Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, N1-1049-1017/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-07-10
Bylos Nr.: N1-1049-1017/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16573-2015-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis: E. B., K. E., A. J.
Nukentėjusysis: D. K., J. K.
Advokatai: Anatolijus Svila, Danguolė Elena Mikalauskaitė, Jūratė Kleinauskienė

Kategorijos

1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. N1-1049-1017/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16573-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; 1.2.14.10.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,kaltinamiesiems E. B., K. E. ir A. J.,kaltinamojo E. B. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,kaltinamojo K. E. gynėjai advokatei Danguolei Elenai Mikalauskaitei,kaltinamojo A. J. gynėjai advokatei Jūratei Kleinauskienei,nukentėjusiesiems D. K. ir J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis su sugyventine, turintis mažametį vaiką, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

5) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 9 dienoms;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje, administracine tvarka nebaustas, teistas;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant elgesio paribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nebus trukdoma jo darbui, mokymuisi ar gydymuisi sveikatos priežiūros įstaigose bei toliau tęsti darbą;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, administracine tvarka baustas, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant per ši laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant, taip pat paskirta auklėjamojo poveikio priemonė 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

5) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. J. pasiųstas atlikti 3 metų laisvės atėmimo bausmės;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., K. E. ir A. J., iš anksto susitarę daryti nusikaltimą ir veikdami kartu, 2015 m. kovo 21 d., apie 16.30 val., būdami viešoje vietoje – prie Tuskulėnų g. 31, Vilniuje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: nukentėjusiajam D. K., E. B. ir A. J. išlipus iš nukentėjusiojo automobilio bei priėjus K. E., pastarajam pareikalavus iš D. K. pinigų, apieškojus pastarojo kišenes ir radus piniginę, iš jos ištraukus 200 Eur ir pareikalavus atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusiajam D. K. atsisakius vykdyti jo reikalavimą, A. J., reikalaudamas atiduoti daiktus, du kartus sudavė kumščiu į veidą ir vieną kartą į galvos sritį, savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas D. K. sveikatą, kas pasireiškė poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimu kairėje, dešinio žando sumušimu. Po ko, nukentėjusiajam nuėjus link savo automobilio BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie Žirmūnų g. 12 D, E. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, stovėjo ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, kai K. E., atidaręs automobilio duris, iš daiktų dėtuvės paėmė automobilio dokumentus ir navigacijos pultelį. Tokiais savo bendrais veiksmais E. B., K. E. ir A. J., nežymiai sutrikdydami nukentėjusiojo D. K. sveikatą, pagrobė jo 200 Eur vertės turtą

Be to, A. J. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2015 m. kovo 21 d., apie 16.30 val., prie Žirmūnų g. 12D, nuo plėšimo nukentėjusiajam D. K. pradėjus važiuoti automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu J. K., metė akmenį į automobilį, savo veiksmais sugadindamas automobilio dureles ir tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam J. K. 600 Eur turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. savo kaltę pripažino iš dalies, taip pat iš dalies pripažino ir padarytą žalą, dėl savo veiksmų labai gailėjosi. Nurodė, kad įvykio dieną jis, K. E. ir A. J. gėrė prie Tuskulėnų mokyklos Žirmūnuose. A. J. buvo sukūręs Facebook paskyroje grupę „412“, ten rašo asmenys, kurie ieško narkotikų; ši grupė sukurta narkotikams nusipirkti. Šiaip jokio narkotinių medžiagų platinimo nebuvo, tiesiog buvo sukurta grupė, joje skelbiama, kas juos parduoda, ir kas perka. Gali būti, kad A. J. ten buvo parašęs, kad pardavinėja „žolę“. Tąkart, jiems begeriant, A. J. parašė į Facebook, kad reikia vieno gramo „žolės“. A. J. nei jam, nei K. E. nesakė, kas rašė, o su tuo žmogumi susitarė susitikti prie mokyklos Tuskulėnų gatvėje. Po kurio laiko BMW markės automobiliu, jo modelio ir spalvos neatsimena, privažiavo D. K., ir paklausė, kur „žolė“. D. K. buvo vienas. Jie jam pasakė, kad reikia pavažiuoti į kitą vietą. Su Deividu bendravo jis ir A. J.. Kartu sėdo į D. K. automobilį ir apvažiavo aplink mokyklą, įvažiavo į aikštelę, nes ten neva stovėjo žmogus, kuris turėjo „žolės“, t. y. K. E.. Jie mašiną paliko ir nuėjo prie Karolio, kuris jau jų laukė. Tuomet K. E. priėjo prie D. K. ir liepė duoti pinigus, paėmė iš jo 12 Eur ir liepė jam važiuoti namo. D. K. nenorėjo važiuoti, stovėjo ir kažkas jam iš kaltinamųjų, gali būti, kad tai buvo A. J., jam trenkė. Kodėl A. J. taip padarė, jis nežino. Kiek smūgių sudavė, jis neskaičiavo, jų buvo gal du, suduoti ranka; neatsimena, ar delnu, ar kumščiu. Tuomet D. K. užbėgo už vartelių, neišleidinėjo jų, vėliau pradėjo bėgti link automobilio. K. E. nubėgo prie automobilio, ištraukė iš daiktadėžės popierius, kurie gali būti, kad buvo vertingi, ir kuriuos vėliau išmetė į šiukšlyną. Kodėl K. E. paėmė tuos popierius, jis nežino. Ką tuo metu darė jis pats bei A. J., nepamena, bet visi jie sakė D. K. važiuoti. Tuomet D. K. išvažiavo. Jam pradėjus važiuoti, kažkas į jo automobilį metė akmenį. Po to automobilio jis nematė, nematė ir ar buvo apgadinimų. Iš D. K. paimtų 12 Eur jie nesidalino, pinigai liko pas K. E.. Pažymėjo, kad įvykio metu suvokė, jog dalyvauja nusikalstamoje veikloje, bet manė, kad už 12 Eur jiems nebus keliama baudžiamoji byla, nes maždaug 10-12 Eur žala ir buvo padaryta D. K.. Pažymėjo, kad nusikaltimu padarytą žalą pripažįsta iš dalies, nes D. K. nurodytų 200 Eur nebuvo. Be to, kad būtų buvusi kokia nors kalba apie telefoną, jis neprisimena, nors, kiek pamena, važiuojant automobiliu, D. K. telefoną matė. Teigia, kad D. K., sakydamas, jog važiavo pirkti telefono, meluoja. Taip pat meluoja ir dėl to, kad iš jo telefonas buvo paimtas. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, esančiais 1 t., b. l. 97, 112-112, galima tikėti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 22 d. apklaustas E. B. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad A. J. yra susikūręs grupę facebook.com „420 tik Vilniuje“. Toks pavadinimas reiškia, kad asmuo prekiauja narkotinėmis medžiagomis – „žole“. Iš tikrųjų Artūras „žolės“ neplatina. Tą grupę jis sukūrė jau seniai. Artūras tos grupės pagalba susitikinėja su žmonėmis, kurie per facebook.com susidomi jo skelbimu ir atvyksta neva pirkti „žolės“. Artūras tiesiog paprašo jų duoti pinigus už neva „žolę“, pats pasiima pinigus ir pasišalina. 2015 m. kovo 21 d., apie 13.00 val., jis susitiko „Minties“ stotelėje su Artūru, Karoliu ir Karaliumi. A. J. pasiūlė alaus. Su alumi jie atėjo iki A. B. namų Minties gatvėje. Kol gėrė, Artūras pasakė, kad jam kažkas parašė į Facebook, kad nori pirkti „žolės“. A. J. susitarė susitikti prie Tuskulėnų vidurinės mokyklos su žmogumi, neva norinčiu pirkti „žolę“. Jie visi nuėjo prie tos mokyklos. Tuomet tiksliai jau buvo kartu ir A. B.. Nurodė, kad tik A. B. nežinojo, kur ir kokiomis aplinkybėmis eina. Po 40 min. privažiavo mėlynas BMW, jį vairavo vaikinas. E. B. ir A. J. priėjo prie BMW vairuotojo, kiti jų draugai liko stovėti prie stadiono. A. J. pagal savo planą pasakė vaikinui paduoti pinigus už neva „žolę“, jis turėjo paduoti 12 Eur už 1 g. BMW vairuotojas pasakė Artūrui, kad nesutinka pinigų duoti prieš tai, kai gaus „žolę“, o nori, kad pinigai ir „žolė“ būtų perduoti vienu metu. Artūras nepasimetė, o pasakė, kad reikia nuvažiuoti už mokyklos ir ten jam bus paduota „žolė“. E. B. suprato, kad Artūras nenori likti be pinigų, o mano, kad pavyks pavogti pinigus, kai BMW vairuotojas išsigąs, pamatęs, kad jų yra daugiau. Apie tai, kad bus naudojamas smurtas, net nenumanė. E. B. atsisėdo į automobilio galą, A. J. atsisėdo prie vairuotojo. Artūras parodė kelią, kur važiuoti. Kai buvo už mokyklos, išlipo iš mašinos ir nuėjo prie mokyklos kampo. Ten jau buvo Karolis ir Karalius, kur buvo A. B., nežino. Tuomet Karolis priėjo prie „pirkėjo“, paklausė, kiek jam reikia „žolės“, jis pasakė, kad 1 g. K. E. pasakė, kad duotų pinigus, t. y. 12 Eur. „Pirkėjas“ jam pats į rankas padavė 12 Eur (buvo 10 Eur kupiūra ir 2 Eur moneta). Karolis, paėmęs pinigus, pasakė, kad „pirkėjas“ važiuotų namo, bet jis vis tiek stovėjo. Tuomet, nežino kodėl, A. J. sudavė „pirkėjui“, atrodo, du kartus, į veidą. Jis mušdamas iš viso nieko nesakė. „Pirkėjas“ pabėgo už vartelių ir toliau ten stovėjo, laikydamas vartelius, kad niekas negalėtų išeiti iš mokyklos teritorijos. A. J. pradėjo spardyti vartelius ir tik tuomet pasakė Karoliui, kad „pirkėjas“ turi „IPhone5“. K. E. pasiūlė „pirkėjui“ pakalbėti ir jie dviese nuėjo link automobilio. E. B. ir kiti stovėjo prie vartelių. Labai greitai, vos tik įsėdęs į mašiną, K. E. išlipo, nes vairuotojas pradėjo važiuoti. Pamatė Karolio rankose kažkokį segtuvą ir pultelį nuo navigacijos. Vairuotojas išvažiavo. K. E. apžiūrėjo segtuvą, jiems pasakė, kad ten kažkokie BMW popieriai ir mašinos pirkimo – pardavimo sutartis. Pirkimo – pardavimo sutartį Karolis suplėšė. Visą segtuvą išmetė į šiukšliadėžę prie pat stadiono, pultelį numetė ant žemės. Visus pinigus K. E. pasiliko sau, niekas jų jo ir neprašė. E. B. nuėjo į „Minties“ stotelę, norėjo važiuoti namo, tuomet jį sulakė policija. Jis tikrai žinojo apie sumanymą apgaule paimti 12 Eur, dalyvavo šiame nusikaltime, nes laiko žmones, perkančius „žolę“ internetu, mulkiais ir tikėjosi bendrai išleisti 12 Eur. Dalyvavo, kad vaikinas matytų, kad jų yra daug, ir tikrai atiduotų pinigus (1 t., b. l. 96, 112-113).

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. savo parodymus patvirtino 2015 m. kovo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 99-102).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. E. kaltę pripažino iš dalies, dėl padaryto gailėjosi, taip pat gailėjosi, jog bendravo su A. J.. Paaiškino, kad įvykio dieną jis, E. B. ir A. J. susitiko ir nusprendė išgerti alaus, kadangi buvo šilta. Jiems begeriant, A. J. į Facebook kažkas parašė ir jis su tuo asmeniu susitarė, kad susitiks prie mokyklos. Belaukdami, tarpusavyje jie susitarė, kad atvažiavusiajam sakys, jog „žolė” yra pas jį, t. y. pas K. E.; kartu su juo dar buvo ir A. B. (A. B.). Kaip E. B. ir A. J. susitiko su D. K., jis nematė. Matė tik, kaip jie kartu visi trys atėjo iki jo. Tuomet jis, pasiteiravęs D. K., ar tai jis ieško „žolės”, liepė jam duoti pinigus. Kai D. K. padavė jam pinigus, 10 ir 2 Eur, jis juos įsidėjo į kišenę ir pasakė D. K., kad „žolės” nėra ir liepė jam važiuoti namo. Neneigė, kad jie D. K. dėl „žolės” apgavo. Tuo metu A. J. pribėgo ir trenkė D. K.. Kodėl jis taip padarė, nežino, nes planas buvo kitoks – asmuo atvažiuoja, duoda pinigus ir išsigandęs, kad jų yra daugiau, išvažiuoja. Toje vietoje, kur viskas vyko, yra vaizdo kamera ir jis, t. y. K. E., atsisukęs paklausė A. J., ką jis daro, ir liepė apie tai pakalbėti ir atsiprašyti nukentėjusiojo. Jie visi kartu ėjo prie automobilio, nes norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo. Nukentėjusysis pirmas sėdo į savo automobilį, o jis, atidaręs automobilio dureles, sėdo šalia, tačiau D. K., jam dar būnant automobilyje, pradėjo važiuoti atbulas, dar papurškė šiek tiek dujų. Tuomet jis ištraukė iš daiktadėžės popierius ir išlipo iš automobilio, gali būti, kad tarp popierių buvo ir navigacijos pultelis. Tuo metu, jam jau išlipus, kažkas paėmė akmenį ir metė į automobilį. Matė, kad akmuo šonu pataikė, atrodo, į vairuotojo pusę. Nemanė, kad D. K. kvies policiją, bet greičiausiai jis tai padarė dėl to, kad reikėjo atlyginti žalą už apgadintą automobilį. Po to buvo daug policijos ir jie visi išsibėgiojo. Pažymėjo, kad gautų pinigų nesidalijo. Teigia, kad iš D. K. Eur jie nereikalavo. Telefono jis nematė, kalbos tarp jų apie telefoną taip pat nebuvo. Mano, kad D. K. juos apkalba dėl to, kad buvo apgadintas jo automobilis, o jis gi nesakys, kad atvažiavo iš Kaišiadorių nupirkti „žolės“. Ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodydamas, kad A. J. metė akmenį į nukentėjusiojo automobilį ir pataikė į duris (2 t., b. l. 32-33, 37-38).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad nieko nematė, nedarė ir išvis nebuvo įvykio vietoje. Mano, kad viskas greičiausiai įvyko dėl to, kad jis Facebook buvo sukūręs paskyrą, nors joje nieko jis nedarė, ir tikrai nedalyvauja grupės „412“ veikloje. Facebook buvo prisiregistravęs kaip „Artūras“, tik vardas, vienas žodis. Niekas jo prisijungimo duomenų neturėjo, bet būdavo, kad kartais pas draugus palikdavo neišjungtą savo profilį, gal kas ir pasinaudojo. Tai galėjo padaryti ir E. B., ir K. E., bet jam niekas niekada nesakė, kad taip darė. Paaiškino, kad tuo laikotarpiu dirbo UAB „Viasat“, darbas baigdavosi 16 val., ir po darbo visada iš karto važiuodavo namo apsiprausti ir pavalgyti. Iš namų išeidavo po poros valandų, todėl ir įvykio metu buvo namuose. Pažymėjo, kad kai žiūrėjo žinutes, matė, jog D. K. buvo parašęs į asmeninę jo paskyrą, nors su juo niekada susirašinėjęs nebuvo ir kodėl nukentėjusysis jį atpažino, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės taip pat nepripažino (2 t., b. l. 52-53, 59).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. paaiškino, kad per Facebook paskyrą „perku-parduodu-keičiu“ norėjo pirkti IPhone 5S telefoną, tiksliau keistis telefonais. Jis turėjo atiduoti savo telefoną IPhone5 ir dar sumokėti 200 Eur. Į Vilnių važiavo iš Kaišiadorių, jam buvo duotas mokyklos adresas. Ten jo laukė du asmenys, tai buvo E. B. ir A. J.. Susitiko sutartoje vietoje ir jie pasakė, kad reikia nuvažiuoti į kitą vietą. Pavažiavo su jo automobiliu 200 m, vairavo jis, manė, kad telefonas bus toje vietoje. Nuėjo į mokyklos teritoriją, ten buvo dar du asmenys, iš viso buvo keturi asmenys. Jis prašė vaikinų parodyti jų turėtą telefoną, bet jie jam jo neparodė, jis jiems irgi nespėjo parodyti savo telefono. Jo paklausė, ar jis atsivežė pinigus. Jis išsiėmė iš piniginės 200 Eur kupiūrą, o jie tuo momentu išlupo iš jo pinigus. Po to jis pajuto kumščio smūgį į galvą, į veidą, jam pataikė į dešinį žandikaulį, praslydo du smūgiai. Smūgiavo, kaip jam, atrodo, A. J.. Vienas asmuo dar bandė ištraukti telefoną, liepė jį traukti iš kišenės, bet jis laikė ranką kišenėje ir jie to nepadarė. Tuomet ėjo iki savo automobilio, o paskui jį ėjo keturi asmenys. Įsėdęs į automobilį, bandė išvažiuoti. Vaikinai atidarė keleivio pusės tiek galines, tiek priekines dureles, atsidarė daiktadėžę, iš kurios spėjo išimi navigacijos pultelį ir serviso knygutę. Neatsimena, kas išiminėjo daiktus iš automobilio, vienas vaikinas buvo priekyje, kitas vaikinas – gale. Tuomet jis jau važiavo atbuline eiga. Po to iš vairuotojo pusės atskriejo akmuo ir pataikė į priekines galines ir vairuotojo pusės dureles. Akmenį metė, jam atrodo, kad A. J.. Pažymėjo, jog jis į Vilnių važiavo mainytis telefonais, „žolės“ pirkti nevažiavo. Paaiškino, kad dėl įvykio prarado 200 Eur, be to, dvi savaites jam buvo ištinęs žandikaulis. Kai šiuos asmenis sulaikė policijos pareigūnai, jis juos matė, ir pareigūnams nurodė, kad tai tie asmenys, bet tiksliai nurodyti, kas paėmė telefoną ir pinigus, negali. Paaiškino, kad susirašinėjimas per Facebook nėra išlikęs, tyrimo metu jo duoti nereikėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. nurodė, kad jis 2015 m. kovo 21 d. naršė internetu ir surado asmenį, kuris parduoda telefoną iPhone, jis buvo pasivadinęs Artūru. Susitarė dėl telefono pirkimo susitikti Vilniuje. Telefonu Nr. +37060736434 prieš susitikimą jam paskambino nepažįstamas asmuo ir paprašė palaukti prie stadiono, netoli Tuskulėnų g. 31, Vilniuje. Minėtoje vietoje priėjo du vaikinai, kurie nurodė pavažiuoti iki vietos, kurioje yra minėtas telefonas. Jie su nukentėjusiuoju atvažiavo į aikštelę, esančią Žirmūnų g. 12 D. Išlipo iš automobilio ir nuėjo į netoliese esančios mokyklos teritoriją, kurioje buvo dar du vaikinai. Vienas vaikinas, apsivilkęs salotine striuke paklausė, kur yra pinigai. Tuomet tas vaikinas pradėjo tikrinti nukentėjusiojo drabužius. Pajutęs, kad kišenėje yra piniginė, ją ištraukė ir iš jos išėmė 200 Eur, po to grąžino atgal piniginį ir pradėjo reikalauti, kad atiduotų savo mobiliojo ryšio telefoną iPhone 5, kurio vertė 300 Eur. Nukentėjusysis pasakė, kad telefono neturi. Tuomet vaikinas, kuris važiavo automobiliu ant galinės sėdynės, sudavė jam du smūgius į veidą ir vieną smūgį į pakaušį, tuo metu reikalaudamas atiduoti daiktus. Nukentėjęs pradėjo trauktis link savo automobilio. Priėjus prie automobilio, vaikinas, vilkėjęs salotinę striukę, atidarė automobilio BMW dureles ir iš daiktadėžės ištraukė dėklą, kuriame sudėti gamybiniai automobilio dokumentai, techninės apžiūros dokumentai. Be to, iš daiktadėžės buvo paimtas navigacijos pultelis. Nukentėjusysis pradėjo važiuoti. Asmuo, smūgiavęs jam į galvą, metė akmenį į automobilį ir apgadino dureles. Apie minėtą įvykį iškart pranešė policijai ir kartu su policija pradėjo ieškoti minėtų asmenų. Pastebėjo vaikiną su žalia striuke, kurį sulaikė. Taip pat netoliese sulaikė kitą vaikiną, kuris įvykio metu buvo su minėtais asmenimis, bet nieko nedarė (1 t., b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis D. K. nurodė, kad, atvykus prie mokyklos, vaikinas su žalia stiuke pasakė, jog jis parduoda iPhone, paklausė, ar atvežė pinigus. D. K. pasakė, kad pinigus turi. Vaikinas su žalia stiuke priėjo prie jo ir pradėjo tikrinti jo kišenes iš išorės, jis atsitraukė ir atsirėmė į žemo ūgio vaikiną. Vaikinas su žalia striuke kairės pusės jo striukės kišenėje rado piniginę ir ją ištraukė. Iš piniginės paėmė 200 Eur ir piniginę numetė D. K.. Tas pats vaikinas pasakė, kad draugai matė, kol važiavo kartu, kad jis turi Iphone5, ir liepė jį atiduoti jam. D. K. pasakė, kad telefono neturi, nors iš tikro turėjo. Tuomet pajuto du – tris smūgius iš nugaros į veidą. Atsisukęs pamatė, kad smūgius sudavė žemo ūgio vaikinas. Jam pasirodė, kad visi vaikinai nustebo dėl to, kad žemo ūgio vaikinas jam trenkė, net vaikinas su žalia striukė paklausė „ką darai? Juk kameros yra“. Jis pradėjo atsitraukinėti, visi keturi vaikinai ėjo iš paskos. Jis užėjo už vartelių ir juos užtrenkė. Vaikinas su salotinės spalvos striuke (jis sėdėjo šalia jo, kai važiavo su automobiliu) ir žemo ūgio vaikinas mėgino perlipti tvorą. Jis toliau laikė vartelius. Vaikinas su žalia striuke (tas, kuris paėmė pinigus) pasakė, kad nori su juo pasišnekėti vienas, pažadėjo, kad smurto nebus. Jis tikėjosi, kad gal vaikinas grąžins pinigus, todėl sutiko su juo pasišnekėti. Atidarė vartelius, visi keturi vaikinai pradėjo eiti link jo. Jis pradėjo eiti greičiau link mašinos, vaikinas su žalia striuke jį pasivijo, kiti ėjo iš paskos. Pakeliui vaikinas su žalia striuke sakė, kad nesijaudintų, kad viskas bus gerai. Kai priėjo prie automobilio, D. K. pulteliu atrakino duris, vaikinas su žalia striuke paklausė, ar dar turi pinigų, liepė atiduoti, jei turi. D. K. pasakė, kad neturi. Tuomet tas vaikinas pasakė, kad patikrins, atrakino keleivio pusės priekines duris ir atidarė daiktadėžę, ištraukė automobilio naudojimosi knygą, draudimo polisą, navigacijos pultelį, gal buvo dar kokie nereikšmingi dokumentai. Pats jis atsisėdo už vairo. Priėjo kiti trys vaikinai. Jie atsistojo prie automobilio sparno iš priekio prie keleivio pusės. Vaikinas su juoda striuke (jis važiavo su jo mašina ir sėdėjo gale) atidarė galines keleivio duris ir pradėjo tikrinti daiktadėžę salone. Jis užkūrė automobilį ir pradėjo važiuoti atbulas. Vaikinas, kuris buvo atidaręs galines duris, spėjo atšokti nuo automobilio, vaikinas su žalia striuke nespėjo pasitraukti nuo automobilio ir D. K. važiuodamas jį pastūmė durimis. Tuomet jis atsitraukė (dokumentai ir pultelis liko pas jį). D. K. apsisuko ir pradėjo važiuoti nuo mokyklos su atviromis durimis (keleivio pusės prekinėmis ir galinėmis). Kai jis nuvažiavo 20-30 metrų, pamatė, kad žemo ūgio vaikinas bėga iš paskos. Pakeliui jis pakėlė nuo žemės akmenį ir metė į mašiną. Akmeniu pataikė taip abiejų vairuotojo pusės durelių ir jas abejas apgadino. Jis išvažiavo. Už 100-150 metrų sustojo uždaryti duris ir pamatė, kad žemo ūgio vaikinas vis dar bėga jam iš paskos. D. K. pradėjo link jo eiti, vaikinas jam kažką pasakė ir pabėgo. D. K. pradėjo važiuoti, pakeliui iškvietė policiją. Jis kartu su pareigūnais jų automobiliu važinėjo Žirmūnų rajono gatvėmis. Po gero pusvalandžio stotelėje (pavadinimo nežino) pastebėjo vaikiną su salotinės spalvos striuke (kuris sėdėjo prie jo, kai važiavo link mokyklos). Apie tai pasakė pareigūnams ir jie vaikiną sulaikė. Pareigūnai mėgino sulaikyti ir kitus vaikinus, tačiau pavyko sulaikyti tik dar vieną vaikiną (tą, kuris taip pat su juo važiavo ir sėdėjo automobilio gale, o paskui dar buvo atidaręs mašinos galines duris ir tikrino daiktadėžes). Vaikiną su žalia striuke (tą, kuris pavogė pinigus) galėtų atpažinti. Žemo ūgio vaikinas jį susirado per „Facebook“. Vaikinas rašė, kad D. K. nesugeba pats susitvarkyti ir viską sprendžia per policiją. Iš socialinio tinklalapio suprato, kad jo vardas ir pavardė A. J.. Dėl įvykio padaryta 200 Eur turtinė žala. Kai rašė pareiškimą policijoje ir su pareigūnu važiavo į įvykio vietą, rado navigacijos pultelį, todėl dėl vagystės žala nepadaryta (šiaip jo vertė 100 Eur). Pavogtų dokumentų materialiai nevertina (1 t., b. l. 38-40).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. K. nurodė, kad įvykio dieną sūnus su jo automobiliu BMW buvo pas senelius ir jis nežinojo, kad sūnus važiuos į Vilnių. Po kurio laiko paskambinęs sūnus pasakė, kad jį sumušė dėl telefono ir paaiškino, kad norėjo pasikeisti telefoną, o vaikinai pareikalavo jo telefono ir sūnus gavo smūgius į veidą. Be to, mestas akmuo pataikė į dvejas automobilio dureles iš vairuotojo pusės, o priekinės keleivio pusės durelės įvykio metu buvo nulaužtos. Jis servise paklausė, kiek kainuotų trijų durelių pakeitimas ir jam pasakė, kad 1000 Eur, keičiant nenaujom detalėm. Jokios sąmatos nesudarė, jokių tai patvirtinančių dokumentų nėra. Tačiau jis automobilio netvarkė, nes automobilis papuolė į avariją ir policiją jį nurašė. Pažymėjo, kad padarytos žalos dydį gali nustatyti ekspertas pagal byloje esančias nuotraukas. Paaiškino, kad po įvykio sūnui skaudėjo žandikaulį, jis sakė, kad iš jo atėmė ir 200 Eur, o iš automobilio dingo navigacijos pultelis ir techninė automobilio knygutė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. (A. B.) nurodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. Jo santykiai su K. E. draugiški, abu bendrauja, o kitus kaltinamuosius įvykio metu tik pažinojo. Įvykio dieną buvo susitikę visi keturiese. Buvo Tuskulėnų mokyklos stadione, gėrė alų, sėdėjo. Tuomet A. J. pasakė, kad reikia susitikti su draugeliu ir pasikalbėjo su E. B., bet apie ką tiksliai, nežino, iš kalbos suprato tik, kad jie eina su kažkuo susitikti. Tuomet K. E. pasakė, kad ir jam reikia eiti prie pagrindinio įėjimo ir nuėjo, o jis pasiliko stadione, nes su Karoliu ėjo ir daugiau „chebros“. Po to jų ilgai nebuvo ir jis nuėjo pažiūrėti prie pagrindinio įėjimo. Ten buvo dar vienas žmogus, t. y. nukentėjusysis. Buvo grumtynės, jis matė, kad A. J. mušė nukentėjusįjį. Dėl ko jis tai darė, nežino. Smūgiai buvo suduoti gal į galvą, bet kiek jų buvo, neatsimena. Dar matė, kad K. E. iš nukentėjusiojo paėmė pinigus – 12 Eur, juos iš kišenės išsitraukė nukentėjusysis. Po to vėl prasidėjo muštynės. Nukentėjusysis pabėgo link savo automobilio, kuris buvo prie takelio. Automobilis, kiek pamena, buvo BMW markės, mėlynos spalvos, 5 klasės. K. E. nuėjo nukentėjusiajam iš paskos. Kodėl jis tai darė, nežino. Karolis atidarė automobilio dureles, atidarė daiktadėžę. Tuo metu nukentėjusysis pradėjo važiuoti atbuline eiga, Karolis spėjo atšokti. Pažymėjo, jog neprisimena, ar matė, kaip A. J. ir E. B. sėdo į automobilį. K. E. išlipus iš automobilio, A. J. paėmė plytą ir metė į automobilio šoną, atrodo, iš vairuotojo pusės, ir pataikė. Jis nematė, ar automobilis buvo apgadintas. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jį apklausinėdama taisė, sakė, kad jie turėjo parduoti telefoną D. K.. Tačiau kai jis pasakojo, kas kaip buvo, tyrėja pasakė, kad gal nerašys to. Kai tyrėja perskaitė tekstą, jis patvirtino savo parodymus, bet pats jų neskaitė. Pažymėjo, jog nematė, ar nukentėjusysis turėjo telefoną, bei nežiūrėjo, ar jis turėjo daugiau pinigų, kalbos dėl 200 Eur nebuvo, jis jų nematė.

Nukentėjusiojo D. K. 2015 m. kovo 21 d. pareiškime nurodyta, kad 2015 m. kovo 21 d., apie 16.28 val., Vilniuje, Tuskulėnų g. 31, nepažįstami asmenys, grasindami panaudoti fizinį smurtą, pagrobė 200 Eur, o po to vienas iš asmenų panaudojo fizinį smurtą. Įvykio metu pasikėsinta pagrobti telefoną, 180 Eur vertės, ir iš automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavogtas dokumentų dėklas ir pultas, kuris vėliau aptiktas lauke. be to, pagadintas minėtas automobilis (1 t., b. l. 16).

Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyta, kad 2015 m. kovo 21 d., 16.14 val. D. K. pranešė, jog prieš 10-15 min. jį prie mokyklos stadiono apiplėšė 4-5, apie 18 m. jaunuoliai. Atėmė automobilio dokumentus ir 200 Eur (1 t., b. l. 18).

2015 m. kovo 21 d. Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio patrulio V. R. tarnybiniame pranešime nurodytos nukentėjusiojo paaiškintos įvykio aplinkybės ir kaltinamųjų sulaikymo aplinkybės (1 t., b. l. 19).

2015 m. liepos 1 d. specialisto išvadoje Nr. G840/15(02) nurodyta, kad D. K. sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 35-36).

2015 m. rugpjūčio 4 d. nukentėjusysis atpažino kaip asmenį, galimai įvykdžiusį nusikalstamą veiką jo atžvilgiu, nuotraukoje Nr. 1 esantį E. B. (1 t., b. l. 41-43).

2015 m. rugpjūčio 4 d. nukentėjusysis atpažino kaip asmenį, galimai įvykdžiusį nusikalstamą veiką jo atžvilgiu, nuotraukoje Nr. 5 esantį A. J. (1 t., b. l. 46-49).

2015 m. kovo 21 d. apžiūros protokoluose užfiksuota įvykio vietos ir automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t., b. l. 20-27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 180 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja tam, kad pagrobtų turtą, t. y. fizinis smurtas, panaudotas plėšimo metu, yra priemonė pagrobti svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visumos (t. y. kaltinamųjų E. B. ir K. E. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, kurie dėl šios dalies visiškai sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu) nustatyta, kad kaltinamieji E. B., K. E. ir A. J. buvo iš anksto susitarę daryti nusikalstamą veiką, kurios metu pagrobs svetimą turtą. Paminėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. J., bendraudamas su nukentėjusiuoju D. K., socialiniame tinkle „Facebook“, susitarė, kad pastarasis atvyks įsigyti neva parduodamos A. J. prekės, nors visi kaltinamieji iš anksto žinojo, jog A. J. neturi prekės ir, gavę už ją pinigus, šios prekės neperduos nukentėjusiajam, tiesiog pasisavins nukentėjusiojo turtą. Iš anksto suplanavę ir žinodami, jog vykdys šią nusikalstamą veiką, kaltinamieji 2015 m. kovo 21 d., apie 16.30 val. atvyko į su nukentėjusiuoju sutartą vietą Žirmūnų g 12D. Be to, iš kaltinamųjų E. B. ir K. E., taip pat nukentėjusiojo D. K. ir liudytojo A. B. paaiškinimų nustatyta, jog kaltinamiesiems veikiant pagal bendrą išankstinį susitarimą, nukentėjusįjį sutartoje vietoje pasitiko kaltinamieji E. B. ir A. J., o kaltinamasis K. E. laukė jų prie mokyklos. Susitikus su nukentėjusiuoju, kaltinamieji E. B. ir A. J. paaiškino nukentėjusiajam, kad prekės reikia pavažiuoti į kitą vietą ir kartu su nukentėjusiuoju D. K. nuvažiavo iki Tuskulėnų g. 31, Vilniuje, t. y. iki Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos.

Nukentėjusiajam bei kaltinamiesiems E. B. ir A. J. automobiliu atvykus į nurodytą vietą, visi išlipo iš automobilio ir susitiko su kaltinamuoju K. E.. Tuomet pagal kaltinamojo E. B. paaiškinimus tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis K. E. priėjo prie D. K. ir liepė duoti pinigus, paėmė iš jo 12 Eur bei liepė jam važiuoti namo, tačiau nukentėjusysis nenorėjo važiuoti, stovėjo ir A. J. jam trenkė mažiausiai du kartus. Pagal kaltinamojo K. E. paaiškinimus, sutampančius su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, atvažiavus nukentėjusiajam prie mokyklos, jis (K. E.) liepė nukentėjusiajam duoti pinigus, o kai D. K. padavė jam pinigus, 10 ir 2 Eur, jis juos įsidėjo į kišenę ir liepė nukentėjusiajam važiuoti namo, tačiau tuo metu A. J. pribėgo ir trenkė D. K.. Liudytojas A. B. taip pat paaiškino, jog jis matė, kad A. J. mušė nukentėjusįjį, taip pat matė, kad K. E. iš nukentėjusiojo paėmė pinigus – 12 Eur, juos iš kišenės išsitraukė nukentėjusysis, o po to vėl prasidėjo muštynės. Taip pat ir nukentėjusysis D. K. teisme paaiškino, jog, atvykus prie mokyklos, jo paklausė, ar jis atsivežė pinigus, jis išsiėmė iš piniginės 200 Eur kupiūrą, o kaltinamieji tuo momentu išlupo iš jo pinigus, po to jis pajuto kumščio smūgį į galvą bei į veidą, jam pataikė į dešinį žandikaulį, praslydo du smūgiai; jam atrodo, kad smūgiavo A. J.; be to, vienas asmuo dar bandė ištraukti telefoną, liepė jį traukti iš kišenės, bet jis laikė ranką kišenėje ir jie to nepadarė. Be kita ko, nukentėjusysis paaiškino, jog jis jau ne viską atsimena, kad ikiteisminio tyrimo metu jis detaliai paaiškino įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad prie mokyklos vienas vaikinas paklausė jo, kur yra pinigai ir pradėjo tikrinti nukentėjusiojo kišenes iš išorės, po to, striukės kišenėje radęs piniginę, ją ištraukė ir iš jos išėmė 200 Eur, po ko pradėjo reikalauti, kad atiduotų savo mobiliojo ryšio telefoną iPhone 5, kurį draugai matė, važiuodami automobilyje. Nukentėjusysis pasakė, kad telefono neturi ir tuomet kaltinamasis A. J., kurį jis atpažino, sudavė jam du – tris smūgius į veidą iš nugaros pusės ir vieną smūgį į pakaušį, reikalaudamas atiduoti daiktus.

Nors kaltinamieji teigia, jog jie iš nukentėjusiojo paėmė 12 Eur, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, kuris nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme teigė, jog iš jo buvo pagrobti 200 Eur. Tiek kviesdamas pagalbą, kas užfiksuota išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro, tiek rašydamas pareiškimą bei du kartus duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek paaiškindamas įvykio aplinkybes savo tėvui J. K. bei teikdamas paaiškinimus teisme, nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad iš jo buvo pagrobti 200 Eur. Tuo tarpu kaltinamųjų versija, kad neva nukentėjusysis atvyko įsigyti „žolės“ už 12 Eur, nepasitvirtino. Taip pat nepasitvirtino ir aplinkybė, kad kaltinamieji nereikalavo iš nukentėjusiojo telefono. Visų pirma, kaltinamasis E. B. pats pripažino, kad jis, važiuodamas automobiliu, matė nukentėjusiojo telefoną. Be to, dėl reikalavimo atiduoti telefoną nuosekliai nurodė nukentėjusysis D. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat rašydamas pareiškimą. Aplinkybę, jog buvo tikrinamos jo kišenės iš išorės ir ieškoma telefono, nukentėjusysis pažymėjo ir apklausiamas teisme. Be to, aukščiau nurodytų įrodymų visuma (tarp jų kaltinamųjų E. B. ir K. E., taip pat nukentėjusiojo D. K. ir liudytojo A. B. paaiškinimai, 2015 m. rugpjūčio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys) įrodo, kad nagrinėjamo įvykio metu būtent kaltinamasis A. J. sudavė smūgius nukentėjusiajam).

Taip pat byloje esančių įrodymų visuma įrodyta ir dėl to iš esmės ginčo nėra, kad nukentėjusiajam nuėjus link savo automobilio BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie Žirmūnų g. 12D, E. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, stovėjo ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, kai K. E., atidaręs automobilio duris, iš daiktų dėtuvės paėmė automobilio dokumentus ir navigacijos pultelį, kuriuos išmetė.

Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamiesiems veikiant bendrai pagal išankstinį susitarimą įvykdyti nusikalstamą veiką ir pagrobti nukentėjusiojo D. K. turtą, t. y. veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamiesiems pareikalavus iš D. K. pinigų ir paėmus iš jo 200 Eur bei pareikalavus atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o nukentėjusiajam D. K. atsisakius vykdyti šį reikalavimą, A. J., reikalaudamas atiduoti daiktus, du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą ir vieną kartą į galvos sritį, savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas D. K. sveikatą, ką patvirtina byloje esantis specialisto išvada. Būtent ta aplinkybė, kad nukentėjusysis neatidavė viso savo turėto turto, teismo vertinimu, ir buvo priežastis, kodėl A. J. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Pažymėtina, jog tai, kad tarp bendrininkų nebuvo išankstinio išsamaus susitarimo dėl nusikalstamos veikos detalių, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi kaltinamieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, visi bendrai tęsė savo nusikalstamą veiką, nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas iš jų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog net ir po to, kai kaltinamasis A. J. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, kaltinamieji nebaigė savo veikos, jie kartu toliau tęsė veiką, sekė paskui nukentėjusįjį, jam esant jau automobilyje, paėmė iš nukentėjusiojo automobilio jame buvusius daiktus, t. y. veikė bendrai vieninga tyčia – bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamo nusikaltimo sudėtį.

Kaltinime inkriminuota aplinkybė, kad tik susitikę su nukentėjusiuoju, E. B. kartu su A. J. siekė atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis, nepasitvirtino, todėl šalintina iš kaltinimo, kad E. B. kartu su A. J. priėjo prie nukentėjusiojo D. K. ir A. J. pareikalavus pinigų, o nukentėjusiajam atsisakius duoti pinigus, E. B., siekdamas atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis, atsisėdo į pastarojo automobilį BMW.

BK 187 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Byloje esančių įrodymų visuma, nepaisant to, kad kaltinamasis A. J. neigia savo kaltę, patvirtina, kad būtent jis, veikdamas tyčia, sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2015 m. kovo 21 d., apie 16.30 val., prie Žirmūnų g. 12D, nuo plėšimo nukentėjusiajam D. K. pradėjus važiuoti automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu J. K., metė akmenį į automobilį, savo veiksmais sugadindamas automobilio dureles, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam J. K. 600 Eur turtinę žalą ir įvykdydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina kaltinamojo K. E., nukentėjusiųjų D. K. ir J. K., liudytojo A. B. paaiškinimai, automobilio apžiūros protokolo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, apysunkis, tyčinis nusikaltimas, padarytas grupėje asmenų), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (iš nukentėjusiojo pagrobtas turtas, jį suklaidinus, iš anksto numačius nusikalstamus veiksmus), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (60 str. 1 d. 1 p.), į tai, jog savo kaltę kaltinamasis pripažino iš dalies, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nusikaltimą padarė, būdamas 18 metų, nusikaltimo padarymo metu buvo teistas du kartus, be to, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, visi trys kartai buvo dėl analogiškos veikos, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, šiuo metu yra teistas jau 5 kartus, atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, nenustatyta, kad būtų skirtas psichiatrinis ar priklausomybės ligų gydymas, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nurodo, kad dirbo, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, nevedęs, tačiau gyveno su sugyventine, turi mažametį vaiką.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, šios bausmės dydį, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes (tarp jų padarymo nusikaltimo pavojingumą bei pobūdį ir E. B. vaidmenį), nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina dalis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių 9 dienų bausmės, E. B. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 21 d., 16.50 val. iki 2015 m. kovo 22 d., 16.00 val. (1 para) ir bausmės dalis, atlikta pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį (1 t., b. l. 88, 105; BK 65 str. 1 d., 66 str., 63 str. 9 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, skirti kardomąją priemonę netikslinga, todėl kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. E., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, apysunkis, tyčinis nusikaltimas, padarytas grupėje asmenų), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (iš nukentėjusiojo pagrobtas turtas, jį suklaidinus, iš anksto numačius nusikalstamus veiksmus), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (60 str. 1 d. 1 p.), į tai, jog savo kaltę kaltinamasis pripažino iš dalies, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis – 17 metų, nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu yra teistas vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, kuri buvo įvykdyta netrukus po nagrinėjamos nusikalstamos veikos, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, mokosi, nevedęs, vaikų neturi, nenustatyta, kad jam būtų skirtas psichiatrinis ar priklausomybės ligų gydymas.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam K. E. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, šios bausmės dydį, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes (tarp jų kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei jo vaidmenį), nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu (įsiteisėjęs) paskirtos bausmės ir K. E. paskirtina galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą, atsižvelgiant į šio kaltinamojo asmenybę, atidedant 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui (BK 92 str.), kaltinamajam paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nebus trukdoma darbui, mokymuisi ar gydymuisi sveikatos priežiūros įstaigose; mokytis, tęsti darbą arba dirbti; 2) per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą (BK 82 str. 1 d. 2, 5 p.; 87 str. 1 d. 1-2 p.). į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį (BK 63 str. 9 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, pagrobtas svetimas turtas, po to sugadintas svetimas turtas), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti tyčiniai nusikaltimai, vienas jų nesunkus, kitas – apysunkis, apysunkis nusikaltimas padarytas grupėje asmenų), šių nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (iš nukentėjusiojo pagrobtas turtas, jį suklaidinus, panaudojus fizinį smurtą, iš anksto numačius nusikalstamus veiksmus), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (60 str. 1 d. 1 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nusikaltimus padarė, būdamas nepilnametis, nusikaltimų padarymo metu buvo teistas du kartus, vieną kartą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl analogiškos veikos, šiuo metu yra teistas jau 5 kartus, jam buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir šiuo metu kaltinamasis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, nenustatyta, kad būtų skirtas psichiatrinis ar priklausomybės ligų gydymas, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nurodo, kad dirbo, nevedęs.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, šios bausmės dydį, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes (tarp jų padarymo nusikaltimo pavojingumą bei pobūdį, kaltinamojo asmenybę bei jo vaidmenį), nustatant artimą sankcijos vidurkiui, t. y. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. J. paskirtina subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu (kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendis) paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi, ir kaltinamajam A. J. paskirtina galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį (BK 63 str. 9 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, skirti kardomąją priemonę netikslinga, todėl kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50), kurį palaikė teisme. Teismui nustačius, kad 200 Eur buvo pagrobti kaltinamųjų bendrais veiksmais įvykdant plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu, paminėtas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš kaltinamųjų solidariai priteistina nukentėjusiojo D. K. naudai 200 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Be to, nagrinėjamu atveju nukentėjusysis J. K. pareiškė 1 000 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 58), kurį taip pat palaikė teisme, paaiškindamas, kad jis įvykio metu buvo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Nagrinėjamo įvykio metu mestas akmuo pataikė į dvejas automobilio dureles iš vairuotojo pusės, o priekinės keleivio pusės durelės įvykio metu buvo nulaužtos. Jis servise paklausė, kiek kainuotų trijų durelių pakeitimas ir jam pasakė, kad 1 000 Eur, keičiant nenaujomis detalėmis. Nors nukentėjusysis nepateikė rašytinių dokumentų, pagrindžiančių jo nurodytų išlaidų dydį (sąmatos, PVM sąskaitos faktūros ar pan.), teismas neturi pagrindo netikėti detaliais ir išsamiais nukentėjusiojo paaiškinimais, kaip jis nustatė žalos dydį, kreipdamasis į autoservisą, be to, dviejų automobilio durelių (vairuotojo pusės) apgadinimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu atlikti specialisto tyrimo dėl šio automobilio apgadinimo ir juo padarytos žalos jau nebėra galimybės, kadangi automobilio jau nebėra. Tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas mažinti nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos dydį, kadangi pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, A. J. metus akmenį į nukentėjusiojo automobilį, buvo apgadintos 2 kairės pusės, t. y. vairuotojo pusės, durelės, tuo tarpu kaltinimas dėl dar vienų durelių apgadinimo šioje byloje nepareikštas. Įvertinus šias aplinkybes, teismas iš dalies tenkina J. K. civilinį ieškinį, iš kaltinamojo A. J. priteisiant J. K. naudai 600 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo principus.

Nagrinėdamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus priteisti iš kaltinamųjų K. E. ir E. B. valstybės naudai atitinkamai 112,91 Eur ir 121,59 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teismas pažymi, jog šioje byloje gynėjų dalyvavimas pripažintas būtinu pagal BK 51 straipsnio 2 dalį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl nurodyto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkintini (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. B. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 21 d., 16.50 val. iki 2015 m. kovo 22 d., 16.00 val. (vieną parą, prilyginamą vienai laisvės atėmimo dienai) ir bausmės dalį, atliktą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Pripažinti K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir K. E. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, K. E. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nebus trukdoma darbui, mokymuisi ar gydymuisi sveikatos priežiūros įstaigose; mokytis, tęsti darbą arba dirbti; 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

Į K. E. paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Pripažinti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. J. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. J. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu (kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendis) paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi, ir A. J. paskirti galutinę subendrintą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į A. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Patenkinti nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš E. B., K. E. ir A. J. 200 (du šimtus) Eur turtinės žalos D. K. naudai.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. J. nukentėjusiajam J. K. 600 (šešis šimtus ) Eur turtinės žalos atlyginimo.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė