- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 2-4001-800/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01023-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apygardos prokuratūros
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant pareiškėjui M. P., jo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros prokurorei Solveigai Gradzevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. patikslintą skundą dėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2013-01-04 nutarimo Nr. P-7826, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą kaip nepagrįstą ir grąžinti medžiagą Kauno apygardos prokuratūrai klausimo dėl viešo intereso gynimo nagrinėjimui iš naujo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodė, kad 2012-06-21 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl detaliojo planavimo procedūrų pažeidimo, valstybės žemės sklypų neteisėto naudojimo, neteisėtų statybų adresu ( duomenys neskelbtini), Kaune.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. P. nurodė, kad palaiko motyvus išdėstytus skunde, bei papildomai paaiškino, kad sklypą nusipirko jau po namo pastatymo, su jais kalbėjo gražiai, jie sakė, kad jam reikia daryti detalųjį planą, o pradėjęs jį daryti, gavo šūsnį skundų, padavė į 4 teismus. Sakė kad turi sutikimus, bet paaiškėjo, kad tai tik dujoms tiesti. Tą pastatą pats matavo ir ten viskas viršyta pagal planą. Sprendimas padarytas, o sąlygos išduotos vėliau, ten viskas sumakaluota, datos neišlaikytos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad skundas paduotas, nes prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą, susijusį su žemės sklypų, esančių ( duomenys neskelbtini), užstatymu, leidimų ir projektavimo sąlygų išdavimu ir statybomis bei pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktų ginčijimu. Pastatas priklauso UAB „Vilpra“ ir jis buvo pastatytas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Statybos leidimai buvo išduoti neteisėtai. Visos aplinkybės yra nustatytos tiriant pareiškėjo skundą ir realiai sunku suvokti, kodėl prokuratūra atsisakė kreiptis į teismą ir ginčyti administracinius aktus, kurie prieštarauja įstatymams.
Mano, kad viešojo intereso gynimas galimas tik prokurorui įsitikinus, kad yra pažeistas viešasis interesas, o tam yra pakankamai objektyvių duomenų, kad viešas interesas išduodant statybos leidimus ir vykdant statybas šalia valstybinės žemės esančio sklypo yra pažeistas. Pastatas pastatytas neteisėtai, nes aplinkinių sklypų savininkų sutikimų statyti arčiau negu tai numato įstatymai nėra. Mano, kad prokuroras nepagrįstai atsisakė ginti viešąjį interesą, nes analogiškose bylose viešasis interesas yra ginamas. Vienoje byloje, kur ieškovai buvo Kauno apygardos prokuratūra, atsakovai Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybės administracija, LR Vyriausybė, B.J.ir L. B.. ( duomenys neskelbtini) – žemės sklypo detalusis planas ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo ginčijamas, nustačius, kad leisimai išduoti be pagrindo.
Mano, kad šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad viešojo intereso pažeidimas yra akivaizdus ir jo gynimo pagrindas yra deklaruotas prokurorų įstatyme. Pastatas buvo pastatytas ir 2005-02-21 pripažintas tinkamu naudoti. Statybos pradžia buvo 2004 m. Visos aplinkybės paaiškėjo, kai „Vilpros investicija“ pradėjo ginčyti gretimai esančio M.ir Ž. P. žemės sklypo detalųjį planą, nurodydama, kad įvažiavimas į jų žemės sklypą turėtų eiti per M. P. žemės sklypą. Turi savavališkos statybos aktą, kuriame nurodoma, kad tas įvažiavimas yra pastatytas savavališkai. Prieš tris savaites Kauno apygardos administracinis teismas atmėtė „Vilpros investicijos“ skundą, kuriuo buvo ginčijamas savivaldybės tarybos įsakymas, kuriuo patvirtintas M. P. žemės sklypo detalusis planas. Teismas konstatavo, kad tarp abiejų sklypų yra tarpas įvažiavimui įsirengti, o „Vilpros investicija“ savavališkai ir be leidimo įsirengė įvažiavimą. Panaši situacija ir su leidimais pastato statybai. Visose bylose buvo teikiami „Vilpros investicijos“ detalusis planas bei eilė dokumentų, kurie buvo perduoti prokuratūrai ir buvo nustatyta, kad leidimai nėra teisėti ir pastato užstatytas plotas viršija leistiną ribą. Kreipėsi į statybos inspekciją, kad P.ir valstybiniame žemės sklype yra nutiesta kelio danga, kuri yra neteisėta. Statybos inspekcija patikrino leidimus, bandė tikrinti statybos dokumentus ir išrašė savavališkos statybos aktą. Kovoja dėl įvažiavimo į žemės sklypus. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą dėl P. detaliojo plano „Vilpros investicija“ užginčijo. Įsiteisėjo tik ta dalis, kad šis įvažiavimas yra savavališka statyba.
Prašo konstatuoti, kad byloje yra duomenys, jog buvo pažeistas viešasis interesas ir grąžinti bylą prokurorui klausimo dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimui.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus, bei papildomai paaiškino, kad prokuratūra su skundu nesutinka atsiliepime išdėstytais motyvais. Nurodo, kad yra suformuota teismų praktika tokiose bylose ir LAT yra pasisakęs 2012-11-21 nutartyje byloje Nr. 3K-3-501/2012, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, tik patikrina, ar prokuroras nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam priskirtų klausimų kompetenciją, neturi teisės nurodyti prokurorui kokį sprendimą šis privalo priimti. Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti ar pažeistas ir ar gintinas viešasis interesas. Nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą buvo priimtas prokuroro lapkričio 13 d. Prokuroras gavęs pareiškimą, kreipėsi dėl patikrinimo ir išvadų pateikimo. Išvadas gavo, įvertino, konstatavo, kad buvo nustatyti pažeidimai, tačiau konstatavus, kad jie nėra pakankami, kad vertinti viešojo intereso pažeidimu, buvo priimtas šis nutarimas. Nutarimo teisėtumas buvo patikrintas ir jis buvo paliktas galioti, ir šiai dienai yra apskųstas aukštesnio prokuroro nutarimas. Ne kiekvienas pažeidimas statybos srityje yra laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Santykiai yra susiklostę labai seniai. Kalba eina apie valstybinę žemę, kuri pagal bendrąjį planą yra numatyta komunikacijoms įrengti. Teritorija nenumatyta statinių statybai, o daugiau automobilių parkavimui. Įvertinus, kad visame procese dalyvauja savivaldybės institucijos padaliniai, tai savivaldybė puikiai matė ir suprato, kad statinys netrukdo ir nepažeidžia viešojo intereso. Prokuroras vertindamas visumą aplinkybių bei teismų praktiką, nusprendė, kad nėra pagrindo ginti viešąjį interesą. Atstovo paminėtoje ankstesnėje byloje situacija nėra analogiška, ten pagrindas buvo neteisėtas disponavimas valstybine žeme, t. y. neteisėtas prijungimas prie privataus sklypo. Detaliajame plane buvo įvertinta aplinkinė teritorija, kurioje „Vilprai“ buvo leidžiama naudotis ta valstybine žeme. Nebuvo projekto, todėl nebuvo leista ten užkloti važiavimo ir tai buvo padaryta be projekto, savavališkai ir nustačius, kad tai yra savavališkos statybos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ėmėsi veiksmų. Savivaldybė yra davusi sutikimus kloti visus inžinierinius tinklus toje teritorijoje, bet nebuvo leidimų šaligatviams ir keliams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas.
Vertinant patikslinto skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. LR CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Teisinius pagrindus prokurorams reikšti ieškinius viešajam interesui ginti nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnyje nurodoma, kad prokurorai tokius ieškinius reiškia, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.
Kasacinis teismas nutartyse pažymi, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service” v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2011). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to teismas nurodo, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
Taigi CPK 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti gali prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys. Ieškiniai dėl viešojo intereso gynimo turi visiškai savarankišką ieškinio objektą – visuomenės suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas sprendžia, jog tiek Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2012-11-13 d., tiek Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras tinkamai taikė CPK 49 str. 1 d. ir Prokuratūros įstatymo 19 str. 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą, bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo, jog viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.
Iš byloje pateiktų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones matyti, kad prokuratūra tirdama pareiškėjo skundą tai atliko ne formaliai, o rinko bei tyrė gautą medžiagą. Atliekamo tyrimo metu iš Kauno miesto apylinkės teismo bei Kauno apygardos administracinio teismo buvo pareikalauta pateikti papildoma medžiaga apie vykstančius teisinius ginčus, kuriuose sprendžiami pareiškime minimi klausimai. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buvo pareikalauta atlikti patikrinimą bei pateikti išvadą ar minimas Detalusis planas, statybos leidimai, pripažinimo tinkamu naudoti aktai bei valstybinės žemės sklype esantys statiniai nepažeidžia statybas, teritorijų planavimą bei disponavimą valstybine žeme reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nacionalinė žemės tarnyba savo išvadoje patvirtino aplinkybes susijusias su valstybinėje žemėje, tarp žemės sklypų ( duomenys neskelbtini), Kaune esančiais savavališkais statiniais. Taip pat nurodė, kad vyksta teisminiai ginčai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Prokuratūros nutarimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose prokurorai smulkiai detalizavo gautas institucijų išvadas, dėl padarytų pažeidimų pobūdžio, bei įvertino nustatytus pažeidimus viešojo intereso taikymo požiūriu.
Šiuo atveju teismas laiko pagrįstu, teisėtu 2012-11-13 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Mariaus Šalčiaus priimtą nutarimą, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, bei 2013-01-04 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus nutarimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti M. P. patikslintą skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2013-01-04 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus nutarimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą ir grąžinti medžiagą Kauno apygardos prokuratūrai klausimo dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimui iš naujo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.