- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-435-252/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08064-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- Ž. J.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 435 - 252 - 2014
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08064-2013-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1880-223-2014 pagal pareiškėjo Ž. J. prašymą suinteresuotiems asmenims antstolei V. Ž., VMI prie LR Finansų ministerijos, AB „Panevėžio energija“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-9350-400-2013 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9350-400/2013 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Nurodė, kad 2014-01-07 iš darbdavio UAB „NORAC“ gavo antstolės V. Ž. patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir tada sužinojo apie skolas. Susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, išsiaiškino, kad 2013-12-03 buvo priimta teismo nutartis, pagal kurią skolininkas R. J. J. buvo pakeistas į jo teisių perėmėją Ž. J.. Jis nebuvo įtrauktas į bylą dėl skolininko pakeitimo, nebuvo įteikti jokie procesiniai dokumentai. Be to, byloje dėl skolininko pakeitimo buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, o būtent – CK 5.63 str., kuris nustato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Palikėjas R. J. J. mirė 2006-10-05. Per įstatymu nustatytą 3-jų mėnesių terminą niekas iš kreditorių, tame tarpe ir antstolis, neatliko jokių veiksmų, nustatytų CK 5.63 str., dėl to antstolis neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl skolininko pakeitimo, nes jau buvo suėjęs naikinamasis terminas pareikšti palikėjo kreditoriams jų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9350-400-2013. Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutartimi vykdomosiose bylose Nr. 113/06/1012, Nr. 113/02/3572, Nr. 113/04/1697 pradinis skolininkas R. J. J. buvo pakeistas į jo teisių ir pareigų perėmėją Ž. J.. Išieškojimas iš pradinio skolininko R. J. J. vykdomas pagal 2002-10-08, 2004-04-16 ir 2006-05-23 vykdomuosius raštus. Iš 2006-07-24 Turto arešto akto, Pažymėjimo apie turto arešto aktą įregistravimą viešame registre, Nekilnojamojo turto registro išrašą nustatė, kad turto areštas palikėjo R. J. J. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2006-07-26 (2005-07-25). Teismo vertinimu, įpėdinis Ž. J. buvo pakankamai informuotas apie kreditorinius palikėjo R. J. J. įsipareigojimus, nes reikalavimo teisė jau buvo patvirtinta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, buvo pritaikytas ir išviešintas paveldėtino nekilnojamojo turto – žemės sklypo areštas, kuris buvo įregistruotas dar 2005 metais. Anstolei V. Ž. areštavus palikėjo R. J. J. žemės sklypą, buvo pasiektas CK 5.63 str. tikslas – sudarytos prievolės informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą. Teismas pažymėjo, jog byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nekviečiant šalių, o priimta 2013-12-03 nutartis buvo išsiųsta naujam skolininkui Ž. J., todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog areštas žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas antstolės 2005-07-26, jis šį žemės sklypą paveldėjo 2008-03-06, o skolininkas buvo pakeistas tik 2013-12-03. Nuo 2008-03-06 yra praėję daugiau kaip 3 metai, ir šis terminas yra naikinamasis. Priešingai nei sprendė teismas, priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Teigia, jog jis į bylą įtrauktas nebuvo, jam nebuvo įteikti jokie procesiniai dokumentai, negavo jokio pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Nors teismas nurodo, kad pareiškėjui buvo išsiųsta jau priimta 2013-12-03 nutartis, tačiau jos negavo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 596 str. yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 str. yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 str. 3 d. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šią materialiosios teisės normą, procesinių teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą, kontekste yra pasisakyta, jog nei CK 5.63 str., nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 str. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). Taigi, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 str. numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Minėto įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1 ir 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 str. nustatytais būdais ir terminais. Tokiu būdu, vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą (o būtent – antstolės neveikimą daugiau kaip 3 metus bei paties kreditoriaus neveikimą tokį pat laiką), akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolei V. Ž. areštavus palikėjo R. J. J. žemės sklypą, buvo pasiektas CK 5.63 str. tikslas ir atnaujinti proceso nėra pagrindo.
Iš pareiškimo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (civilinė byla Nr. 2-9350-400/2013 (b. l. 2)) matyti, jog suinteresuotu asmeniu nurodytas naujasis skolininkas Ž. J.. Pirmosios instancijos teismas, 2013-11-28 gavęs antstolės pareiškimą, 2013-12-03 nutartį priėmė nei vienos iš šalių neinformavęs. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad 2013-12-03 nutartis buvo išsiųsta naujam skolininkui Ž. J., tačiau civilinėje byloje Nr. 2-9350-400/2013 (b. l. 8) esanti pažyma patvirtina, jog 2013-12-03 teismo nutarties Ž. J. iš tiesų negavo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Pažymėtina, jog vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Nagrinėjamoje byloje, nors byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgiant į aukščiau paminėtas nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjas Ž. J. į bylos nagrinėjimą iš esmės nebuvo įtrauktas. CPK 596 str. nenurodo, kad gavus antstolio prašymą dėl skolininko ar išieškotojo pakeitimo nebūtina pranešti apie tokio prašymo nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims, kad teisėjas nepranešęs apie teismo posėdį gali išnagrinėti pateiktą pareiškimą, todėl teismas, gavęs 2013-11-28 antstolės prašymą, privalėjo paskirti teismo posėdį, apie tai pranešti suinteresuotiems asmenims ir tik tada rašytinio proceso tvarka priimti procesinį sprendimą. Akivaizdu, kad tai nebuvo padaryta, todėl teismas, nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą į šią aplinkybę privalėjo atsižvelgti. Teismas skundžiamoje nutartyje šio klausimo išvis nenagrinėjo, nes konstatavo, kad jam buvo išsiųsta teismo nutartis, o tos aplinkybės, kad byloje yra grįžęs neįteiktas pranešimas, teismas net nesvarstė. Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pažymėtina, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė.
Atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus, teismas spendžia, kad negalima pripažinti, jog byla išspręsta teisingai. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant pareiškėjo Ž. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9350-400/2013, ir civilinė byla perduotina toliau nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui (337 str. 1 d. 2, 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Ž. J. prašymą tenkinti.
Atnaujinant procesą civilinėje byloje Nr. 2-9350-400/2013, ir perduoti bylą toliau nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.