės pakeitimas galimas tik išimtinais atvejais, esant išskirtinėms aplinkybėms. Būtent tai ir apsprendžia įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad vaiko pavardės pakeitimas yra reikalingas (LR CPK 178 str.), todėl pagrįstai buvo padaryta išvada, kad pagrindo pakeisti vaiko pavardę nėra. Be to, teismas ginčo teisiniams santykiams teisingai taikė 2006-05-19 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-160 patvirtintų „Civilinės metrikacijos taisyklių 44 p., kuris numato, kad registruojant tėvystės nustatymą - paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, arba motinos nurodymu, jam suteikiama tėvo pavardė ir tautybė. Teismas priteisdamas iš apelianto 450 Lt. išlaikymą Š. B. atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius), todėl šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taip pat pagrįstai teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą, nes apeliantas įrodymų, kad teikė nepilnamečiam vaikui Š. B. išlaikymą, nepateikė (LR CPK 178 str., b.l. 151,152).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo apskųstoje – vaiko pavardės pakeitimo, jo išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų dalyse (CPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė, kad Š. B. yra V. E. sūnus. Teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovė J. B. kategoriškai nesutiko dėl vaiko pavardės pakeitimo, nes neketina kurti bendro gyvenimo su E., jie niekada negyveno ir negyvena kartu, atsakovė viena augina ir auklėja vaiką, be to iki bylos nagrinėjimo E. nerodė noro padėti išlaikyti sūnų, taip pat atsakovė nurodė, kad E. yra teistas, todėl ji nenori, kad jos vaikas turėtų ieškovo pavardę. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir į tai, kad įstatymai nenumato, jog vaikui turi būti suteikta tik tėvo pavardė, teismas sprendė, kad šalių sūnui jo motinos pavardė B. buvo suteikta teisėtai ir pagrįstai tokia pavarde išduotas gimimo liudijimas (b. l. 4). Be to teismas pažymėjo, kad V. E. turi teisę remiantis bendra teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas, atsižvelgęs į šalių santykius, kurie nėra draugiški ir geranoriški, padarė išvadą, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir vaiko interesų.

Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas vadovavosi CK 3.192 str. 1 d., nustatančia, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat CK 3.192 str. 2 d., nustatančia, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat rėmėsi atsakovės pateiktomis keleto mėnesių vaiko Š. B. poreikių suvestinėmis, iš kurių matyti, kad 2007 m. lapkričio mėnesį vaikui išlaikyti reikėjo 1254,15 Lt., o 2007 m. gruodžio mėnesį - 2646,04 Lt. Atsakovės suvestinėse nurodytos poilsio ir laisvalaikio išlaidos, sudarančios atitinkamai 303,49 Lt ir 539,97 Lt (vaikui perkami žaislai) teismo vertintos kaip per didelė suma. Iš pateiktų medicininių dokumentų (b. l. 89) teismas nustatė, kad vaikas yra alergiškas ir jam būtina laikytis specialios dietos, todėl pripažino, kad Š. B. turi būti skiriamas didesnis išlaikymas nei vaikui, kuris neturi specialiųjų poreikių. Įvertinęs pateiktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad tokio amžiaus, sveikatos būklės vaiko poreikiams patenkinti pakanka 900 Lt per mėnesį. Teismas įvertino ir šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas V. E. yra dirbantis, jo darbo užmokestis kas mėnesį nėra mažesnis nei 1000 Lt, jis teikia 250 Lt kas mėnesį išlaikymą dar vienam savo sūnui R. E. , savo turto neturi, gyvena tėvams priklausančiame bute, atsakovė J. B. nuo 2007-07-22 iki 2008-01-01 už vaiką gavo 97, 50 Lt (b. l. 52) pašalpą, nuo 2008-01-01 jai mokama 700 Lt pašalpa, ji gyvena tėvų name, savo turto neturi. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad vaiką išlaikyti abiejų šalių materialinės galimybės yra vienodos, todėl iš atsakovo priteisė 450 Lt dydžio išlaikymą. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, kad CK 3.200 str. reglamentuoja išlaikymo priteisimą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę V. E. nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo jo gimimo dienos, kuri tik buvo patvirtinta Lietuvos CK 3.138 – 3.140 str. nustatyta tvarka (Lietuvos CK 3.137 str. 1 d.), todėl, pagal teisės aktus nesiejant vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimo su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006 m. liepos 22 d. iki 2008 m. vasario 20 d. po 450 Lt kas mėnesį, kas sudaro 8 550 Lt (b.l. 133-137).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su teismo sprendimo motyvais.

Dėl vaiko pavardės pakeitimo

CK 3.167 str. 4 d. numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 buvo patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Šių taisyklių 30 p. nustatyta, kad registruojant tėvystės nustatymą- paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, arba, motinos nurodymu, jam suteikiama tėvo pavardė ir tautybė.

Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1d.). Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atspindi ir minėtų Civilinės metrikacijos taisyklių 30p., kuriame įtvirtintas pagrindinis principas, kad registruojant tėvystės nustatymą- paliekama vaiko jau turima pavardė.

Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kuriomis remiantis buvo atmestas ieškovo reikalavimas pakeisti sūnaus pavardę ir sprendžia, kad ieškovo nurodyti apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, atmesdama apelianto reikalavimą pakeisti sūnaus pavardę B. į E., atsižvelgia į atsakovės duotus paaiškinimus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, kuriuose ji nurodė, kad anksčiau ne kartą siūlė ieškovui nustatyti tėvystę administracine tvarka, bet jis nesutikdavo, vaiko pavardės pakeitimu ieškovas siekia patenkinti tik savo ambicijas, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog gimus sūnui, jis rūpinosi vaiko auklėjimu ir išlaikymu, o atsakovė trukdė jam bendrauti su vaiku. Ieškovas buvo teistas už kriminalinį nusikaltimą. Tai patvirtina Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno regiono Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos pažyma, iš kurios matyti, kad ieškovas Kauno miesto aplinkės teismo 2006m. balandžio 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. 1 metams laisvės atėmimo apribojimu, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2007-07-19 išrašytas iš įskaitos pasibaigus bausmės laikui (b.l. 102).

Teismas atmesdamas ieškovo prašymą pakeisti sūnaus Š. B. pavardę į E., taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad sūnus visą laiką nuo gimimo gyveno ir tebegyvena su motina, šalys neketina sukurti šeimyninių santykių.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo keisti Š. B. pavardę. Pats Š. B. pakeisti savo pavardę galės sulaukęs 18 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymus Nr. 111 patvirtintų Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių 4p.).

Atmestinas ir ieškovo argumentas, kad tik pavardės pakeitimas suteiktų vaikui galimybę žinoti, kas yra jo tikrasis tėvas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

Tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustato CK 3.192-3.204, 3.208 straipsniai.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 ”Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus , taikymo teismų praktikoje” 8 punktas numato, kad ”teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį”, o 9 punktas numato, kad ”nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8,11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui”. Taip pat Senato nutarime konstatuota, kad nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų: 1) visų rūšių gaunamas pajamas, pensijas, socialines pašalpas, pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį turtą (automobilius), nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas 2006 m. pakeitė tris darbovietes (b.l. 75). Nors iš ieškovo pateiktos teismui UAB ”MC Trans” pažymos matyti, kad 2006 m. gruodžio- 2007 m. spalio mėnesiais jam buvo išmokėta 2185,90 Lt darbo užmokesčio t.y. 198,71 Lt per mėnesį (b.l. 76), tačiau 2008-05-28 VSDFV pažyma patvirtina, kad ieškovas paminėtoje darbovietėje 2007-01-01 -2007- 12-31 laikotarpyje uždirbo 13309,48 Lt, o nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. – 2400 Lt (b.l. 165). Atsakovės mėnesinės pajamos sudaro 97,50 Lt išmoka vaikui (b.l.52) ir motinystės pašalpa (b.l. 165). Atsakovei 2006 rugpjūčio mėnesį, atskaičius mokesčius, buvo išmokėta 769,88 Lt, nuo 2006-09-01 iki 2006-12-31 kas mėnesį išmokėta po 895,31 Lt , nuo 2007-01-01 iki 2007-06-30 kas mėnesį - po 1077,23 Lt , 2007 m. liepos mėnesį -739,49 Lt, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. kas mėnesį - po 1106,30 Lt ir 2008 m. liepos mėnesį - 810,89 Lt motinystės pašalpa, t.y. viso: 19056,68 Lt.(b.l. 175,176).

Šalys nekilnojamojo turto neturi (b.l. 167,174).

Ieškovas turi transporto priemonę VW Golf 1985 laidos (b.l. 169).

Taip pat byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismas supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-12897-2001/2006 pagal pareiškėjų R. E. ir V. E. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukė šalių santuoką, patvirtino sutuoktinių 2006-07-26 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria V. E. sūnui R. E. , gimusiam 1998-10-03 teikia išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės (b.l. 77,78).

Atsakovė su vaiku gyvena tėvams priklausančiame name, jos gaunamų lėšų nepakanka vaiko išlaikymui. Iš pateiktų įrodymų analizės galima padaryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu yra vienoda, todėl abu tėvai lygiomis dalimis privalo teikti savo sūnui išlaikymą.

Kadangi išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo paminėta anksčiau, ieškovo ir atsakovės vaikas Š. B. gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, jai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, atsižvelgusi į ieškovo amžių - ieškovas yra 35 metų amžiaus, yra sveikas ir darbingas, todėl gali susirasti labiau apmokamą darbą, šalių sūnaus Š. B. amžių- 2006-07-22 sukako du metai, vaikas yra alergiškas, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų ieškovo vaikų amžių, jų poreikius, Š. B. sveikatos būklę sprendžia, kad teismas priteisdamas iš ieškovo išlaikymą sūnui Š. B. pagrįstai nukrypo nuo lygybės principo (CK 3.198 str. 2d.), tačiau sutinka su apelianto nurodytu apeliacinio skundo argumentu, kad teismo priteista išlaikymo suma per mėnesį po 450 Lt iki sūnaus pilnametystės, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir amžių yra pernelyg didelė, todėl teismo sprendimas keistinas vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dalyse, nustatant išlaikymo dydį nuo 2008 m. vasario 20 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt iki sūnaus pilnametystės, o teismo sprendimu priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 22 d. iki 2008 m. vasario 20 d. mažintinas iki - 6650 Lt (19 x 350 Lt, CPK 326 str. 1d. 3p., CK 3.194 str. 1d. ir 3d., 3.200 str., 3.208 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas paduodamas ieškinį pirmosios instancijos teisme už du neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus – tėvystės nustatymą ir pavardės pakeitimą sumokėjo 200 Lt, o paduodamas apeliacinį skundą dėl vieno neturtinio reikalavimo - vaiko pavardės pakeitimo ir dviejų turtinių reikalavimų - vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio (ginčijama suma 10950 Lt) sumokėjo 445 Lt (b.l. 6,148). Atsakovė paduodama priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pirmosios instancijos teisme sumokėjo 115 Lt žyminio mokesčio (b.l. 86), o 2008-03-06 sumokėjo teismo sprendimu priteistas iš jos 32,92 Lt pašto išlaidas valstybei. (b.l.140).

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, t.y. nustačius vaiko tėvystę, teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovui 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio, todėl šioje dalyje teismo sprendimas nekeistinas. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, t.y. sumažinus iš ieškovo šalių sūnui priteistą išlaikymą nuo 450 Lt per mėnesį iki 350 Lt per mėnesį (350 Lt x 12 mėn.= 4200 Lt), (42000 x 3%= 126 Lt), teismo priteistas žyminis mokestis iš ieškovo valstybei šioje dalyje mažintinas nuo 162 Lt iki 126 Lt.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nepagrįstai nepaskaičiavo ir nepriteisė žyminio mokesčio iš ieškovo nuo priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumos (CPK 85 str. 1d.3p.), nuo kurios atsakovė pateikdama priešieškinį įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1d.2p.). Apeliacinės instancijos teismui sumažinus iš ieškovo priteistą šalių sūnui Š. išlaikymo įsiskolinimą iki 6650 Lt, iš ieškovo priteistina pirmosios instancijos teisme 199,50 Lt žyminio mokesčio (6650 Lt x 3%, CPK 80 str. 1d. 1p., 96 str.). Taigi iš viso pirmosios instancijos teisme iš ieškovo priteistina 325,50 Lt žyminio mokesčio valstybei (126 Lt +199,50 Lt).

Kadangi atsakovė dar neįsiteisėjus teismo sprendimui sumokėjo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas 32,92 Lt pašto išlaidas valstybei, teismo sprendimo dalis, kuria iš šalių priteista po 32,92 Lt pašto išlaidų valstybei, paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teisme patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš valstybės priteistina ieškovui 129 Lt sumokėto žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Atlikus žyminio mokesčio įskaitymą, iš ieškovo priteistina valstybei 196,50 Lt žyminio mokesčio (325,50 Lt – 129 Lt ) ir 32,92 Lt pašto išlaidų, viso: 229,42 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1d.3p., 93 str. 4d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimą vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo dalyse ir šiose dalyse priešieškinį patenkinti iš dalies, t.y. sumažinti teismo sprendimu priteistą iš ieškovo V. E. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui Š. B. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 22 d. iki 2008 m. vasario 20 d. iki 6650 Lt , o nuo 2006 m. vasario 20 d. sumažinti priteistą išlaikymą iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki sūnaus Š. B. pilnametystės.

Nepatenkintų priešieškinio reikalavimų dalyse priešieškinį atmesti.

Pakeisti teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje taip: teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. B. priteista ieškovui V. E. 100 Lt žyminio mokesčio ir 32,92 Lt pašto išlaidų valstybei palikti nepakeistą, o likusią sprendimo dalį panaikinti.

Iš ieškovo V. E. priteisti 229,42 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Likusių sprendimo dalių nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai: Aušra BaubienėLeonas Jachimavičius