Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1356-493/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-10
Bylos Nr.
1S-1356-493/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika
Nuteistasis
J. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1356-493/2016Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. Z. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundas ir atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. Z..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Norvegijos Karalystės Oslo rajono teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendį, kuriuo paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir galutinė bausmė palikta 8 metai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 14 d., jos pabaiga – 2020 m. gegužės 5 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis bausmę atlieka nuo 2015 m. sausio 27 d. Komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas nuteistąjį J. Z. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant taikyti intensyvią priežiūrą. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydamas pakeisti nutarimą, kuriuo nuteistajam J. Z. taikytas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam J. Z..Nuteistasis J. Z. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. Z. lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis pažymi, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatoma OASys programos pagalba ir yra išreiškiama balais, taigi šiuo atveju teismas turėjo įvertinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką išreiškiančius balus, nustatyti, ar jie priklauso žemos rizikos kategorijai, ar šie balai sumažėjo ir, įvertinęs šiuos duomenis, priimti sprendimą taikyti ar netaikyti lygtinį paleidimą. Tačiau teismas kaip pagrindą netaikyti lygtinio paleidimo išdėstė aplinkybes, kurios negali būti siejamos su lygtinio paleidimo klausimo sprendimu. Nuteistasis pabrėžia, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (35 balai) ir pažangiai sumažėjo (nuo 45 iki 35 balų), taigi šiuo atveju yra neabejotinas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nesutinka su teismo sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo dėl to, kad yra teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, kadangi skiriant bausmę jau buvo atsižvelgta į šią aplinkybę. J. Z. manymu, teismo teiginiai, kad nuteistasis yra baustas drausminėmis nuobaudomis ir šiuo metu nuobaudos negalioja, yra neteisingi, kadangi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 straipsnio 9 dalį jis laikytinas nebaustu. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo argumentu dėl per didelės likusios neatliktos bausmės dalies, kadangi BVK 157 straipsnyje aiškiai reglamentuota, kokią bausmės dalį turi būti atlikęs nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. J. Z. taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, todėl netgi taikant lygtinį paleidimą bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas. Skunde teigiama, kad nuteistojo faktiškai atlikta bausmės dalis atitinka BVK 157 straipsnyje nustatytą formalųjį kriterijų, o žema rizika ir pažangus jos mažėjimas pilnai atitinka materialųjį BVK 157 straipsnyje nustatytą kriterijų. Teismas netinkamai vertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, nustatydamas nepagrįstai aukštus ir nepagrįstus kriterijus, taip apribodamas nuteistojo galimybes būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.Nuteistojo J. Z. skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimų

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. Z. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formalusis pagrindas priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos egzistuoja. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. J. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (35 balai pagal OASys), tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant dar nėra pakankamai įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.J. Z. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis įvykdė, išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas, dalyvavo elgesio korekcijos programose. Tačiau abejonių dėl nuteistojo galimybės likusią bausmės dalį atlikti laisvėje kelia jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje, mąstymas ir elgesys. Nors padaryta nusikalstama veika ir jos sunkumas neturėtų būti tiesiogiai vertinami sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad teismas, vertindamas nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negali atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Šiuo atveju ankstesni nusikalstami J. Z. veiksmai – tai, kad praeityje jis buvo teistas – leidžia spręsti apie didesnį jo pavojingumą visuomenei. Iš bylos duomenų matyti, kad 2003 m. J. Z. buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje už plėšimą, 2006 m. ir 2009 m. Jungtinės Karalystės teismų jis buvo nuteistas už vagystes iš parduotuvių, ruošimąsi vagystei ir vogtų daiktų laikymą, o šiuo metu bausmę atlieka už 2013 m. Norvegijos Karalystėje padarytą nusikalstamą veiką – disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Akivaizdu, kad visi J. Z. nusikalstami veiksmai yra susiję su siekiu neteisėtai gauti pajamų, todėl jo požiūris į darbą šiuo atveju yra labai svarbi lygtinio paleidimo taikymui aplinkybė. Bylos duomenimis, nuteistasis laisvėje legalaus darbo nėra dirbęs, yra baigęs 12 klasių, turi smulkaus verslo organizavimo specialybę. Nors socialinio tyrimo išvadoje J. Z. požiūris į darbą įvardijamas kaip patenkinamas, tačiau taip pat nurodoma, kad jis kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ direktorių dėl įdarbinimo dirbti elektriku, tačiau prašymas buvo atmestas dėl nuteistojo darbo įgūdžių stokos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo prašymas yra formalus ir nerodo realaus nuteistojo noro įsidarbinti, kadangi tokiu atveju jis būtų pateikęs prašymą dėl savo kvalifikaciją ir turimus darbo įgūdžius atitinkančio darbo. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistais pateikė pažymą dėl įsidarbinimo laisvėje, tačiau tokia pažyma nepatvirtina, kad pažymą surašiusi įmonė tikrai įdarbins J. Z., o jo paties požiūris į darbą pataisos namuose kelia abejonių dėl to, kad jis išėjęs į laisvę vėl nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Nuteistojo asmenybė, mąstymas ir elgesys taipogi nesudaro pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę savo tikslų jis sieks tik teisėtomis priemonėmis. Nustatyta, kad J. Z. savivertė aukšta, jis yra labai geros nuomonės apie save, kartais elgiasi negalvodamas ir vėliau dėl to gailisi, nors stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau tai ne visada pavyksta, nes jis koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo drausmine nuobauda baustas už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nors nuobauda ir negalioja, rodo jo neatsakingą elgesį bausmės atlikimo metu, o tai vertintina kaip nuteistajam nepalanki aplinkybė.Iš esmės sutiktina su nuteistojo skunde nurodytais argumentais, kad teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, neturėtų atsižvelgti į tokias aplinkybes, kaip nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, sunkumas ar didelė likusi neatliktos bausmės dalis, tačiau šiuo atveju nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų spręsti, kad J. Z. jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nors, vertinant nusikalstamo elgesio riziką balais, rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 10 balų, tačiau toks progresas, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, dar nėra pakankamas.

Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme

Atkreiptinas dėmesys, kad J. Z. lygtinio paleidimo klausimas Alytaus apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundu, kuriame prokuroras, vadovaudamasis BVK 164 straipsnio 6 dalimi, prašė teismo pakeisti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo J. Z. taikymo ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam J. Z. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, prokuroras, skųsdamas tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo. Tačiau prokuroras skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti J. Z. lygtinį paleidimą, kuriuos turėjo teisę pateikti atsiliepime pareikšdamas savo poziciją dėl BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Teismas, tenkindamas tokį prokuroro skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas apie gautą prokuroro skundą ir teisę pateikti atsiliepimą nepranešė nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutartis dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokuroro skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo J. Z. skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika