- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2-1269/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- Violetos Surutkovičienės, Violetos Suruktovičienės
- Kategorijos
- 126.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Violetos Surutkovičienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjos Violetos Suruktovičienės prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PING“ bankroto bylos nutraukimo, netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi UAB „PING“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Ernestas Šapalas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Pareiškėja Violeta Surutkovičienė pateikė prašymą nutraukti BUAB „PING“ bankroto bylą., įpareigoti BUAB „PING“ bankroto administratorių pateikti ataskaitą apie bankroto bylos eigą ir administravimo išlaidų sąmatą.
Pareiškėja nurodė, kad nuo 2004 m. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo jos vyras Stanislavas Surutkovičius buvo bendrovės akcininkas, o po jo mirties 2011 m. bendrovės akcijas paveldėjo pareiškėja. Pareiškėja pažymėjo, kad sutinka padengti visų kreditorių finansinius reikalavimus ir įmonės administratoriaus prašė per vieną darbo dieną nurodyti banko sąskaitą, į kurią reikia pervesti pinigus, tačiau administratorius atsisakė pateikti informaciją. Nurodė, kad pareiškėja į notaro depozitinę sąskaitą įmokėjo 6 740,19 Lt, kurie yra skirti kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. Kadangi įvykdyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, todėl bankroto byla nutrauktina ir atnaujintina įmonės veikla.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „PING“ atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašė kaip nepagrįstą atmesti. Atsakovas nurodė, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarčiai, pradėta įmonės likvidavimo procedūra, kurios esminis tikslas įmonės, kaip juridinio ir ūkinio vieneto pabaiga. Atsakovas pažymėjo, kad įmonė jokios ūkinės veiklos nevykdo. Šiuo metu iš bendrovės bankroto procedūrų metu gautų lėšų yra padengta tik dalis bendrovės administravimo išlaidų. Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 14 629,57 Lt ir nėra padengta jokia dalimi. Be to, į notaro depozitinę sąskaitą pervestų lėšų neužtektų bendrovės turimiems įsipareigojimams įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjos Violetos Surutkovičienės prašymo dėl BUAB „PING“ bankroto bylos nutraukimo netenkino.
Teismas nurodė, kad pareiškėja save nurodžiusi kaip BUAB „PING“ akcininke, pateikė teismui nuosavybės teisės liudijimo bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopijas, tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėja yra UAB „PING“ akcijų kurios nors akcijų dalies paveldėtoja. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti pareiškėją susijusia materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas darytų įtaką jos teisių apimčiai.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi BUAB „PING“ pripažinus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bendra teismo nutartimis patvirtinta įmonės kreditorinių finansinių reikalavimų suma sudaro 14 629,57 Lt. Teismas nurodė, kad į Vilniaus rajono 7 – ojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės depozitinę sąskaitą pervesta 6 740,19 Lt suma, kuria nėra padengiami įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai bei bankroto administravimo išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo prašymą pripažino nepagrįstu ir jo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja Violeta Surutkovičienė atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir nutraukti BUAB „PING“ bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Teismas pareiškėjos prašymą priėmė kaip tinkamą, t. y. nenustatė jokio termimo trūkumams pašalinti bei įpareigojo bankroto administratorių pateikti atsiliepimą į jos prašymą. Akivaizdu, kad teismas ją pripažino tinkama pareiškėja, todėl priimdamas nutartį negalėjo remtis ta aplinkybe, jog ji neįrodė savo teisinio statuso.
2. Teismui kartu su nuosavybės ir paveldėjimo teisių liudijimais buvo pateiktos 2006 m. sausio 31 d. UAB „PING” visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopijos, įrodančios, kad pareiškėjos sutuoktiniui Stanislavui Surutkovičiui priklausė dalis UAB „PING” akcijų. Be to, bankroto byloje yra administratoriaus veiklos ataskaita, kurioje nurodyta kokie asmenys buvo/ yra bendrovės akcininkais.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja buvo klaidinama įmonės bankroto administratoriaus, kuris nurodė, kad bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi kreditorių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti tik 6 740,19 Lt sumai. Jokios kitos nutarties su kitokiais kreditorių finansiniais reikalavimais pareiškėjai pateikta nebuvo, todėl pareiškėja vadovavosi būtent šia nutartimi ir joje nurodytais kreditoriniais reikalavimais.
4. Pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu pateikti informaciją apie kreditorinių finansinius reikalavimus ir raštu įsipareigojo juos padengti, tačiau administratorius nesutiko su tokiu pasiūlymu ir nepateikė jokių savo pasiūlymų dėl bankroto bylos nutraukimo.
5. Administratorius jau buvo sukaupęs 69 734 Lt lėšų (neskaitant pareiškėjos įneštų į depozitinę sąskaitą), o kreditoriniai reikalavimai tesudarė 14 629,57 Lt. Taigi, bankrutuojančios bendrovės lėšų yra daugiau nei keturis kartus daugiau negu patvirtintų kreditorių finansinų reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo toliau vykdyti bankroto procedūras, kadangi visi kreditorių reikalavimai yra pilnai užtikrinti.
6. Iš bankroto administratoriaus pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. 004-2012 matyti, kad nuo 2010 m. spalio 29 d. iki 2012 m. liepos 31 d. administratoriaus atlyginimas bei buhalterinės apskaitos sąnaudos sudarė net 76 464,20 Lt, t. y. kreditorių susirinkimas bankroto adminstratoriui yra nustatęs 3 640 Lt mėnesinį atlygį, todėl yra akivaizdu, jog administratorius yra ekonomiškai suinteresuotas kuo ilgesne bankroto procedūra, kadangi taip jis gauna daugiau pinigų.
7. Bankroto administratorius savo veiksmais pažeidžia pareiškėjos kaip akcininkės turtinius interesus, kadangi turėdamas realias galimybes padengti kreditorių finansinius reikalavimus, to nedaro.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „PING“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad dar 2012 m. rugpjūčio 16 d. atsakyme pareiškėjai buvo nurodyta, kad bendra teismo patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma lygi 14 629,57 Lt, o apskaičiuotos bendrovės administravimo išlaidos (įskaitant visus mokėtinus mokesčius) pagal patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą 2012 m. liepos 31 d. sudarė 83 185,58 Lt. Atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl bendrovės bankroto bylos nutraukimo buvo nurodyta, kad bendra bendrovės vykdytinų įsipareigojimų suma 2012 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis sudarė 48 396,26 Lt (33 766,69 Lt sudarė nepadengta administravimo sąnaudų dalis ir 14 629,57 Lt bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai). Nors pareiškėja ir nurodė, kad į notarės depozitinę sąskaitą 2012 m. rugpjūčio 27 d. įmokėjo 6 740,19 Lt, tačiau jų akivaizdžiai neužtenka visiems bendrovės turimiems įsipareigojimams įvykdyti. Atsakovas pažymėjo, kad ne tik pareiškėjos prašymo dėl bendrovės bankroto procedūrų nutraukimo, bet ir viso bendrovės bankroto proceso metu nebuvo realios galimybės nutraukti bendrovės bankroto procesą ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Taigi, visa reikalauta informacija pareiškėjai pateikta ir tiek prašymo dėl bendrovės bankroto bylos nutraukimo surašymo, tiek piniginių lėšų įmokėjimo į notaro depozitine sąskaitą dienai jai buvo žinoma. Be to, bankroto administratorius niekada jokia forma nėra pareiškęs, jog nesutinka, kad būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Priešingai, visų bendrovės bankroto procedūrų metu administratoriaus veiksmai buvo ir yra nukreipti į kreditorių, pačios bendrovės ir jos dalyvių, teisėtų interesų gynimą ir maksimalų tenkinimą – bankroto administratorius ėmėsi priemonių nustatyti visą bendrovės turto masę ir įsipareigojimus, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam bendrovės vadovui ir akcininkui, ėmėsi visų priemonių debitorinių įsiskolinimų atgavimui ir kt. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad bendrovės bankroto procedūros iš esmės užsitęsė dėl keleto priežasčių – bendrovės direktoriaus ir jos savininkų neveiklumo ir savalaikio teismo įpareigojimų nevykdymo, bendrovės direktoriui neišsaugojus bendrovės turto ir kartu su pagrindiniu bendrovės akcininku nuslėpus informaciją apie sudarytus bendrovei žalingus sandorius, dėl pagrindinio bendrovės debitoriaus, kurio vienintelė akcininke yra pareiškėja, veiksmų. Nurodė, kad operatyvesniam bendrovės bankroto procedūrų vykdymui turi įtakos ir pačios pareiškėjos kontroliuojamos bendrovės UAB „Lazdynų kompiuteriniai tinklai", kuri yra didžiausias bendrovės debitorius, veiksmai, t. y, nors didžiąją dalį skolos debitorius pripažįsta, tačiau savo prievolių bendrovei nevykdo, tuo tarpu atgavus nurodytą įsiskolinimą, turėtų būti padengti visi bendrovės įsipareigojimai, o likusi suma, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, būtų paskirstyta bendrovės akcininkams proporcingai jų valdomų akcijų skaičiui. Atsakovas taip pat nurodė, kad jokių administratoriaus veiklos pažeidimų vykdant bendrovės bankroto procedūras nenustatė ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, atlikęs neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą, inicijuotą pačios pareiškėjos prašymu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.
Nagrinėjamas byloje ginčas dėl prašymo nutraukti bankroto bylą pagrįstumo ir teisėtumo.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).
Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi UAB „PING“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėja Violeta Surutkovičienė 2012 m. rugpjūčio 27 d. pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos BUAB „PING“ nutraukimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino. Dėl minėtos teismo nutarties pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto proceso paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, visų kreditorių teises ir interesus, tai yra maksimaliai tenkinti kreditorių reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Teisminiu bankroto procesu siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008).
ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kuomet nutraukiama įmonei iškelta bankroto byla. Bankroto byla nutraukiama, kai: 1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus; 2) bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; 3) pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog pareiškėja buvo klaidinama bankroto administratoriaus, kuris nurodė, kad bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi kreditorių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti tik 6 740,19 Lt. sumai. Jokios kitos nutarties su kitokiais kreditorių finansiniais reikalavimais pareiškėjai pateikta nebuvo, todėl pareiškėja vadovavosi būtent šia nutartimi ir joje nurodytais kreditoriniais reikalavimais. Su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. BUAB „PING“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 136, t. 1). Minėtoje nutartyje nurodyta, jog BUAB „PING“ kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 6 740,19 Lt sumą. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo patikslinti BUAB „PING“ kreditoriniai reikalavimai ir jie sudaro 14 629,57 Lt sumą (b. l. 143 – 144, t. 1). 2012 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus rajono 7 – ojo notarų biuro notarės pažyma Nr. S-153 dėl lėšų pervedimo patvirtina, kad Violeta Surutkovičienė įmokėjo į notarės depozitinę sąskaitą 6 740,19 Lt sumą BUAB „PING“ kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (b. l. 175, t. 1). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos sumos nepakanka ne tik padengti kreditorių finansinių reikalavimų, bet ir administravimo išlaidų, kurios, bankroto administratoriaus teigimu, sudaro 33 766,69 Lt sumą (b. l. 16, t. 2). Taigi, nagrinėjamu atveju iš nurodytų duomenų matyti, jog nėra galimybės atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, o tuo pačiu nėra ir ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo bankroto bylai nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus tuos apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog ji nežinojo apie galimai pasikeitusią patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų sumą ir pažymi, kad BUAB „PING“ administratoriaus 2012 m. rugpjūčio 16 d. atsakyme į pareiškėjos prašymą, kuris buvo įteiktas pareiškėjai, bankroto administratorius vienareikšmiškai nurodė, jog patvirtinta nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 14 629,57 Lt. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai apie tai, jog bankroto administratorius jau buvo sukaupęs 69 734 Lt lėšų (neskaitant pareiškėjos įneštų į depozitinę sąskaitą), o kreditoriniai reikalavimai tesudarė 14 629,57 Lt, todėl bankrutuojančios bendrovės lėšų buvo daugiau nei keturis kartus daugiau negu patvirtintų kreditorių finansinų reikalavimų, todėl nebuvo jokio pagrindo toliau vykdyti bankroto procedūras, kadangi visi kreditorių reikalavimai buvo pilnai užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokius apeliantės teiginius, tuo tarpu pati apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad bankrutuojanti įmonė turėjo tiek lėšų, jog jai jų būtų pakakę atsiskaityti su visais kreditoriais (CPK 178 str.). Be to, nagrinėjamu atveju bankroto administratorius vienareikšmiškai nurodė, jog nė viename įmonės bankroto procedūros etape įmonė neturėjo tiek lešų, jog būtų galimybė patenkinti visus kreditorių finansinius reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės atskirojo skundo argumentus, kuriais ji teigia, jog kreditorių susirinkimas bankroto adminstratoriui yra nustatęs 3 640 Lt mėnesinį atlygį, todėl yra akivaizdu, jog administratorius yra ekonomiškai suinteresuotas kuo ilgesne bankroto procedūra, kadangi taip jis gauna daugiau pinigų bei stengiasi ištęsti bankroto procedūrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus atlyginimas yra nustatytas kreditorių susirinkimo nutarimu, atsižvelgiant į bankroto procedūrų sudėtingumą ir atitinkamą specifiką, be to, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė bankroto administratorius, bendrovės bankroto procedūros iš esmės užsitęsė dėl keleto priežasčių – bendrovės direktoriaus ir jos savininkų neveiklumo ir savalaikio teismo įpareigojimų nevykdymo bei dėl pagrindinio bendrovės debitoriaus, kurio vienintelė akcininke yra pareiškėja, veiksmų, t. y. operatyvesniam bendrovės bankroto procedūrų vykdymui turėjo įtakos ir pačios pareiškėjos kontroliuojamos bendrovės UAB „Lazdynų kompiuteriniai tinklai", kuri yra didžiausias bendrovės debitorius, veiksmai, kuriais nors didžiąją dalį skolos debitorius pripažino, tačiau savo prievolių bendrovei nevykdė, tuo tarpu operatyviau atgavus įsiskolinimą, galėjo būti padengti visi bendrovės įsipareigojimai, o likusi suma, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, būtų paskirstyta bendrovės akcininkams proporcingai jų valdomų akcijų skaičiui. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti išvadai, jog bankroto procedūros yra delsiamos vykdyti bankroto administratoriaus veiksmais, tuo labiau, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, atlikęs neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą, inicijuotą pačios pareiškėjos prašymu, jokių bankroto administratoriaus pažeidimų nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta tuos apeliantės atskirojo skundo argumentus, kuriais ji teigia, kad pareiškėja yra bankrutuojančios įmonės akcininkė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina tos aplinkybės, kad pareiškėja yra kurios nors akcijų dalies paveldėtoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tik atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nesudaro pagrindo spręsti apie jos materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau pagrįstai nagrinėjo pareiškėjos prašymo pagrįstumą bei nesant teisinio pagrindo pagrįstai atsisakė jį tenkinti.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.