- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-22
- Bylos Nr.
- 2-1351/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00726-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vienos kava“ buvusio bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4094-585/2014 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vienos kava“ buvusio bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vienos kava“ kreditorių 2014 m. kovo 24 d. susirinkimo nutarimo darbotvarkės 3 punktu dėl atlyginimo už atliktą darbą panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „Vienos kava“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Stinkoma“; 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi BUAB „Vienos kava“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo kontora“.
Šalies argumentai
UAB „Stinkoma“ kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti BUAB „Vienos kava“ 2014 m. kovo 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu dėl atlyginimo už atliktą darbą patvirtinimo; įpareigoti BUAB „Vienos kava“ kreditorių susirinkimą skirti atlyginimą UAB „Stinkoma“ už atliktą darbą pagal įstatymus ir Vyriausybės nutarimus dėl minimalios mėnesinės algos nustatymo, t. y. 4 840 Lt. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas nustatė tik 2 000 Lt buvusio bankroto administratoriaus atlyginimą, tačiau tai yra akivaizdžiai per maža suma, pažeidžianti administratoriaus teisę gauti teisingą atlyginimą. Minimalus darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. lapkričio 19 d., kuomet vykdė UAB „Vienos kava“ bankroto administratoriaus pareigas, buvo 800 Lt, todėl kreditorių susirinkimas privalėjo paskirti ne mažesnį kaip 800 Lt per mėnesį bankroto administratoriaus atlyginimą.
BUAB „Vienos kava“, veikianti per bankroto administratorių UAB „Bankroto administravimo kontora“, su skundu nesutiko. Nurodė, kad buvusį bankroto administratorių su įmone siejo ne darbo santykiai, todėl bankroto administratoriui neprivalėjo būti mokamas atlyginimas, ne mažesnis už minimalų darbo užmokestį. Bankroto administratoriui netinkamai vykdžius savo pareigas ir dėl to buvus atstatydintam, paskirtas 2 000 Lt plius PVM atlyginimas ir 2 300 Lt (ir PVM) suma, skirta administravimo išlaidoms apmokėti, yra pakankamas ir teisingas atlyginimas už suteiktas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi UAB „Stinkoma“ skundą atmetė. Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtinta bendra 2 300 Lt administravimo išlaidų suma iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Pirmasis kreditorių susirinkimas sušauktas 2012 m. spalio 11 d., tačiau administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto administratoriaus atlyginimo klausimas šiame kreditorių susirinkime nebuvo sprendžiamas. Kreditoriaus Julius Meinl Austria GmbH prašymu teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi atstatydino UAB „Stinkoma“ iš bankroto administratoriaus pareigų (nutartis įsiteisėjo 2013 m. vasario 14 d.).
Teismas konstatavo, jog pirmame kreditorių susirinkime turi būti išsprendžiama dėl pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi pasirašymo (ĮBĮ 11 str. 7 d.) ir administravimo išlaidų sąmatos (ĮBĮ 23 str. 5 d., 36 str. 2 d.), kurios sudėtine dalimi yra bankroto administratoriaus atlyginimas (ĮBĮ 36 str. 3 d., 23 str. 9 d.). Atstatydinus bankroto administratorių, turi būti išspręstas teisingo atlyginimo bankroto administratoriui už atliktą iki pirmojo kreditorių susirinkimo darbą klausimas. Teismas konstatavo, kad bankroto byloje nėra duomenų apie bankroto administratoriaus ataskaitos pateikimą kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 11 str. 3 d. 25 p.) ir jos svarstymą. UAB „Stinkoma“ neneigė naujai paskirto bankroto administratoriaus argumentų, kad UAB „Stinkoma“ buvo atstatydintas dėl netinkamai vykdytų pareigų. Pateikęs reikalavimą dėl 4 000 Lt administratoriaus atlyginimo UAB „Stinkoma“ nepateikė jokio savo veiklos išlaidų pagrindimo, nenurodė iš ko sudarytas toks reikalaujamas atlyginimas ir teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad už laikotarpį, kai ėjo bankroto administratoriaus pareigas, turi teisę gauti būtent tokio dydžio atlyginimą. Teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimo nustatyta 2 000 Lt (plius PVM) suma, kartu su anksčiau paskirta 2 300 Lt (plius PVM) suma kitoms administravimo išlaidoms, visiškai padengia UAB „Stinkoma“ sąnaudas vykdant UAB „Vienos kava“ bankroto procese bankroto administratoriaus pareigas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Buvęs BUAB „Vienos kava“ administratorius UAB „Stinkoma“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Už nutarimą patvirtinti UAB „Stinkoma“ 2 000 Lt plius PVM atlyginimą, balsavo tik didžiausio kreditoriaus Julius Meinl Austria GmbH atstovas, kiti kreditoriai tokio nutarimo nepalaikė. Priešingai nei nurodė teismas, bankroto byloje prie 2012 m. lapkričio 7 d. atsiliepimo į prašymą dėl administratoriaus pakeitimo apeliantas pridėjo administratoriaus ataskaitos ir balsavusių raštu kreditorių biuletenių kopijas. Visa pirmojo kreditorių susirinkimo medžiaga buvo išsiųsta kreditoriams.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau kilus ginčui, įvertina, ar kreditorių susirinkimo nutarimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais. Teismas neatsižvelgė, kad didžiausią reikalavimą turinčio kreditoriaus Julius Meinl Austria GmbH atstovas, nepaisydamas CK nustatytų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų ir pažeisdamas bankroto administratoriaus, bankroto metu faktiškai vykdančio įmonės vadovo funkcijas, teisę į teisingą atlyginimą, skyrė atlyginimą, dvigubai mažesnį už tuo metu Vyriausybės patvirtintą MMA.
Atsiliepimas
BUAB „Vienos kava“ administratorius UAB „Bankroto administravimo kontora“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atlyginimą administratoriui nustato pirmasis kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 4 d.).Kreditorių susirinkimas, įvertinęs UAB „Stinkoma“ atlikto darbo kokybę, nusprendė, jog jam priklauso 2 300 Lt plius PVM administravimo išlaidų ir 2 000 Lt plius PVM atlyginimas, ši suma paskirta atsižvelgus į tai, kad būdamas bankroto administratoriumi savo pareigas atliko netinkamai ir dėl to kreditorių prašymu buvo atstatydintas. Apeliantas nepagrindžia ir nepateikia įrodymų, kodėl jo atlyginimas sietinas su MMA. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje nurodytais išaiškinimais, jog tarp administratoriaus ir administruojamos įmonės susiklosto pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai, dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas.Apeliantas iš viso iš BUAB „Vienos kava“ sąskaitos persivedė 7 610 Lt, t. y. 5 310 Lt daugiau nei nustatyta teismo nutartimi, ir šių lėšų negrąžina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas buvusio įmonės bankroto administratoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl atlyginimo administratoriui nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje buvęs bankroto administratorius ginčija 2014 m. kovo 14 d. BUAB „Vienos kava“ kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu – dėl buvusio bankroto administratoriaus atlyginimo, kuriuo nutarta patvirtinti buvusio bankroto administratoriaus UAB „Stinkoma“ 2 000 Lt plius PVM atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundo netenkino motyvuodamas tuo, jog buvęs bankroto administratorius nepateikė savo veiklos išlaidų pagrindimo ir nepaneigė nustatyto atlyginimo dydžio teisingumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.
ĮBĮ 23 straipsnyje, be kitko, nustatyta kreditorių susirinkimo teisė nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, todėl jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2012 m. spalio 11 d. įvykusiame pirmajame kreditorių susirinkime atlyginimo dydžio administratoriui klausimas nebuvo sprendžiamas. Po susirinkimo kreditorius Julius Meinl Austria GmbH kreipėsi į teismą prašydamas atstatydinti UAB „Stinkoma“. Toks prašymas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo patenkintas.
Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą. Atlyginimo buvusiam bankroto administratoriui klausimas buvo sprendžiamas 2014 m. kovo 24 d. BUAB „Vienos kava“ kreditorių susirinkime. Su šio susirinkimo priimtu nutarimu administratorius ir nesutinka.
Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 str.), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).
Taigi esant nustatytoms aplinkybėms, jog bankroto administratoriaus pareigas atliekant UAB „Stinkoma“ jam nebuvo nustatytas atlyginimas, o jau po atstatydinimo kreditorių susirinkime sprendžiant dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas, administratorius susirinkimui privalėjo pateikti duomenis apie tai, kokias administravimo paslaugas suteikė įmonei, kad už jas būtų teisingai atlyginta. Tokių duomenų byloje nėra. Tokie įrodymai su skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nepateikti teismui, taip pat nepateikti ir su atskiruoju skundu. Todėl sutiktina, pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikęs reikalavimą dėl 4 000 Lt administratoriaus atlyginimo UAB „Stinkoma“ nepateikė jokio savo veiklos išlaidų pagrindimo, nenurodė iš ko sudarytas toks reikalaujamas atlyginimas ir teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad už laikotarpį, kai ėjo bankroto administratoriaus pareigas, turi teisę gauti būtent tokio dydžio atlyginimą. Šiuo atveju nereikšmingi apelianto argumentai, kad bankroto byloje prie 2012 m. lapkričio 7 d. atsiliepimo į prašymą dėl administratoriaus pakeitimo apeliantas pridėjo administratoriaus ataskaitos ir balsavusių raštu kreditorių biuletenių kopijas, nes kaip minėta, pirmasis kreditorių susirinkimas tokių klausimų neišsprendė. Po pirmojo kreditorių susirinkimo buvo kreiptasi į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, argumentų, kad administratorius buvo atstatydintas dėl netinkamai vykdytų pareigų, apeliantas neneigė.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, su administratoriumi sudaroma pavedimo sutartis (ĮBĮ 11 str. 5 d.) ir dėl to bankroto administratoriaus su bankrutuojančia įmone nesieja darbo santykiai, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai dėl atlyginimo susiejimo su MMA.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog skundžiamo nutarimo neteisėtumą patvirtina tai, kad už jį balsavo tik didžiausio kreditoriaus Julius Meinl Austria GmbH atstovas, o kiti kreditoriai tokio nutarimo nepalaikė. Visų aptartų aplinkybių kontekste, vien tai, jog kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas didžiausiojo kreditoriaus balsais, nereiškia šio nutarimo neteisėtumo.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas buvusiam administratoriui nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.