Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos D. J. atstovui advokatui Virginijui Batulevičiui, suinteresuotam asmeniui R. Z., jo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virginijui Viduoliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuotas asmuo R. Z., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio 2020 m. birželio 3 d. metu pareiškėjos D. J. atstovas advokatas Virginijus Batulevičius palaikė pareiškimo reikalavimus. Tačiau aplinkybes paaiškino skirtingai negu nurodyta pareiškime. Atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu pareiškėja D. J. nurodė, jog ji (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo procedūros užvedimo. Tačiau jam kilo abejonių dėl pareiškėjos paaiškinimų, todėl jis kreipėsi į notarą dėl informacijos pateikimo. Iš notarės atsakymo akivaizdu, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą dėl A. J. palikimo, tačiau įvyko tik konsultacija, kadangi pareiškėja neturėjo teismo leidimo priimti palikimą nepilnametės dukros vardu, prašymo dėl palikimo priėmimo D. J. neparašė. A. J. mirė (duomenys neskelbtini)., pareiškėja į notarų biurą konsultacijos kreipėsi (duomenys neskelbtini)., į VGTPT kreipėsi (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos išduotas (duomenys neskelbtini). Jis, kaip pareiškėjos advokatas, atliko užklausas dėl dokumentų (duomenys neskelbtini), teismui pareiškimą pateikė (duomenys neskelbtini) Pagal įstatymą pareiškėjai terminas priimti palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) Todėl akivaizdu, jog faktiškai D. J. nepraleido jokių terminų, tačiau dėl nesusipratimo bylos nagrinėjimo dieną terminas priimti palikimą pasibaigęs ir jį reikia atnaujinti. Pareiškėja visus veiksmus atliko iki (duomenys neskelbtini)., į teismą jai reikėjo kreiptis tik dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, tačiau atstovą suklaidino sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodyta byla, kurioje pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, be to, atstovas neteisingai suskaičiavo terminus.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens R. Z. atstovė advokatė Irena Andriuškevičienė prašė atmesti pareiškimo reikalavimus. Paaiškino, kad įstatymas numato 3 mėnesių terminą palikimui priimti, kuris pasibaigė (duomenys neskelbtini) Įstatymas taip pat numato, kad asmuo laikomas priėmęs palikimą, kuomet faktiškai užvaldė turtą arba kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos pagrindinis argumentas dėl ko turi būti atnaujintas terminas palikimui priimti, tai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie nepilnametei dukrai priklausančią privalomąją palikimo dalį. Tačiau į bylą pateikta notarės pažyma, kuri patvirtina priešingus faktus, iš pažymos matyti, kad pareiškėja kreipėsi į notarų biurą ir jai buvo suteikta konsultacija. Todėl pareiškėja negali vadovautis šiuo teiginiu, siekdama pagrįsti savo pareiškimo reikalavimus. Praleistas terminas gali būti atnaujintas tik esant svarbioms priežastims, be to, svarbu, ar pareiškėja buvo atidi ir sąžininga. Byloje nėra įrodymų, kad terminas dėl objektyvių priežasčių turėtų būti atnaujintas. Per visą šį laiką nebuvo kitų asmenų, norinčių priimti palikimą, todėl natūralu, kad suinteresuotas asmuo turėjo teisėtų lūkesčių priimti visą palikimą.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, vadovaujantis prioritetine vaikų teisių ir interesų apsauga, skyrius neprieštarauja, kad D. J. būtų atnaujintas įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą nepilnametės K. J. vardu ir išduotas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Pareiškėja prašo atnaujinti trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą nepilnametės dukros K. J. vardu, atsiradusį po jos tėvo A. J. mirties.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576—578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecinė teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Iš pareiškėjos prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja ir A. J. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Jiems (duomenys neskelbtini)gimė dukra K. J.. Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-552-292/2019 nutraukta santuoka D. J. ir A. J.. Po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja. Nepilnametės K. J. tėvas A. J. (duomenys neskelbtini). mirė, palikėjas daugiau vaikų neturėjo. Palikėjas A. J. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo vardu turėtą turtą paliko savo sesers V. Z. sūnui R. Z.. Per įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) palikėjo palikimą R. Z. priėmė. D. J., būdama įstatyminė K. J. atstovė, (duomenys neskelbtini)kreipėsi į notarą konsultacijos dėl A. J. palikimo, į VGTPT pareiškėja kreipėsi (duomenys neskelbtini)., sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos išduotas (duomenys neskelbtini). Teismui pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo pateiktas (duomenys neskelbtini)

Šiais paminėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. J., būdama įstatyminė K. J. atstovė, po nepilnametės dukros tėvo A. J. mirties buvo aktyvi ir visus reikiamus veiksmus atliko savalaikiai. Kadangi A. J. mirė (duomenys neskelbtini)., įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą nepilnametės dukros vardu pareiškėjai baigėsi (duomenys neskelbtini)Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėja (duomenys neskelbtini)kreipėsi į notarą konsultacijos dėl A. J. palikimo priėmimo, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VGTPT dėl teisinės pagalbos suteikimo, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos išduotas (duomenys neskelbtini)teismui pareiškimas pateiktas (duomenys neskelbtini)Todėl akivaizdu, kad pareiškėja, kaip minėta, buvo aktyvi, elgėsi sąžiningai ir savo veiksmais nepraleido įstatymo nustatytų trijų mėnesių termino palikimui priimti. Tačiau byloje susiklostė situacija, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjos atstovas advokatas Virginijus Batulevičius, kad jis klaidingai suskaičiavęs terminus, pateikė pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo, nors esamoje situacijoje būtų pakakę kreiptis tik dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Todėl įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškėjai pasibaigė pradėjus procesą teisme. Nors pareiškėjos atstovas pareiškime nurodė įstatymo termino palikimui priimti praleidimo priežastis, tačiau teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad terminai nebuvo praleisti, o jo parengtame pareiškime nurodytos priežastys bendro pobūdžio, šabloninės. Todėl teismas vertina, kad pareiškėja neturi pareigos įrodyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi jo praleidimą nulėmė kitos, ne nuo pareiškėjos priklausančios aplinkybės.

Pažymėtina, kad atnaujinus pareiškėjai praleistą terminą, bus apginta nepilnametės K. J., kaip pirmosios eilės įstatyminio įpėdinio, teisė paveldėti likusį turtą po tėvo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), prašymas dėl praleisto termino nepilnamečio vardu palikimui priimti atnaujinimo, tenkinamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 578 straipsnis).

Dėl teismo leidimo išdavimo.

Taip pat pareiškėja prašo išduoti jai teismo leidimą nepilnametės dukros K. J. vardu priimti jos tėvo A. J., mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos nepilnametės dukros K. J. tėvas A. J.. Po tėvo mirties pareiškėjos dukra kartu su kitais įpėdiniais paveldi pagal įstatymą tėvo turto dalį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 582 straipsnio 4 dalis numato, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Kaip matyti iš Testamentų registro, palikėjas A. J. (duomenys neskelbtini). sudarė testamentą, kuriuo visą savo vardu turėtą turtą paliko savo sesers V. Z. sūnui R. Z.. R. Z. per įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė. Tačiau mirusiojo nepilnametė dukra turi teisę į palikimo privalomąją dalį, vadovaujantis CK 5.20 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. K. J. yra nepilnametė – vienuolikos metų, dėl sudėtingos sveikatos būklės, kurią patvirtina pateiktas medicinos dokumentų išrašas, iki (duomenys neskelbtini) jai nustatytas vidutinio lygio neįgalumas. Todėl akivaizdu, kad nepilnametė turi specialiųjų poreikių, kurie nulemia didesnio išlaikymo reikalingumą. Tuo tarpu iš teismui pareiškėjos pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. 29533 apie jos pajamas, matyti, kad pajamos yra nedidelės ir akivaizdžiai nepakankamos nepilnamečio vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, pilnaverčiam išlaikymui. Pareiškėjai nėra žinoma apie palikėjo skolas, todėl siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palikimas turėtų būti priimamas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad palikimo priėmimas pagal turto apyrašą nepažeis nepilnamečio vaiko turtinių interesų, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimo pagal turto apyrašą.

Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais,

nutaria:

Tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą nepilnametės K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jos tėvo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., palikimo priėmimo trijų mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą savo nepilnametės dukros K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, atsiradusį po vaiko tėvo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, likusi nutarties dalis neskundžiama.