Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Juozas D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2017-01-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2017-02-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d. (5 epiz.), 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (3 epiz.) subendrinta, - 1 m. ir 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri 2017-10-30 nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę. Bausmę atliko 2018-01-17,

3) 2018-11-05 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikytas BK 64-1 straipsnį ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta galutinė 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. „5“ p.p., 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2018-07-05 d. iki 2018-09-05 d., vieną suėmimo dieną dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. sausio 22 d.,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 213 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. G. 2018-05-25 Vilkaviškio r. sav. Kybartų mieste, tiksliai nenustatyto vietoje ir laiku, bendrininkaudamas su V. J. dėl netikrų pinigų realizavimo, vykdydamas bendrą sumanymą, iš V. J. įgijo netikrus pinigus - 2 vnt. netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius 50 eurų banknotus, kurių 1 vnt. Nr. X47296616758, kito numeris nenustatytas ir šiuos netikrus pinigus realizavo - vieną netikrą 50 eurų su nenustatytu numeriu banknotą pateikė jį priėmusiam ir klastotės nepastebėjusiam pardavėjui atsiskaitydamas už prekes Kybartų m., Darvino gatvėje esančiame kioske, o antrąjį netikrą 50 eurų banknotą Nr. X47296616758, tęsdamas vieningą nusikalstamą sumanymą, tą pačią dieną apie 11.35 val. laiku pateikė siekdamas atsiskaityti už prekę Kybartų m., J. B. g. 15 esančioje elektronikos prekių parduotuvėje, tačiau šios dalies nusikalstamo sumanymo iki galo neįvykdė, kadangi pardavėjas pastebėjo klastotę, netikrą pinigą sulaikė ir pranešė policijai.

Motyvuojamoji dalis

Šie kaltinamojo D. G. veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo D. G. veiksmai, jam inkriminuojami kaip nusikalstami, byloje turi būti kvalifikuojami kaip viena tyčinė tęstinio pobūdžio nusikalstama veika, numatyta BK 213 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamojo nusikalstamas sumanymas (tyčia) įgyti, laikyti ir realizuoti žinomai netikrus pinigus apėmė abu banknotus, dėl kurių įgijimo, laikymo ir realizavimo nagrinėjama byla, taigi kaltinamojo veiksmai turėjo tęstinį pobūdį ir, kadangi su pirmuoju nenustatyto numerio banknotu nusikalstamas sumanymas realizuoti buvo įgyvendintas iki galo (banknotas realizuotas), antrojo banknoto realizavimo nutrūkimą dėl nuo kaltinamojo nepriklaususių aplinkybių, kaip atskirą savarankišką nusikalstamą veiką su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nėra pagrindo, todėl teismas kaltinamajame akte nurodytą kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimą aptarta dalimi patikslina.

Kaltinamasis D. G. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018- 05-25 grįžo iš Vilkaviškio, buvo mokykloje ir išvažiavo į Kybartus, išlipo iš autobuso ir ėjo link namų, ir prie „Gudo“ parduotuvės sutiko E. G. ir V. J.. Jie išėjo iš „Gudo“ parduotuvės. Pasisveikino ir paklausė ar žino kur nupirkti elektroninės įrangos. Jis sakė, kad žino ir paprašė jo nupirkti, padavė 50 Eurų banknotą ir jis nežiūrėdamas įsidėjo jį į kišenę. Nuėjo pas R. T. į parduotuvę ir po jo įėjo E. G. ir V. J.. Jis V. J. klausė „ ką tau paimti?“ Jis parodė telefoną ir sakė, kad tokias ausinukes. D. G. pardavėjo paprašė, po to atsisuko ir pamatė kad E. G. ir V. J. išėjo iš parduotuvės. Pardavėjas padavė ausinukus, jis jam pinigus ir paėmęs juos pardavėjas sakė, kad pinigai netikri. Sako kaip taip gali būti, kad netikri. Pardavėjas jų net netikrino, rankose paėmęs iš karto pasakė, kad netikri. D. G. apsisuko ir išėjau, o po kiek laiko pas jį atvyko policija. Prieš tai, iki pinigų padavimo, nebuvo jokios kalbos su E. G. ir V. J.. Jie D. G. apklaba, nes jie nori, kad šis viską apsiimtų ant savęs, jie prieš tai norėjo, kad apsiimtų ir po to įvykio jam buvo daromas psichologinis spaudimą, kad apsiimtų kaltę. Jis tik paėmė pinigus ir padavė pardavėjui, o po to grįžęs atgal į parduotuvę nebuvo, yra vaizdo kameros, galima žiūrėti. Jie paprašė nupirkti nes jie nežinojo kur. E. G. ir V. J. iš Klampučių, Klausučių, nežine ar jie žino Kybartų miestelį. Jie padavė pinigus prie „Gudo“ parduotuvės, tai maisto prekių parduotuvė. Ėjo tų ausinukų į technikos parduotuvę prie stoties, ten gal pusė kilometro, gal mažiau nuo „Gudo“ parduotuvės, netoli visai, atstumo tiksliai nežino. D. G. įėjo į parduotuvę, o jie atėjo jam iš paskos. Jie norėjo parodyti ką nupirkti, D. G. tik po to įtariamas sukilo, per vėlai suprato, kad jį pakišo. Kai padavė pinigus tada kilo įtarimas. Jis R. T. sakė, kaip gali būti netikri, bet jis jų net netikrino nors parduotuvėje yra aparatas, tik paėmė į rankas ir pasakė, kad netikri. Kai jam pačiam padavė pinigus jis pasiėmė ir į kišenę įsidėjo nežiūrėjęs, o parduotuvėje išėmė ir padavė, paduodamas pajautė, kad kažkas negerai su popieriumi. Po to išėjo ir nuėjo namo, o po to atvažiavo policija. Po to jam E. G. ir V. J. darė spaudimą. Pats į policiją nesikreipė nes jau buvo pranešta, o prie parduotuvės nelaukė policijos nes išsigando. Sėklų pirkti jis nebuvo ir nepirko. Kai padavė pinigus prie kasos buvo vienas, o jiedu iš parduotuvės jau buvo pasišalinę. Gerai atsimena. Jam davė vieną kupiūrą 50 eurų. (t. 2, b.l. 190-191)

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 45 metai dirba prekyboje, dabar turi savo verslą. Prekiauja Kybartuose, kioskelyje Darvino gatvėje. Dirba viena pagal sveikatos galimybes. Pavasarį prekiauja sėklomis, trąšomis, žemėmis, gėlėmis, žvakėmis, dabar šventinėmis prekėmis. Pagal sezoną prekiauja. Jai nebuvo gyvenime, kad pasitaikytų atvejis, kad nepriimtų iš žmogaus pinigų. Kiek keitėsi pinigų per visą laiko to niekada nepasitaikė. Ar gegužės mėnesį pasitaikė netikras pinigas gal savaitės bėgyje po įvykio ir būtų atsiminusi, o dabar tikrai nežino, neatsimena. Pinigus visus prekių užpirkimui išleidžia. Absoliučiai nieko neprisimena. Ateina įvairių žmonių apsipirkti, nusiperka tai to, tai kito ir nejaugi žiūrėsi į kiekvieną. Ji turi aparatą pinigams tikrinti ir pieštuką turi. Ne šimtu procentų, bet patikrina banknotus. Nepamena, kad būtų atvejis su netikrais pinigais. Žmonių apsilanko įvairiai, būna penki, septyni, įvairiai. Filmavimo kamerų nėra, ten paprastas medinis kioskas ir nėra jokių kamerų. Neprisimena tikrai atvejo su netikrais pinigais. Ji pati irgi niekur neužkliuvo su pinigais ir nežino ar jie buvo papuolę pas ją, ar ne. Negali pasakyti, kad buvo taip kaip parašyta kaltinime. Kitą dieną ar savaitės bėgyje gal dar būtų atsiminusi. Ją apklausė, sakė, paskambino ir sakė, kad pinigų plovimas vyksta, o ji nieko nežino. Dažniausiai tikrina 20 Eurų banknotus, o 5 Eurų ar 10 Eurų nelabai. Nuo 20 Eurų ir didesnius jau tikrina, bet gali ir pražioplinti ir pasitikėti žmogumi. Jei gautų netikrą pinigą tai tikrai praneštų, nenutylėtų. Kad kur nors iš jos nepriimtų pinigų taip nebuvę. Eina ir į vaistinę, ir į parduotuves, bet niekada nepasitaikė, kad nepriimtų. Jei būtų turėjusi netikrų pinigų būtų pakliuvusi kur nors, bet to nebuvo. Į santaupas pinigų nededa, neturi ką (t. 2, b.l. 123-124).

Liudytojas R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai neatsimena, bet šitas vaikinas pas juos parduotuvėje norėjo nusipirkti kažkokią smulkmeną ir pamatė, kad netikri pinigai. Iš pradžių atėjo vienas, o po to dar du vaikinai ir atrodė, kad jie nepažįstami. Kai pasakė, kad pinigai padirbti ir kviečia policiją jis ir tie du vaikinai išėjo, o jis po kiek laiko grįžo tų pinigų paprašyti. Tai šis vaikinas (parodomas kaltinamasis, kuris prisistato) – D. G.. Apklaustas tyrime buvo, o po to sirgo. Teisingai nurodyta, kad viskas buvo 2018-05-25. Jis atėjo į parduotuvę, esančią J. B. 15, Kybartuose. Jie prekiauja kompiuterine įranga, elektronika. Buvo jau po pietų, bet tiksliai neatsimena, gal po pietų, bet tikrai neatsimenu, galėjo būti po 11 val., yra filmuota medžiaga. Neatsimena ar tie kiti vaikinai pirko ką nors ar tik žiūrinėjo. Vienu momentu jie buvo suėję į krūvą, po to vaikštinėjo ir atrodė, kad jie nepažįstami. Tuo momentu parduotuvėje daugiau nieko nebuvo. Kai pamatė, kad pinigai netikri D. G. pasakė, kad kviečia policiją, tada jie išėjo. Neatsimena ar tie vaikinai buvo tuo momentu parduotuvėje ar ne, o D. G. išėjo ir po kiek laiko grįžo paprašyti, kad atiduotų jam tuos pinigus. Turbūt dėl to prašė, kad jo pinigai, motyvuoti tai nieko nenurodė, tik prašė grąžinti. Prieš juos į parduotuvę buvo atėjęs vyras iš degalinės, suaugęs žmogus. Kitų žmonių nepamena, atsimena pačią eigą, kad atėjo D. G., o po to dar du vyrukai. Tie kiti atėjo vėliau, jie ne kartu atėjo. Atėjo pirmiau D. G., o tie du vėliau ir apžiūrinėjo prekes. Kai D. G. pasakė, kad pinigai netikri nieko jis nesakė, tik vėliau paprašė grąžinti, kaip ir nieko nešnekėjo. Nepamena ką sakė ikiteisminiame tyrime. Jis po to buvo susinervinęs, o kai jis padavė pinigus viskas buvo labai normalu, nebuvo jokio įtarimo, atrodė kaip natūraliai atėjės apsipirkti, atrodė normaliai, Nebuvo ant jo kažkokių sužalojimų, blaivus buvo (t. 2, b.l. 190).

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad žino tik tiek, kad D. G. kaltinamas padirbtų pinigų platinimu ir realizavimu kaip ir jis pats buvo kaltinamas. Jis E. G. parašė ar jis nežino kas nupirktų modemą ir po kiek laiko jis atrašė, kad rado žmogų ir pasiūlė atvažiuoti į Kybartus ir susitikti su pirkėju. Atvažiavęs susitiko su D. G.. Jis davė 50 Eurų, bet neturėjo V. J. jam grąžos ir jis nuėjo iškeisti į elektroninių prekių parduotuvę. Po kiek laiko pats nuėjo į parduotuvę, matė, kad D. G. ten kalbėjo su pardavėju, jis nusipirko ko reikėjo ir išėjo į lauką. Po kiek laiko iš parduotuvės atėjo D. G. ir pasakė, kad nepirks modemo. Anksčiau jis nežinojo, kad pinigai netikri, sužinojo tik po kiek laiko iš policijos pareigūnų. Jis už tai jau nuteistas 45 parų arešto bausme ir jau atlikęs bausme. Matė pinigus pas D. G., tik vieną 50 Eurų kupiūrą. Tai buvo Kybartuose, nežino iš kur jis juos gavo. Jis juos siūlė už modemą, kurį V. J. tada pardavinėjo. Nepardavė nes neturėjo jam grąžos iš 50 Eurų. Jis sakė, kad atiduos, bet jam pasakė, kad nueitų pats ir pasikeistų. Tada D. G. nuėjo į parduotuvę, kai pats ten užėjo, jis ten kalbėjo su pardavėju, V. J. dar juos pertraukė, nusipirko ko reikėjo ir išėjo į lauką. Po to jis išėjo ir sakė, kad neims modemo. Neklausė jo nieko kodėl nepirks nes skubėjo į autobusą. Kai jis atvažiavo į Kybartus D. G. jau buvo su E. G., jie jo laukė. Jie buvo daugiau pažįstami su E. G. ir sakė taip E. G., kad jie išsigandę neverstų kaltės jam. Sakė, kad sakytų teisybę apie jį ir viskas (t. 3, b.l. 5-6)

Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad D. G. pažįsta, žino, kad į teismą kvietė dėl pinigų. Tada grįžo su D. G. iš mokyklos ir paskambinęs V. J. prašė susitikti. Kada tai buvo jau nepasimena. Sakė atvažiuoti į Kybartus pasikalbėti ir atvažiavo, jis sakė, kad turi pinigų ir riekia juos iškeisti. Klausė ar žino kur tai galima padaryti, D. G. sakė, kad žino. Tuos pinigus turėjo V. J., jis ir paprašė iškeisti, E. G. pasakė, kad nežino kur, o D. G. sakė, kad gali pabandyti. Pinigai buvo netikri, o jis norėjo tikrų, E. G. tai žinojo, V. J. sakė. Atrodo, kad ir D. G. jis sakė, kad pinigai netikri. Pirmiausiai ėjo į Gudo parduotuvę, ten suprato, kad pinigas netikras ir išėjo iš ten. Po to ėjo neatsimenu ar į sėklinę, ar pas R. T.. Lyg pas R. T. ir ten jis pamatė, kad pinigas netikras. Sėklinėje buvo po R. T., ten nusipirko sėklų. Pinigai buvo du po 50 Eurų, V. J. juos padavė D. G.. Ėjo į parduotuves tam, kad išleisti pinigus, tai gal tam, kad gauti tikrus. Vieną sykį pavyko, o kitą nepavyko, nes pinigus pasiėmė R. T.. D. G. ėjo į R. T. parduotuvę, bet ten kameros yra. Jis pats irgi ten ėjo, ir V. J. ėjo, jis kažką nusipirko ir išėjo, o po to D. G. R. T. davė pinigus, jis pasakė, kad pinigai netikri ir D. G. išėjo. Pinigų R. T. negrąžino ir D. G. išėjęs pasakė, kad R. T. neatidavė. Tuo atveju kai pinigus iškeitė tai D. G. 40 Eurų atidavė V. J., o sau pasiliko kas liko nuo sėklų pirkimo, o R. T. pinigus pasiliko. Kai D. G. išėjo iš R. T. jis pasakė, kad R. T. paėmė pinigus ir negrąžins jis tų pinigų. Atrodo, kad po to visi išėjo namo, o ar D. G. dar buvo grįžęs į parduotuvę nepamena. Kai V. J. padavė D. G. pinigus atrodo, kad jis sakė, kad jie netikri, bet tiksliai negali pasakyti. Apie modemo pardavimą nebuvo kalbos. Jis norėjo, kad tik išmainyti tuos pinigus. Tikri ir teisingi šie parodymai, kur dabar sako (t. 3, b.l. 15-16).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius, kad 2018-05-25 apie 11.22 val. J. B. g. 15, Kybartai, Vilkaviškio r., elektronikos prekių parduotuvėje vyras bandė atsiskaityti už prekes galimai padirbta, 50 eurų nominalo kupiūra Nr. X47296616758 (t. 1, b.l. 7).

2018-05-25 R. T. savanoriškai pateikė 50 eurų kupiūrą Nr. X47296616758, CD laikmeną su vaizdo įrašu (t. 1, b.l. 30-32).

2018-08-09 atlikta CD laikmenos apžiūra. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 11:33 val. iki 11:49 val. parduotuvėje prie kasos stovi D. G. (kairėje pusėje foto Nr. 1) ir E. G. (dešinėje pusėje foto Nr. 1), netrukus asmenys pasitraukia į šalį. Matyti kaip rankos pardavėjui paduota pinigus, pirkėjui paduodama prekė. Matyti, kad pardavėjas paima telefoną ( t. 1, b.l. 34-36, 37, 38, 39).

Pateikta specialisto išvada Nr. 140-(2881)-IS1-3215, kad 50 (penkiasdešimties) eurų banknotas Nr. X47296616758 yra atspausdintas ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis yra netikras (t. 1, b.l. 44-45).

2018-06-25 D. G. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, nurodydamas, kad šis asmuo Vilius, iš kurio gavo 50 eurų kupiūrą ( t. 1, b.l. 50-52).

2018-08-07 spec. liudytojas V. J. nuotraukoje Nr. 6 atpažino G. ir nurodė, kad būtent šis asmuo norėjo jam už modemą paduoti 50 eurų kupiūrą (t. 1, b.l. 56-58).

2018-07-02 vyresniojo tyrėjo M. Z. Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog V. J. naudojasi abonentiniais numeriais: 865451841, 865435482, 863015716, 860052860, 869595755, 860857906, 867378341, 860405527, 861270941, o D. G.- 863825330, 864441479, 864155935, 863341599, 865496491, 865209688, 86242826 ( t. 1, b.l. 80, 83-101).

2018-07-03Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi V. J. ir D. G. atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės, numatytos LR BPK 154 str ( t. 1, b.l. 106-107).

Priedai prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų ( b.l. 115-134). CD laikmena (t. 1, b.l. 135).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai ( t. 1, b.l. 136-139, 143-144).

2018-08-10 vyresniojo tyrėjo M. Z. tarnybinis pranešimas, kad vykdant procesines prievartos priemones, numatytas LR BPK 154 str., nustatyta, jog V. J. iš nenustatytų asmenų įgijo netikrų pinigų po 50 eurų kupiūromis, o D. G. vieną kupiūrą realizavo, o kitą kupiūrą pardavėjas atpažino kaip netikrą (t. 1, b.l. 188).

Nors kaltinamasis D. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepripažino, jog netikri pinigai buvo įgyti ir realizuojami (bendrininkaujant su V. J.) būtent jo, tačiau ši dalis kaltinamojo parodymų visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų visuma visų kitų bylos duomenų, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, kurie teismo aprašyti aukščiau, todėl teismo vertinami siekiu išvengti gresiančios atsakomybės ir atmetami kaip neatitinkantys tikrovės. Aptariamą dalį kaltinamojo parodymų visiškai paneigia tarpusavyje neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys liudytojų E. G. ir V. J. R. T. parodymai, ir nors juose esama neatitikimų, tačiau jie nėra esminiai.

V. J. parodymus byloje vertinti nepatikimais ir (ar) neteisingais vien tik dėl to, kad jis kitoje (išskirtoje) byloje ir yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl bendrininkavimo dėl to paties ir šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo (kartu su D. G.), teismui nėra pagrindo, juolab, kad savo parodymais įkaltindamas kaltinamąjį D. G., jis kartu neneigia atlikimo ir savųjų veiksmų, dėl kurių jis pripažintas kaltu išskirtoje byloje, t. y., kad objektyviai bendrininkavo. Be šių liudytojų parodymų aptariamus kaltinamojo D. G. parodymus visiškai paneigia ir aukščiau aptarti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir būdu gauti objektyvios prigimties duomenys – V. J. pokalbių telefonu įrašai, kuriuose jis ne tik akivaizdžiai sukuria išgalvotą, melagingą įvykių versiją, susijusią su tariamu modemo pardavimu, jos moko tiesioginį nusikaltimo įvykio liudytoją E. G. ir prašo byloje teikti tikrovės neatitinkančius parodymus, tačiau ir pats savo iniciatyva, niekieno neprašomas ir neklausiamas, aiškiai ir nedviprasmiškai įvardina, jog būtent jis pats įgijo netikrus pinigus, juos laikė, dalį pats asmeniškai realizavo, o dalį perdavė realizuoti bendrininkui (D. G.), tačiau šis buvo demaskuotas, - tuo V. J. pats, nebūdamas niekieno įtakojamas ir nežinodamas apie jo atžvilgiu taikomą procesinę prievartos priemonę (pokalbių telefonu klausymąsi ir jų įrašų darymą) nenuginčytai paneigė tyrėjams ir teismui duotus formaliuosius savo parodymus, kaip neatitinkančios tikrovės.

Visi kiti teismo posėdyje ištirti ir patikrinti faktiniai bylos duomenys yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, savo visuma yra visiškai pakankami teismui patikimai konstatuoti, jog tai būtent kaltinamasis D. G. kaltai įgijo ir realizavo, bendrininkaudamas su V. J., kurio atžvilgiu byla išskirta, du netikrus 50 Eur nominalo banknotus, dėl kurių jam byloje yra pareikšti kaltinimai.

Kaltinamojo D. G. veiksmai visiškai atitinka BK 213 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą tyčinio nusikaltimo sudėtį. Pirma, specialiu moksliniu dokumento (pinigų kupiūros) tyrimu specialisto yra duota kategoriška išvada, jog bylos tyrimo metu kaltinamojo su bendrininku V. J. pasikėsinta realizuoti liudytojo R. T. elektronikos prekių parduotuvėje 50 Eur kupiūra yra netikra, nes atspausdinta ne pagal eurų pinigų spausdinimo reikalavimus, spaudos būdo ir apsaugos priemonių skirtumai yra esminiai ir akivaizdūs. Specialisto išvada yra pagrįsta betarpišku objekto (pinigų kupiūros) tyrimu, panaudojant technines priemones bei atliekant palyginimus su autentiškų dokumentų (eurų pinigų) duomenimis (autentišku 2002 metų leidimo 50 Eur nominalo banknotu), nei tyrimą atlikusio specialisto kompetencija, nei jo duotų išvadų pagrįstumas teismui abejonių nekelia, tokių byloje nekėlė ir kt. proceso dalyviai. Antra, aukščiau aprašyti ir pripažinti byloje įrodytais kaltinamojo veiksmai atitinka netikrų pinigų įgijimo ir realizavimo sampratą, kokia ji yra apibrėžta BK 2013 straipsnio 1 dalyje bei nuosekliai išaiškinta teismų praktikoje, tai yra, nekyla abejonių, jog kaltinamasis yra nagrinėjamos nusikalstamos veikos subjektas ir atliko šios veikos sudėties objektyviąją pusę sudarančius 3 rūšių veiksmus su nusikaltimo dalyku (ir įgijo ir realizavo jį) kai veikos baigtumo kvalifikavimui pakanka bent vieno šių veiksmų. Trečia, bylos duomenys (liudytojų E. G. ir V. J. parodymai bei V. J. pokalbių telefonu įrašai) įtikinamai ir neabejotinai bei kartu pakankamai patvirtina, jog kaltinamasis aukščiau konstatuotus savo veiksmus atliko su tiesiogine tyčia, t. y. netikrus pinigus įgijo ir realizavo suprasdamas, žinodamas, jog šie yra būtent tokie, t. y. netikri, taip pat suvokdamas su šiais pinigais atliekamų savo veiksmų neteisėtumą (priešingumą teisei) bei baudžiamumą pagal baudžiamąjį įstatymą, ir, nepaisant to, norėjo to ir taip elgėsi.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, todėl taip pat atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, sudėties lygmeniu dėl nustatytų aplinkybių, kad kaltinamojo įgytų, laikytų ir realizuotų netikrų pinigų skaičius (kiekis) buvo dar arti minimalaus (2 vnt. po 50 Eur), be to, vienos iš dviejų kupiūros realizavimas nutrūko kėsinimosi stadijoje ir realios žalos valstybės finansų sistemai nepadarė (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Nagrinėjama veika kaltinamojo buvo įvykdyta su tiesiogine tyčia – tai neginčijamai patvirtina nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės, V. J. be jokios išorinės įtakos padaryti pareiškimai baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka pasiklausytuose ir įrašytuose jo pokalbiuose telefonu.

Kaltinamasis D. G. suprato ir žinojo, kad įgyja bei ir realizuoja netikrus eurų pinigus, suprato ir žinojo, kad tai neteisėta, uždrausta baudžiamuoju įstatymu, ir vis tiek norėjo taip elgtis bei pasielgė. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo (netikrų pinigų įgijimo, realizavimo) momento (formalioji nusikaltimo sudėtis) (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kadangi antrosios netikros pinigų kupiūros realizavimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pagal aptariamą kriterijų bausmė kaltinamajam švelnintina, tačiau neženkliai.

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau neigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis prieš padarant nusikaltimą jau buvo teistas (t. 2, b.l. 38-43) šiuo metu bausmę jau atlikęs, administraciniai teisės pažeidimai 2018-05-07 ANK 428 str. 6 d.- bauda 6 eurai; 2018-03-05 ANK 428 str. 6 d.- bauda 5 eurai; 2017-12-05 ANK 108 str. 1 d. - bauda 50 eurų (t. 2, b.l. 35-37), jo gyvenamosios vietos seniūnijos administracija neigiamų duomenų apie jo viešą nėra gavusi (2 t., b. l. 29), kaltinamasis šeimos dar nesukūręs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas sprendžia šioje byloje nenustatęs (54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, taip pat įvertinus kaltinamojo asmenybę, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į jo jauną amžių bei tai, kad veiką padarė būdamas nepilnametis, silpnus socialinius ryšius su giminaičiais Lietuvoje, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir baudžiamojo proceso metu (išvyko iš šalies, slėpėsi nuo teismo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška ir paskirta kardomoji priemonė suėmimas, o bylos nagrinėjimas atidėtas), taip pat ir kitas aukščiau vertintas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra teisinga kaltinamajam paskirti kiek mažesnio nei baudžiamojo įstatymo maksimumas dydžio (trukmės) arešto bausmę. Teismo vertinimu švelnesnių savo rūšimi baudos ar laisvės apribojimo bausmių paskyrimas šios bylos aplinkybėmis neužtikrintų tuo siekiamų tikslų pasiekimo (BK 41 straipsnio 2 dalis) dėl realios kaltinamojo išvykimo ir pasislėpimo nuo bausmės atlikimo grėsmės (jis jau slėpėsi nuo teismo) (BK 55 straipsnis), kita vertus, labiau griežtesnės savo rūšimi terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šios bylos aplinkybėmis neatitiktų proporcingumo ir teisingumo kriterijų. Tokiu būdu kaltinamajam paskirtina 40 parų arešto bausmė (BK 213 straipsnio 1 d., 49 straipsnio 3 dalis, 55 straipsnis, 61 straipsnio 3 ir 4 dalys, 90 straipsnio 4 dalis), labiau švelnini bausmę - mažinti arešto trukmę, ir ją nustatyti minimalią ar dar labiau artimesnę tokiam nėra pagrindo, kadangi kaip teismo jau buvo konstatuota aukščiau, byloje yra nustatyta aplinkybių, kurios didina kaltinamojo kaltės laipsnį bei pavojingumą.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis), kaltinamajam taip pat nėra pagrindo mažinti bausmę BK 64-1 straipsnyje nustatyta tvarka. Į individualias šios bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo amžiumi, sveikatos būkle, darbine veikla, šeimine ir turtine padėtimi, nagrinėjamos veikos aplinkybėmis ir jo paties pavojingumu, teismas, jas įvertinęs, atsižvelgė individualizuodamas kaltinamajam bausmę ne pačia švelniausia, tačiau ir ne griežčiausia pagal įstatymo sankciją jos rūšimi. Auklėjamojo poveikio priemonės kaltinamajam D. G. neskirtinos, nes tam teismas nenustatė faktinių pagrindų.

Kaltinamajam byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti ji panaikintina. Reikšmingas bylai daiktas suklastotas 50 Eur pinigo banknotas Nr. X47296616758, laikinai saugomas Lietuvos Banko grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techniniame skyriuje (t. 1, b.l. 73), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas visam laikui šios institucijos žinioje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Reikšmingi bylai daiktai CD diskai su parduotuvės stebėjimo kameros vaizdo įrašu (t. 1, b.l. 33), taip pat nepilnamečio liudytojo apklausa ir telefoninių pokalbių įrašais (t. 1, b.l. 66, 73), pokalbių suvestinės (t. 1, b.l. 135), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini toliau saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.

nusprendžia:

D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant Marijampolės pataisos namuose.

Išaiškinti D. G., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti į Marijampolės pataisos namus (Sporto g. 7, Marijampolė) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs kaltinamasis faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio D. G. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Reikšmingą bylai daiktą - suklastotą 50 Eur banknotą Nr. X47296616758, laikinai saugomą Lietuvos Banko grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techniniame skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti visam laikui šios institucijos žinioje.

Reikšmingus bylai daiktus CD diskus su parduotuvės stebėjimo kameros vaizdo įrašu, nepilnamečio liudytojo apklausos įrašu ir telefoninių pokalbių įrašais po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti toliau saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.