Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-04-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-110-380/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
AN2-110-380/2021
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00037-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-110-380/2021Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00037-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 2.1; 16.9.8.1; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021 m. sausio 30 d. Institucijos Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis surašė M. R. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2021 m. sausio 30 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), Tauragės m., vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ją yra praradęs, taip pat būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,46 promilių girtumo laipsnis. Jis taip pat artimai kontaktavo su kitos šeimos ir (ar) namų ūkio asmeniu, t. y. važiavo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su R. R., E. S., A. K. ir E. V., tuo nesilaikydamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje teritorijoje paskelbimo‘‘, 2.1.8.1 p. reikalavimo, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje.

2. Skundžiamu Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarimu M. R. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 700 Eur dydžio bauda, pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį 1200 Eur dydžio bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė administracinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda.

3. Apeliaciniu skundu Institucijos Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, patraukiant M. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, pagal 424 straipsnio 4 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų bei vadovaujantis ANK 424 straipsnio 5 dalimi taikyti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

Šalies argumentai

3.1. Skunde teigiama, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad byloje nėra aplinkybių, kurios patvirtintų, kad automobilio savininkas žinojo, jog su jam priklausančiu automobiliu bus daromas nusižengimas, dėl šios priežasties transporto priemonės nekonfiskavo. Apeliantas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teisės ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinės teisės nusižengimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje N575-2114/2011 nurodė, kad byloje turi būti nustatyta, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemone.

3.2. Apelianto vertinimu šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai. Atvirkščiai, automobilyje, kurį vairavo M. R., važiavo pats savininkas A. K., kuris taip pat padarė nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, pavogtas ar kitu neteisėtu būdu pagrobtas. Policijos pareigūnai nurodė, kad reaguojant į pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo ir jį sustabdžius užfiksavo, jog automobilyje važiavo 5 asmenys. Vairuotojas M. R., šalia priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo A. K., o kiti asmenys sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, todėl M. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje turėjo būti taikyta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas, kaip tai numatyta ANK 424 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog byloje nėra ginčo dėl kaltės ar administracinių nusižengimų kvalifikavimo. Institucija teigia, jog skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam M. R. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nepagrįstai netaikė administracinio poveikio priemonės – turto (A. K. priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavimo. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje netaikyti transporto priemonės konfiskavimo ir grąžinti ją teisėtam savininkui pagal teismo nustatytas aplinkybes ir nutarime išdėstytus motyvus negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl ši skundžiamo nutarimo dalis naikintina.

8. M. R. nubaustas, be kita ko, ir už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Vienas iš įstatymo numatytų atvejų, kada gali būti konfiskuotas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, yra tai, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

9. Teismų praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015).

10. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog savo sprendimą neskirti transporto priemonės konfiskavimo apylinkės teismas iš esmės motyvavo tuo, jog automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įvykdytas nusižengimas, priklauso ne pažeidėjui M. R.. Šio automobilio valdytojas-savininkas yra A. K., kuris pateikė paaiškinimą, iš kurio, teismo nuomone, galima spręsti, jog jis nežinojo, kad jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu bus daromas nusižengimas, o byloje nėra šią aplinkybę paneigiančių duomenų. Teismas padarė išvadą, jog nebuvo nustatytos sąlygos, numatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje, kurioms esant turėtų būti konfiskuojama ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Atsižvelgė į tai, kad transporto priemonės savininkas, neužtikrinęs, kad jam priklausančios transporto priemonės – padidinto pavojaus šaltinio, nevairuotų neblaivus asmuo, neturintis teisės vairuoti, jau patyrė pakankamai nemalonią pamoką (turės susimokėti ir automobilio transportavimo ir saugojimo aikštelėje išlaidas), suvokė, kad būtent jis yra atsakingas, jog jam priklausančiu padidinto pavojaus šaltiniu be jo žinios ar leidimo negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, todėl „ateityje padarys išvadas“. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apygardos teismas negali sutikti.

11. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu aptarti pirmosios instancijos teismo motyvai yra pakankamai prieštaringi, kadangi teismas nurodė, jog nebuvo nustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, nes automobilio savininkas A. K. perleisdamas turtą pažeidėjui nežinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, tačiau vėliau teismas jau padarė išvadą, jog A. K. neužtikrino, kad jam priklausančios transporto priemonės nevairuotų neblaivus asmuo, neturintis teisės vairuoti, ir dėl to jau patyrė nepatogumų, suvokė, kad jis yra atsakingas, kad jam priklausančia transporto priemone negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, todėl automobilis nekonfiskuotinas. Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo grindė M. R. 2021 m. vasario 12 d. prašymu, kuriame M. R. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o šiame prašyme automobilio savininkas A. K. paaiškino, jog nežinojo, kad M. R. jo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darys administracinį nusižengimą ir prašė šį automobilį grąžinti (b. l. 24), tačiau toks A. K. paaiškinimas laikytinas visiškai deklaratyviu. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šį paaiškinimą paneigia byloje esantys duomenys. Policijos pareigūno M. P. 2021 m. sausio mėn. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2021 sausio 30 dieną, 21.29 val., reaguojant į pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo, buvo sustabdytas automobilis, kuriame važiavo 5 asmenys. Vairuotojas M. R., šalia jo, priekinėje keleivio sėdynėje, sėdėjo A. K., o kiti asmenys (R. R., E. V., E. S.) sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Iš tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių matyti, jog alkotesteriu atlikus blaivumo patikrinimą buvo nustatyta, kad ne tik vairuotojas M. R., bet ir automobilio savininkas A. K., ir kiti trys automobiliu važiavę asmenys buvo neblaivūs, be to, visi šie asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį dėl karantino reikalavimų nesilaikymo. Šiame tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, jog 21.24 val. policijos pareigūnai iš Tauragės AVPK budėtojo gavo pranešimą, jog pranešėja matė, kaip prieš kelias minutes link (duomenys neskelbtini) arba Tauragės pilkos spalvos automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo neblaivus vairuotojas M. R., o su juo dar 4 jaunuoliai (b. l. 4–5).

12. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. K. keliama versija, jog jis nežinojo, kad jam priklausančiu automobiliu bus daromas administracinis nusižengimas, yra visiškai neįtikinama ir nelogiška. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog A. K. administracinio nusižengimo padarymo metu, pats būdamas neblaivus, ne tik važiavo M. R. vairuojamame automobilyje, bet ir sėdėjo šalia M. R.. Todėl akivaizdu, jog leisdamas neblaiviam M. R. vairuoti jam priklausantį automobilį, A. K. žinojo, jog tokiu būdu šis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Todėl apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas be savininko A. K. žinios. Negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, jog tai, kad A. K. jau patyrė tam tikrų nepatogumų (turės susimokėti automobilio transportavimo ir saugojimo aikštelėje išlaidas) nagrinėjamu atveju yra priežastis netaikyti turto (automobilio) konfiskavimo. Pažymėtina, kad pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį administracinį nusižengimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

13. Nagrinėjamu atveju buvo padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų. Jeigu Tauragės AVPK nebūtų gautas pranešimas ir M. R. policijos pareigūnų nebūtų buvęs patikrintas ir dėl neblaivumo (jam nustatytas net 1,46 promilių girtumo laipsnis) bei teisės vairuoti neturėjimo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, neabejotinai būtų važiavęs ir toliau, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo galbūt būtų išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju norint pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą M. R. privalu skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

14. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatų, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo teisėtam savininkui naikintina, o minėtas automobilis konfiskuotinas kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutarimo dalį, kuria nurodyta automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragėje, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui – A. K..

M. R. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė