Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-557-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-05-20
Bylos Nr.
1A-200-557-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Violeta Miliuvienė, Rasa Valentinienė
Nukentėjusysis
L. Š., S. S.
Nuteistasis
A. Š., ir V
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-200-557/2010Teisėjas M. Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 2.1.7.4.1.;2.4.6.3.1.; 2.4.6.4.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Rasos Valentinienės ir Violetos Miliuvienės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,gynėjai Audronei Matiukienei,nukentėjusiesiems L. Š. ir S. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2010 m. vasario 10 d., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2009 m. gegužės 7 d.

Nuosprendžiu nuteista ir V. G., kurios atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad jis:

panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą: 2009 m. sausio 25 d. apie 20 val., apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas motinos L. Š. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, panaudodamas L. Š. atžvilgiu fizinį smurtą - kaire ranka sugriebęs už gerklės, o dešine ranka pagrasinęs smogti į veidą, pareikalavo atiduoti 20 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sutrukdytas kambaryje buvusių mažamečių E. Š., G. Š., M. Š., kurie prašė paleisti ir nemušti močiutės L. Š.,

sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: 2009 m. sausio 25 d. apie 20.04 val., apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas motinos L. Š. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia padegęs užuolaidas sukėlė bute gaisrą, kurio metu sudegė L. Š. bute buvęs pastarajai priklausantis turtas: 150 Lt vertės sofa-lova, 50 Lt vertės viengulė lova, bendros 50 Lt vertės užuolaidos, bendros 100 Lt vertės patalynė, apdegė ir aprūko dviejų langų palangės, lubos, sienos bei grindys ir kiti daiktai. Tokiu būdu A. Š. sunaikino nukentėjusiajai L. Š. priklausantį 10000 Lt vertės turtą.

A. Š. ir V. G. nuteisti už tai, kad jie, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ir teisėtiems interesams: 2009 m. sausio 26 d. apie 16.30 val., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę, savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos vykdydami tariamą teisę atgauti iš S. S. ir B. B. 200 Lt skolą už atliktus remonto darbus, kuri buvo ginčijama, abu įsibrovė į S. S. butą (duomenys neskelbtini), bei panaudojo fizinį smurtą, t. y. V. G. pareikalavus sumokėti skolą, o S. S. atsisakius tai padaryti, V. G. susistumdė su ja. Netrukus priėjo A. Š., kuris tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai į krūtinę. Nuo suduoto smūgio S. S. nugriuvo ant grindų, o V. G. atsisėdusi pastarajai ant krūtinės ir sugriebusi už kaklo, pareikalavo tuoj pat atiduoti aukso dirbinius, tai yra išsegti iš ausų 180 Lt vertės auksinius auskarus bei nusimauti 200 Lt vertės auksinį žiedą, o taip pat reikalavo nedelsiant atiduoti pinigus. Tuo metu A. Š., nuėjęs į nukentėjusiosios virtuvę, iš šaldytuvo pagrobė 7 Lt vertės 0,5 l talpos butelį saulėgrąžų aliejaus, bendros 3 Lt vertės dvi citrinas, 6,80 Lt vertės vieną pakuotę kiaulienos dešros bei patalpoje buvusius 5 Lt. V. G., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, S. S. pasiėmus piniginę su pinigais, atėmė piniginę ir iš jos ištraukusi pagrobė 30 Lt, be to, išeidama iš buto, užvaldė ant stalo buvusį 217 Lt vertės kraujospūdžio matavimo aparatą, 25 Lt vertės kvepalų buteliuką ir 5 Lt vertės raktą, kuriuo užrakino buto durų išorinę spyną. Tokiu būdu A. Š. ir V. G. užvaldė nukentėjusiajai S. S. priklausančio turto už 293,80 Lt sumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, įvertinti jo elgesį ne tik iš įstatymo pusės, bet ir gyvenimišku požiūriu, ir priimti humaniškesnį sprendimą. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nustatytas joks pasikėsinimo apiplėšti faktas. Priešingai, nukentėjusioji jo mama L. Š. parodė, kad jokio plėšimo nebuvo, jis tik truputį pakeltu tonu paprašė pinigų. Nenorėdama jų duoti ir vengdama tolesnio incidento, L. Š. pasiėmusi anūkus išėjo pas netoliese gyvenančią E. Š.. Tuo šis įvykis ir pasibaigė. Jokio smurto prieš mamą jis nevartojo, jos atsiprašė ir ji atleido. Po šio incidento jie su sugyventine V. G. nuėjo miegoti. Juos prižadino į kambarį įsiveržusi dukterėčia E. Š. ir nepažįstamas vaikinas. E. Š. pradėjo šaukti, kad jis girdo močiutę, ir mėtydama jo drabužius reikalavo išeiti iš namų, tuo metu vaikinas sudavė jam smūgį į veidą. Po to jie išėjo ir perspėjo, kad rytoj jų čia nebebūtų. Tada jį užvaldė emocijos, tačiau tai nebuvo kerštas ar apgalvotas veiksmas, jis padegė kambarį ir išėjo. Atsipeikėjo tik išgirdęs gaisrinės mašinos sirenas. Teisme jis atsiprašė mamos ir kaimynų, labai gailisi, jie jam atleido, jokių pretenzijų neturi ir nereikalauja žalos atlyginimo. Jis logiškai negali paaiškinti savo poelgio dėl jam inkriminuoto savavaldžiavimo, paprasčiausiai netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje. Tarp jo ir sugyventinės V. G. jokio išankstinio susitarimo nebuvo, niekas neketino eiti pas S. S.. Po to, kai V. G. užėjo ieškoti B. B., jis stovėdamas gatvėje išgirdo triukšmą ir užbėgo į antrą aukštą. Pamatęs praviras S. S. duris, įėjo į vidų ir ten išvydo susikibusias rankomis V. G. ir S. S.. Supratęs, kas vyksta, priėjo prie jų ir, sudavęs per rankas, atstūmė jas į šalis. Kadangi S. S. ligota ir senyvo amžiaus, ji pargriuvo. Po to jis pasakė V. G., kad eitų lauk, ir apsisukęs ėjo link durų. Pats to nesuvokdamas, eidamas iš šaldytuvo paėmė dešrą, aliejų ir dvi citrinas. Dėl to taip pat labai gailisi. Teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis viską prisipažino, jokių kliūčių tyrimui nedarė, labai gailisi, visų atsiprašė ir su visais susitaikė. Be to, kaip sunkinančią jo atsakomybę aplinkybę teismas įvertino jo buvusį teistumą, po kurio jau praėjo 16 metų. Tuo tarpu jis yra labai ramus, stabilus, nėra pavojingas visuomenei, paslydo veikiamas emocijų.

Teismo posėdyje gynėja ir nukentėjusioji L. Š. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis S. S. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai A. Š. pripažino kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. nustatęs, kad jis panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą: 2009 m. sausio 25 d. apie 20 val., apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas motinos L. Š. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, panaudodamas L. Š. atžvilgiu fizinį smurtą - kaire ranka sugriebęs už gerklės, o dešine ranka pagrasinęs smogti į veidą, pareikalavo atiduoti 20 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sutrukdytas kambaryje buvusių mažamečių E. Š., G. Š., M. Š., kurie prašė paleisti ir nemušti močiutės L. Š..

Nuteistasis A. Š. parodė, kad dėl girtumo nepamena, ar jis 2009 m. sausio 25 d. apie 20 val. buvo sugriebęs savo mamai L. Š. už kaklo ir įsakmiu tonu reikalavęs duoti 20 litų, tačiau patvirtino, kad tuo metu, apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, buvo susipykęs su savo mama, kad ji nedavė papildomai pinigų alkoholiui. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurį galėjo matyti sugyventinė V. G. bei mažamečiai vaikai. Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad prieš 2 metus į ją kreipėsi sūnus A. Š. ir paprašė leisti kartu su V. G. laikinai pas ją pagyventi, kol susiras darbą, tačiau jie gyveno iki pat nagrinėjamo įvykio. Sūnus su sugyventine dažnai vartojo alkoholį, todėl darbus turėdavo tik iki algos, nes užgerdavo ir juos atleisdavo už pravaikštas. Tada jie, kol susirasdavo kitus darbus, gyvendavo ir maitindavosi iš jos pensijos. Dieną prieš įvykį, ji, jos dukra J. D., A. Š. ir V. G. buvo namuose, A. Š. ir V. G. vartojo alkoholį, todėl kitos dienos, 2009 sausio 25 d., ryte jiems buvo bloga savijauta ir jie paprašė jos pinigų. Ji davė jiems 20 litų. A. Š. nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ir cigarečių. Vakare A. Š. vėl paprašė duoti jam 20 litų alui. Ji nenorėdama, kad A. Š. gertų alkoholį, pasakė, kad pinigų daugiau neduos. Išgirdęs neigiamą atsakymą, A. Š. supyko ir piktai pareikalavo duoti pinigų. Ji vėl atsisakė, tada A. Š. įsiutęs griebė jai kaire ranka už gerklės, o dešine užsimojo, taip norėdamas ją priversti duoti pinigų. Kai ji vis dėlto nepakluso A. Š. reikalavimui, jis ją paleido. Bijodama, kad A. Š. vėl gali panaudoti jėgą ir reikalauti pinigų, pasivadinusi anūkus, išėjo pas kitą anūkę.

Taigi, pasak L. Š., A. Š. su sugyventine gyveno pas ją ir, kol nedirbdavo, maitindavosi iš jos pensijos, t. y. buvo išlaikomi L. Š.. Kolegija neabejoja, jog A. Š., eilinį kartą reikalaudamas 20 litų iš mamos, elgėsi pagal ilgametę tarp jų nusistovėjusią išlaikymo santykių praktiką (beje, tos pačios dienos ryte L. Š. davė A. Š. 20 litų), todėl daryti išvadą, kad A. Š. tokiu būdu elgdamasis turėjo tyčią neteisėtai neatlygintinai užvaldyti mamos pinigus, nėra pamatuoto pagrindo. L. Š. pripažįsta, kad tokiais atvejais sūnui pinigų paprastai duodavo, ką padarė ir tos pačios dienos rytą, tačiau aptariamu atveju pinigų nebedavė, norėdama sulaikyti sūnų nuo tolesnio girtavimo. Kita vertus, kolegija negali sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Š. užbaigti savo veiksmus sutrukdė kambaryje buvę mažamečiai L. Š. anūkai, prašę paleisti ir nemušti močiutės L. Š.. Iš L. Š. parodymų matyti, kad minimi mažamečiai vaikai kambaryje jau buvo iki A. Š. ir L. Š. konflikto dėl pinigų. Akivaizdu, kad vaikai dėl savo mažametystės nebuvo pajėgūs pasipriešinti ar kaip nors esmingai įtakoti A. Š. veiksmus, todėl A. Š. sumanymui apiplėšti ir šio sumanymo realizavimui, kuriuos nustatė apylinkės teismas, šių vaikų buvimas nebūtų sutrukdęs. Iš įvykio situacijos galima spręsti, kad A. Š., apsvaigęs nuo alkoholio (pasak L. Š., tada jis būna agresyvus) tik pagrasino mamai, taip tikėdamasis, jog to pakaks gauti pinigų alui, tačiau L. Š. atkakliai laikantis savo pozicijos, nusileido ir su tokia mamos pozicija susitaikė, kas tik patvirtina anksčiau padarytą išvadą, kad A. Š. neturėjo tyčios neteisėtai neatlygintinai užvaldyti mamos pinigus. Tuo būdu apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino išdėstytų aplinkybių, neteisingai išsiaiškino A. Š. tyčios turinį ir to pasekoje netinkamai išsprendė nuteistojo A. Š. kaltės dėl pasikėsinimo apiplėšti klausimą. Remiantis išdėstytu, nuosprendžio dalis dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. naikinama, nuteistasis A. Š. pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. Š. inkriminuoto nusikaltimo dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu bei teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 187 str. 2 d. Nuteistasis A. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad po to, kai iš namų išėjo mama ir po kurio laiko atėjo dukterėčia, kuri pasakė dingti iš namų, jis pasiėmė degtukus, padegė užuolaidas salone, kai V. G. bandė užsidegusias užuolaidas gesinti, jis nuėjo į mamos kambarį ir ten taip pat padegė užuolaidas, po to apsivilko striukę ir išėjo. Šiuos A. Š. parodymus visiškai patvirtina jo parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos tyčinio padegimo aplinkybės. 2009 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, jog gaisro židiniai buvo dviejuose atskiruose kambariuose ties langais, o gaisro kilimo priežastis – nuo pašalinio atviros ugnies šaltinio. Nuteistoji V. G. apylinkės teisme patvirtino, kad mamos butą padegė A. Š., nes jie tik dviese tame bute tada buvo. Esant išdėstytoms aplinkybėms nekyla jokių abejonių, kad A. Š. savo mamos butą padegė tyčia. Tai, kad A. Š., pasak jo paties, šį nusikaltimą padarė spontaniškai, jo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra pripažįstama ne tik iš anksto apgalvota tyčia padaryti nusikaltimą, bet ir staiga atsiradusi tyčia, kai tarp nusikalstamo ketinimo atsiradimo ir jo realizavimo yra labai trumpas atotrūkis. Tuo būdu naikinti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį, kuriuo A. Š. nuteistas pagal BK 187 str. 2 d., nėra pagrindo.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir nuteistajam A. Š. inkriminuoto nusikaltimo dėl savavaldžiavimo, panaudojant fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiajai, aplinkybes, bei teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 294 str. 2 d. Nuteistojo A. Š. pirmosios instancijos teisme iškelta versija, jog jis nesavavaldžiavo prieš S. S. kartu su V. G., t. y. nukentėjusiajai S. S., kai pastaroji buvo susikibusi rankomis su nuteistąja V. G., nesudavė į krūtinę, tik jas išskyrė trenkdamas per rankas, po to nematė, ką veikė V. G., pats nusisuko ir iš šaldytuvo paėmė kai kuriuos maisto produktus bei išėjo iš buto, paneigta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, t. y. nukentėjusiojo S. S. ir liudytojų V. V. bei L. P. parodymais, kuriuos patvirtina mirusios nukentėjusiosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei pačių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje duoti parodymai.

Nukentėjusysis S. S., mirusios nukentėjusiosios S. S. sūnus parodė, kad sekančią dieną po nagrinėjamo įvykio, apie kurį S. S. jį informavo telefonu, jis nuvyko pas mamą, kuri jam papasakojo, kad į jos butą paskambino jai iš matymo matyta moteris (V. G.), kuri jai anksčiau darė remonto darbus, nenujausdama nieko blogo ji atidarė duris, tada ta moteris pareikalavo duoti pinigų, veržėsi pro duris. Ji moteriai priešinosi, tada prie jų priėjęs vyras (A. Š.), kuris ją pastūmė. Nuo smūgio ji nugriuvo. Jai gulint ant žemės, moteris atsisėdo ant krūtinės ir toliau reikalavo pinigų, grasindama atimti auksinius auskarus. Smulkesnių aplinkybių jis nebeklausinėjo, nes mama pradėjo labai jaudintis, tik paminėjo, kad iš jos pagrobė pinigus, maisto produktus, kraujospūdžio matavimo aparatą, be to, ją išeidami užrakino.

Liudytoja socialinė darbuotoja V. V. (S. S. globėja) parodė, kad S. S. telefoninio pokalbio metu, o po to ir atvykus pas S. S. į namus nurodė, kad ją apiplėšė vyriškis ir kartu su ja buvusi moteris, kurie anksčiau darė remontą. Moteris iš karto teiravosi apie kaimynės B. B. buvimo vietą, o sužinojusi, kad jos nėra, iš S. S. pareikalavo sugrąžinti skolą, t.y. pinigus. Užėjęs vyriškis kumščiu sudavė jai į krūtinę ir ji nugriuvo. Tuomet moteris atsisėdo ant jos ir reikalavo atiduoti pinigus bei nusiimti aukso dirbinius. Išeidama moteris pasiėmė kraujospūdžio aparatą ir pinigus, buvusius piniginėje. Vėliau S. S. pastebėjo, kad iš šaldytuvo buvo pagrobti maisto produktai.

Liudytoja L. P., S. S. buvusios bendradarbės dukra parodė, kad kai ji aplankė sergančią S. S., pastaroji jai papasakojo, kad vyras ir moteris (kaltinamieji), neradę kaimynės, užsuko pas S. S.. S. S. atidarė duris, nes juos pažinojo. Moteris iš S. S. pareikalavo sugrąžinti skolą už remontą, S. S. atsisakius tai padaryti, priėjęs vyras sudavė ranka jai į krūtinę, jai nugriuvus, moteris atsisėdo ant jos ir pradėjo grasinti atimsianti auskarus, jei ji neduos pinigų. Pasišalindami asmenys paėmė 30 litų, kraujospūdžio matavimo aparatą ir šaldytuve esančius maisto produktus.

Netikėti šiais nukentėjusiojo S. S. ir liudytojų V. V. bei L. P. parodymais nėra pagrindo, juos visiškai patvirtina BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaityti dabar jau mirusios nukentėjusiosios S. S. parodymai, jog 2009 sausio 26 d. apie 16.30 val. į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atėjusi V. G.. Ji pareikalavo duoti pinigų. Kai ji atsisakė tai padaryti, V. G. ją sugriebusi už rankų ir reikalaudama pinigų, ėmė stumti į buto vidų. Jos abi stumdėsi prie virtuvės ir kambario durų, viena kitai laikydamos už rankų. Prie jų priėjo V. G. sugyventinis A. Š., kuris jai smogė į krūtinę. Nuo smūgio ji nugriuvo. Jai gulint ant žemės, V. G. atsisėdo ant krūtinės ir ranka sugriebusi už kaklo reikalavo pinigų. Jai vėl atsisakius, V. G. pagrasino jėga iš ausų išsegti auskarus, o nuo piršto numauti žiedą. Ji išsigando grasinimų ir sutiko duoti pinigų. Tačiau V. G., pamačiusi rankose laikomą pinginę, ją pagriebė ir, atidariusi piniginę, pagrobė 30 Lt. Be to, išeidama pagrobė ant stalo buvusį kraujospūdžio matavimo aparatą ,,Mikro Life“, kvepalų buteliuką bei durų raktą, kuriuo išeidama užrakino spyną. Dėl to ji negalėjo savalaikiai išsikviesti pagalbos. Netrukus pastebėjo, kad iš šaldytuvo buvo paimtas saulėgrąžų aliejus, dvi citrinos, dešra.

Nukentėjusiojo S. S. ir liudytojų V. V. bei L. P. parodymus visiškai patvirtina teisiamajame posėdyje ištirtų A. Š. ir V. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolų turinys, kuriuose užfiksuoti iš esmės vienodi nuteistųjų parodymai, jog 2009 m. sausio 26 d. apie 16.30 val. jie kartu priėjo prie Klaipėdos g. 10 namo, esančio Priekulėje, laiptinės, kur antrame aukšte gyveno S. S., norėdami iš jos gauti pinigų. A. Š. liko prie durų parūkyti, V. G. pakilo į antrą aukštą ir užėjusi pas S. S. reikalavo pinigų. Barnio metu stovėdama virtuvės ir kambario tarpduryje, V. G. laikė S. S. už rankų, kad ši neišstumtų iš buto lauk. Tuo metu išgirdęs triukšmą atbėgo A. Š. ir, pasak V. G., smogė S. S. vieną kartą į krūtinę (A. Š. nurodė, kad S. S. sudavė per rankas ir pastūmė), o ši griuvo kambaryje ant grindų ant nugaros. Tada V. G. užsėdo S. S. ties krūtine ir, grasindama jėga atimti auskarus ir žiedą, reikalavo pinigų. Kai S. S. sutiko atiduoti santaupas, atsistojo nuo grindų ir paėmė piniginę iš rūbų, pakabintų ant spintos, V. G. iš piniginės pagrobė 30 litų, o išeidama nuo stalo pagrobė kraujospūdžio matavimo aparatą, kvepalų buteliuką. Tuo pat metu A. Š. iš šaldytuvo paėmė dešrą, citrinas, aliejų, susikrovė viską į maišiuką ir, pasakęs V. G. bėgam, movė per duris.

Teisiamajame posėdyje tiek A. Š., tiek V. G. iš dalies pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu per apklausas ir parodymų patikrinimą vietoje. V. G. parodė, kad neprisimenanti, ar A. Š. sudavė S. S. į krūtinę, atitinkamai A. Š. parodė, kad S. S. sudavė per rankas, tačiau jos nestūmė ir jai nesudavė, taip pat negirdėjo, kaip V. G. reikalavo pinigų, grasindama jėga nusegti auskarus ir žiedą, jis tik išbėgdamas iš šaldytuvo paėmė kelis maisto produktus. Tokiais savo parodymais nuteistieji neabejotinai siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės už bendrininkavimą savavaldžiaujant prieš S. S., jų veikas atskirai kvalifikuojant pagal jų atskirus veiksmus, tačiau kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie teisme duoti A. Š. ir V. G. parodymai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. pripažino savavaldžiavimo nusikaltimo vykdytoju.

Taigi nuteistojo A. Š. kaltė dėl savavaldžiavimo prieš S. S. visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę savavaldžiavus. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės dėl savavaldžiavimo klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, ši nuosprendžio dalis apeliacinio skundo ribose laikytina teisėta ir pagrįsta.

Kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parody­mus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nors A. Š. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pripažino savo kaltę, tačiau pirmosios instancijos teisme, kaip jau aptarta, pakeitė dalį ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tokiu būdu bandydamas sušvelninti savo teisinę padėtį. Kita vertus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių A. Š. teiginys, kad jis visų atsiprašė ir su visais susitaikė. Nukentėjusysis S. S. pirmosios instancijos teisme pareiškė, kad civilinio ieškinio neteikia, tačiau nori, kad kaltinamieji būtų nubausti, o apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jo niekas neatsiprašė ir prašė nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti. Apeliaciniame skunde, deklaruodamas visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi nusikaltus, nuteistasis A. Š. vėlgi neigia dalį esminių teismo pripažintų įrodytomis nusikaltimų padarymo aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs A. Š. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu turinį, pagrįstai nenustatė BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.

Nuteistasis A. Š. pagal byloje esančią medžiagą oficialiai nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nuolat girtauja, padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus: vieną apsvaigęs nuo alkoholio visuotinai pavojingu būdu, kitą - veikdamas bendrininkų grupe prieš senyvo amžiaus moterį, po šių nusikaltimų praėjus dviems mėnesiams, per vieną dieną padarė tris administracinius teisės pažeidimus (smulkius svetimo turto pagrobimus), už kuriuos jam paskirtos administracinės nuobaudos. Tokiu savo elgesiu A. Š. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad A. Š. polinkius į nusikalstamas veikas gali pakeisti tik griežtos bausmės paskyrimas, ir pagrįstai skyrė A. Š. laisvės atėmimo bausmes. Paskirdamas nuteistajam A. Š. už tyčinius apysunkius nusikaltimus ženkliai mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes (BK 187 str. 2 d. ir BK 294 str. 2 d. sankcijose laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę (nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, piktnaudžiauja alkoholiu, veda asocialų gyvenimo būdą), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Skirdamas A. Š. bausmes, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmių už naujus nusikaltimus rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Todėl laikyti A. Š. paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis kolegija neturi pagrindo.

A. Š. išteisinus dėl kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., už kurį paskirtos bausmės dalis skundžiamu nuosprendžiu kartu su kita pagal BK 294 str. 2 d. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi buvo pridėta prie griežčiausios pagal BK 187 str. 2 d. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. panaikinus vieną iš galutinės bausmės sudedamųjų dalių, iš naujo sprendžiamas likusių dviejų dalinio sudėjimo būdu subendrintų bausmių bendrinimo klausimas. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 187 str. 2 d. ir BK 294 str. 2 d. paskirtos atitinkamai 1 metų bei 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės bendrinamos tokia pat tvarka ir tokiomis pat proporcijomis, kaip ir buvo bendrinamos skundžiamu nuosprendžiu, nustatant galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 10 d.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. Š. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nenurodė jos atlikimo vietos. BK 50 str. 3 d. nuostatos įpareigoja teismą, paskyrusį laisvės atėmimo bausmę, parinkti bausmės atlikimo vietą atvirose kolonijose, pataisos namuose ar kalėjimuose. Kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nesant dėl to apeliacinio skundo savo iniciatyva negali nustatyti nuteistajam bausmės atlikimo įstaigos rūšies, kurią pamiršo nustatyti apylinkės teismas. Todėl šiuo nuosprendžiu pakeistos galutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nustatymas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui BPK 361 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 329 str. 1 p., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 d. ir 4 d. nuostatų taikymo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., A. Š. paskirtas pagal BK 187 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo ir pagal BK 294 str. 2 d. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjos Rasa ValentinienėVioleta Miliuvienė