Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų T. J. ir T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 14 MGL (527,24 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmės laiką įskaitytas laikinasis sulaikymas nuo 2016 m. birželio 4 d. iki 2016 m. birželio 6 d. – vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikė, kad neatlikta bausmė yra 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiųjų T. J. ir T. S. civilinius ieškinius atmetė.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. B. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. birželio 4 d., apie 16.55 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekdamas išvengti sulaikymo, nepaklusdamas teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, panaudodamas fizinį smurtą, t. y., tyčia (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui T. J. bandydamas trenkti ranka į veido sritį ir jį stipriai pastumdamas, dėl ko nukentėjusiajam atsitrenkus į sieną buvo nubrozdinta oda dešinės rankos V piršte, taip nukentėjusiajam T. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei įspirdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui T. S. į krūtinės sritį ir padarydamas krūtinės sumušimą, sukėlė nukentėjusiajam T. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. rugsėjo 2 d. apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. B. kaltė įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę ir galisi, todėl jam skirtina švelnesnė bausmė - bauda. Taip pat teismas nuosprendžiu atmetė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, kadangi laikė, jog įvykęs incidentas yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika, o byloje nėra duomenų, kad jie būtų kreipęsi dėl sužalojimų, atliekant tarnybines pareigas, kompensacijos į policijos administraciją ar draudimo įstaigas.Apeliaciniame skunde nukentėjusieji T. J. ir T. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiųjų T. J. ir T. S. civilinius ieškinius tenkinti. Skunde nurodo, jog teismas tik paviršutiniškai, neišsamiai ištyrė ir vertino visus byloje esančius duomenis, patvirtinančius civilinių ieškovų prašomą priteisti neturtinę žalą. Neturtinė žala nukentėjusiųjų atžvilgiu pasireiškė patirtu fiziniu skausmu, kuris byloje įrodytas surinktais medicininiais dokumentais bei pačių nukentėjusiųjų parodymais, taip pat dvasiniais išgyvenimais, kurie šiuo konkrečiu atveju pasireiškė kaip asmens nerimas, nes po incidento teko vykti į medicinos įstaigą, laukti, kol bus apžiūrėti medikų, vėliau teko vykti, kad būtų atliktas tyrimas, siekiant gauti byloje specialisto išvadas, atvykti ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Apeliantai skunde akcentavo, kad nukentėjusiųjų duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, kiek tai susiję su aplinkybėmis, kuriomis grindžia savo civilinius ieškinius, buvo nuoseklūs, išsamūs, kategoriški, vienas kitam neprieštaringi, todėl laikyti juos nepagrįstais ar nepatikimais nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad byloje nebuvo ir nėra nustatyta jokių prieštaravimų ir ar neatitikimų tarp medicininių dokumentų, gydytojų padarytų išvadų ir nustatytų aplinkybių.Skunde nesutinka su teismo teiginiu, jog „<...> nukentėjusiajam T. S. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas remiantis vien tik tuo metu užfiksuotais jo subjektyviais paaiškinimais <...>“, nes iš eksperto teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog ekspertas atlikdamas jam pavestą užduotį vadovavosi medicininiais duomenimis, taip pat atliko asmens apžiūrą. Nukentėjusiajam T. S. fizinio skausmo sukėlimas taip pat buvo nustatytas remiantis ne tik jo paties paaiškinimais, bet ir apžiūrėjus jį gydytojui pirminės apžiūros metu.Apeliaciniame skunde nurodo, kad neturtinė žala suprantama ir kaip diskomforto jausmas, kuris atsirado po patirtų sužalojimų, nes pareigūnai galėjo toliau vykdyti savo tarnybines pareigas, tačiau dar kurį laiką po įvykio jautė fizinį skausmą. Nukentėjusiojo T. S. diskomfortas, nepatogumai pasireiškė ir tuo, kad dėl patirto krūtinės ląstos sumušimo buvo sunku kvėpuoti, krūtinės srityje jaučiamas skausmas pasireiškė ir atliekant įprastus judesius (sukantis, lenkiantis). Nukentėjusiojo T. J. diskomfortas, nepatogumai pasireiškė, jog buvo ištepta tarnybinė uniforma. Taip pat skunde kritikuojamas teismo apkaltinamasis nuosprendis dalyje ir dėl teismo argumento neva „<...> nukentėjusieji teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių besitęsiančias jų patiriamas dėl smurto pasekmes, tų pasekmių trūkimo laikotarpį, jų įtaką, trukdymą kasdieniam darbui, gyvenimo kokybei.“, kuris apelianto nuomone, nėra pagrįstas ir turi būti atmestas. Apeliantai pareikšdami civilinius ieškinius prašo atlyginti tik patirta neturtinę žalą, kurios atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, kurios nukentėjusiesiems niekas nekompensavo. Jų nuomone, ydinga laikytis teismo pozicijos, jog nukentėjusiųjų įstatyminė teisė į kompensaciją dėl turtinės žalos atlyginimo, įtvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnyje, yra pagrindas eliminuoti tiesiogiai civilinių ieškovų patirtą neturtinę žalą sukėlusio kaltininko civilinę atsakomybę. Teisė į kompensaciją vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio nuostatomis, apima tik pareigūnų patirtą turtinę žalą, kurios šiuo konkrečiu atveju nukentėjusieji T. J. ir T. S. nereikalauja iš nuteistojo.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinių ieškinių, neįsigilino į reikšmingas bylai aplinkybes, netinkami vertino surinktus duomenis, padarė klaidingas išvadas, dėl ko nepagrįstai atmetė nukentėjusiųjų T. J. ir T. S. civilinius ieškinius visa apimtimi.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis T. S. skundą palaikė pilna apimtimi, perskaitė kalbą, kurią pridėjo prie bylos, nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė skundą atmesti, nes pagrindų atlyginti žalą nėra. Prokurorė prašė skundą atmesti.Nukentėjusiųjų T. J. ir T. S. apeliacinis skundas atmetamas.Nukentėjusieji apeliaciniu skundu nesutinka dėl civilinių ieškinių išsprendimo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnis).Šioje baudžiamojoje byloje A. B. nuteistas 10 MGL (376,60 Eur) bauda už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, t. y. už tai, kad 2016 m. birželio 4 d., apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išvengti sulaikymo, nepaklusdamas teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, panaudojo fizinį smurtą, t. y., tyčia nukentėjusiajam patruliui T. J., bandydamas trenkti ranka į veido sritį ir jį stipriai pastumdamas, dėl ko nukentėjusiajam atsitrenkus į sieną buvo nubrozdinta oda dešinės rankos V piršte, sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei įspirdamas nukentėjusiajam patruliui T. S. į krūtinės sritį ir padarydamas krūtinės sumušimą, sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. T. J. ir T. S. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais bei civiliniais ieškovais. Nukentėjusieji patruliai T. J. ir T. S. pareiškė teismui civilinius ieškinius po 500 Eur moralinei žalai atlyginti, tačiau pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmetė. Pasak apeliantų pirmosios instancijos teismas dėl civilinių ieškinių formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su civilinių ieškinių pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia skundo argumentacija nesutinka remiantis žemesniais nutarties motyvais. Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos (BPK 28 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuris atlieka viešojo administravimo funkcijas, šiuo atveju – policijos pareigūnas, taip pat be jokių sąlygų pripažįstamas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į asmens teisių apsaugos užtikrinimą BPK 44 straipsnio 10 dalies prasme, kuria įgyvendinama numatyta teisė gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusieji T. J. ir T. S. prašė iš nuteistojo asmens priteisti po 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atsiradimą siejo su patirtu fiziniu skausmu bei po to atsiradusiais nepatogumais, diskomfortu, kadangi T. S. dėl fizinio skausmo buvo sunku kvėpuoti, pasisukti ar pasilenkti, o T. J., be jaučiamo skausmo, buvo sutepta tarnybinė uniforma. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neginčytina, jog nukentėjusieji nusikaltimo metu patyrė fizinį skausmą, tačiau teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių besitęsiančias nukentėjusiųjų patiriamas dėl smurto pasekmes, tų pasekmių trukimo laikotarpį, jų įtaką, trukdymą kasdieniniam darbui, gyvenimo kokybei. Priešingai nei nurodo apeliantai skunde, kurį grindžia patirtu fiziniu skausmu, apie tolimesnį šio reiškinio pasekmių išlikimą, nenurodoma, išskyrus tai, kad nors ir galėjo pareigūnai toliau dirbti darbą, tačiau dar kurį laiką jautė sukeltą skausmą. Įvertinus visa tai, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala turi būti pagrįsta objektyviais bylos įrodymais, kurių nagrinėjamojoje byloje nėra. Pareigūnų subjektyvūs teiginiai dėl patirtų nepatogumų nepagrįsti, nors sutinkama, kad sukeltas fizinis skausmas buvo jaučiamas tam tikrą laiko dalį, tačiau dėl išlikusių liekamųjų reiškinių įrodymų nėra, todėl spręstina, kad tai tik trumpalaikio pobūdžio reiškiniai, po kurių pareigūnai ir toliau tęsia tarnybą šioje srityje, toliau galimai susiduria su tokiais teisės pažeidėjais ir imasi priemonių tam užkardinti, kas vertinama kaip tarnybinių funkcijų atlikimu. Teismas atsižvelgia į patirtų sužalojimų ir nepatogumų santykį ir sprendžia, kad šioje situacijoje nėra išskirtinių aplinkybių kas suponuotų pagrįstą išvadą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apibendrinus visa kas išdėstyta ir įvertinus CK 6.250 straipsnyje numatytos neturtinės žalos turinį, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad T. J. ir T. S. žalą patyrė ne kaip civiliai asmenys, o kaip policijos pareigūnai, kurių statusas suponuoja išvadą, kad galimas asmens policijos pareigūnų nurodymų nevykdymas ir pasipriešinimas šiems nurodymams yra policijos pareigūnų darbo funkcijų atlikimo dalis, ko pasekoje dėl tokio reikšmingumo patirtus nepatogumus ar laikiną diskomfortą, policijos pareigūnai neturi tikėtis gauti jiems padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą už savo tiesioginių darbo funkcijų vykdymą, užkertant kelią daromiems teisės pažeidimams. Be to atkreiptinas dėmesys, kad valstybė, kaip socialinę garantiją, reglamentuoja kompensavimo mechanizmą, pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnis numato kokiais atvejai ir kokio dydžio kompensacijos išmokamos pareigūnui, kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Nors sutinkama su apeliantų teiginiu, kad minėto statuto normos numato turtinės žalos atlyginimo atvejus, tačiau sprendžiant neturtinės žalos pagrįstumą, jos įrodytinumą ir nutarties motyvus pareigūnų patirta neturtinė žala nėra pakankama, kad būtų priteistina šiuo konkrečiu atveju. Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad T. J. ir T. S. civiliniai ieškiniai dėl žalos priteisimo netenkinti pagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų T. J. ir T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.